andrzejus duda

Skirtingai nei priimtina manyti, Lietuva nėra tokių jau mažų atlyginimų šalis. Bent jau prezidentinių atlyginimų. Nors savo uždarbiu nusileidžia Vakarų Europos lyderiams, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda uždirba gerokai daugiau nei kaimyninių valstybių vadovai. Portalas tv3.lt apžvelgė kai kurių Europos valstybių prezidentų atlyginimus ir juos palygino su šalyje gaunama minimaliąja mėnesine alga.

Lenkijos vyriausybei siekiant didinti saugumą keliuose, šalyje šeštadienį įsigaliojo griežtesnės kelių eismo taisyklės ir didesnės baudos vairuotojams, pranešė visuomeninis radijas. Pagal naująsias taisykles, didžiausia bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą padidinta nuo 5 tūkst. zlotų (1,08 tūkst. eurų) iki 30 tūkst. zlotų (6,5 tūkst.

Vakarų bendruomenė yra nedaloma visuma, vienijama bendrų vertybių, tad būtina ginti kiekvieną „Vakarų civilizacijos centimetrą“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Pirma, mes, Vakarų bendruomenė, Vakarų civilizacija, nesame atsitiktinis atskirų dalių rinkinys. Mes nesame tik žemės kilometrai, ežerų skaičius, jūrų mylios, kurias būtų galima atiduoti ar iškeisti. Esame vienas kūnas, kurį sieja vertybės“, – savo kalboje Lietuvos nacionalinio saugumo konferencijoje trečiadienį teigė prezidentas.

Lietuviai ir lenkai niekada nebebus paprasti kaimynai, bendra istorija ir stiprūs šių dienų santykiai abi tautas susieja broliškais ryšiais, teigia Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. „Brangūs broliai lietuviai. Neatsitiktinai vartoju žodį, kuris paprastai nevartojamas kalbant apie kitas tautas, tačiau mūsų santykiai yra ypatingi“, – antradienį Lietuvos Seime Vilniuje lietuviškai kreipėsi A. Duda.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Minsko režimo organizuota hibridinė ataka parodė Europos Sąjungos teisės spragas, kurias būtina užpildyti ir pritaikyti prie dabartinių realijų.

Lenkijos Senatas ketvirtadienį nubalsavo prieš įstatymą, kritikų laikomą dešiniojo sparno vyriausybės bandymu nutildyti pagrindinį šalies nepriklausomą naujienų kanalą TVN24. Senatas, kur opozicija turi daugumą, 53 balsais prieš 37 atmetė įstatymo projektą, tačiau minimas teisės aktas vis tiek gali būti priimtas, jei žemieji parlamento rūmai darkart nubalsuos už jį. Lenkijos Seimas šį teisės aktą priėmė praėjusį mėnesį.

Lenkija pirmadienį atšaukė savo ambasadorių Izraelyje praėjus dviem dienoms po analogiško žydų valstybės žingsnio, žengto dėl Antrojo pasaulinio karo laikų turtines pretenzijas ribojančio naujojo lenkų įstatymo, kurį izraeliečiai pasmerkė kaip „antisemitinį“. Lenkų prezidentas Andrzejus Duda šeštadienį pasirašė teisės aktą, gerokai apribojantį po karo konfiskuoto nekilnojamojo turto restituciją.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda sutarė laikytis bendros pozicijos kovojant su neteisėta migracija iš Baltarusijos. Apie tai pirmadienį po šalių lyderių pokalbio telefonu pranešė Prezidentūra. „Išorinės ES sienos apsauga yra bendras Europos Sąjungos institucijų ir ES šalių rūpestis. Nelegali migracija gali būti panaudota prieš bet kurią šalį, todėl reikalingos skubios regioninės priemonės.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda bei Andrzejus Duda penktadienį paragino Rusiją nedelsiant atitraukti karines pajėgas nuo sienos su Ukraina. „Raginame Rusiją nedelsiant atitraukti pajėgas nuo Ukrainos ir Rusijos sienos, įgyvendinti Minsko susitarimus ir bendradarbiauti su Ukraina remiantis tarptautine teise ir abipuse pagarba“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pasiekė susitarimą su Lenkija ir Vengrija, išsprendžiantį ginčą, trukdžiusį priimti Bendrijos daugiametį biudžetą ir ekonomikos gaivinimo po koronaviruso pandemijos planą. „Dabar galime pradėti įgyvendinti [planą] ir atkurti savo ekonomikas. Mūsų istorinis atsigavimo paketas stums į priekį mūsų žaliąją ir skaitmeninę pereigą“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesis Michelis. Lyderiai stengėsi išgelbėti  1,8 trln.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Per parą patvirtinti 996 nauji koronaviruso atvejai. Tai – mažiausias rodiklis nuo lapkričio 4 dienos. Mirčių skaičius kol kas toliau auga – per dieną mirė 14 žmonių. Visi mirusieji turėjo gretutinių susirgimų, dauguma jų buvo vyresnio amžiaus. Ligoninėse nuo koronaviruso gydoma daugiau kaip 1300 žmonių.

Lietuvos ir Lenkijos pirmosios ponios – Diana Nausėdienė bei Agata Kornhauser-Duda – antradienį lankėsi sostinės senamiestyje, Vilniaus universitete. „Susitikime Lietuvos ir Lenkijos pirmosios ponios išskirtinį dėmesį skyrė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto atminimui, kurio 500-osios gimimo metinės yra minimos šiemet.

„Laisvi su laisvais, lygūs – su lygiais“, – tokiais lietuviškais žodžiais Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kreipėsi į Seimą, cituodamas Liublino uniją. Antradienį į Lietuvą dviejų dienų vizito atvyko Lenkijos prezidentas A. Duda. Prezidentas antradienį kreipėsi į Seimą iš tribūnos. Lenkijos prezidentas prisiminė bendrą Lietuvos ir Lenkijos praeitį – Žygimantą Augustą ir Liublino uniją, kuri suvienijo dvi valstybes į vieną.

Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tikino, kad nors Lietuvoje keičiasi valdžia, tai neturėtų turėti įtakos šalių santykiams. Kaimyninės šalies vadovas Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai pristatė savo požiūrį į Europos Sąjungos biudžetą ir tikino, kad Lenkija nesutiks su Briuselio diktatu.

Antradienį dviejų dienų vizito į Lietuvą atvyksta Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Visgi, nors kaimyninės šalies vadovo viešnagė ir turėtų stiprinti tarpvalstybinius santykius, svarstoma, kad koronaviruso pandemijos fone pasirinktas vizito laikas yra keistas, o Lenkijos prezidentas Lietuvoje sulauks ne tik sveikinimų ir pagyrų, bet ir sunkių klausimų dėl protestų savo šalyje ar konflikto su Briuseliu.

Lietuvoje kitą savaitę su darbo vizitu lankysis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, penktadienį pranešė prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos grupė. A. Duda susitiks su G. Nausėda, prezidentai planuoja aptars dvišalį bendradarbiavimą kovojant su pandemija, vakcinos įsigijimą, regiono saugumo ir gynybos klausimus, strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimą, transatlantinius santykius, situaciją ES Rytų kaimynystės valstybėse.  Vizitas vyks antradienį ir trečiadienį.

Lenkijos prezidentu antrai kadencijai ketvirtadienį įstatymų leidėjų akivaizdoje buvo prisaikdintas Andrzejus Duda (Andžejus Duda). Dauguma lenkų opozicijos parlamentarų ir kai kurie buvę šalies lyderiai nedalyvavo ceremonijoje, demonstruodami nepritarimą tam, ką vadina A. Dudos Konstitucijos nepaisymu per jo pirmąją kadenciją prezidento poste ir beveik visišku susitaikymu su valdančiosios dešiniojo sparno partijos politika, dėl kurios pašlijo Varšuvos santykiai su Briuseliu.

Lenkijos konservatyviojo sparno prezidentas Andrzejus Duda ir liberalių pažiūrų Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ateinantį mėnesį susirungs antrajame valstybės vadovo rinkimų ture, nes sekmadienį nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau kaip pusės balsų.       Tai pirmadienį pranešė Lenkijos visuomeninio radijo svetainė, remdamasi rinkimų pareigūnų paskelbtais daliniais balsavimo rezultatais.  Balsavimas prasidėjo 7 val. vietos (8 val.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda aptarė regiono saugumo klausimus. Prezidentūros teigimu, kaimyninių valstybių vadovai sutarė, kad Lenkijos prezidentas šios savaitės susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu kalbės abiejų šalių vardu ir išsakys lūkestį stiprinti JAV karines pajėgas Europoje. „Lenkija ir Lietuva suinteresuotos, kad JAV pajėgos Europoje ne tik išliktų, bet ir gausėtų“, – pranešime teigė G. Nausėda.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą savaitę Vašingtone priims Lenkijos vadovą Andrzejų Dudą, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai. Birželio 24-ąją rengiamos derybos įvyks likus keturioms dienoms iki Lenkijos prezidento rinkimų, kuriuos teko atidėti dėl koronaviruso pandemijos. „Būdamos artimos partnerės ir NATO sąjungininkės, Jungtinės Valstijos ir Lenkija toliau plečia savo bendradarbiavimą įvairiais klausimais“, – pranešime sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Kayleigh McEnany.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paskelbė laiškus šventojo Jono Pauliaus II 100-ųjų gimimo metinių proga. 1920 metų gegužės 18-ąją Lenkijoje, Vadovicėse, gimė Karolis Voityla, vėliau tapęs šventuoju popiežiumi Jonu Pauliumi II. „Mes, lietuviai ir lenkai, skiriame šventojo Jono Pauliaus II asmenybei didžiulę reikšmę. Jis mums yra simbolis, istorijos liudytojas, tačiau jame pažįstame ir mūsų regiono laisvės bendrakūrėją.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda debiutavo kaip reperis per vieną akciją, kurios tikslas – surinkti lėšų medikams, kovojantiems su koronaviruso pandemija. Šiuo metu siekiantis antrosios kadencijos A. Duda savo mėginimą repuoti paskelbė savo oficialioje paskyroje vaizdo įrašų portale „YouTube“. Šis vaizdo įrašas iki antradienio vakaro buvo peržiūrėtas daugiau kaip 4,1 mln. kartų.

Prezidentui Gitanui Nausėdai nusprendus Holokausto aukas pagerbti Aušvice, vietoj jo į Izraelį vykstantis Seimo pirmininkas sako, kad didžiausia pagarba ir turėtų būti atiduota žmonių žūties vietoje. „Mes kuriame tiltus tarp tų šalių taip pat, atstovaudami ir Izraelyje, ir Aušvice-Birkenau. Turbūt reikėtų pažymėti, kad žuvo žmonės tai čia, Lenkijos teritorijoje, nacių stovykloje, o Izraelyje yra minėjimas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Pranckietis.

Penktadienį iškilmingai Vilniuje įamžinamas 1863-iųjų sukilimo kovotojų atminimas įprasmina Vidurio Europos tautų ir praeities, ir ateities bendrystę. Ji yra būtinas valstybių laisvės pamatas, sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. „Šiandien mes, šių laikų žmonės, stovime čia, kad pagerbtume mūsų pirmtakų heroizmą ir pasiaukojimą.

Bendra lietuvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių ir kitų su cariniu Rusijos režimu XIX amžiuje kovojusių tautų praeitis įkvepia siekti glaudžių santykių ir šiandien, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas penktadienį sakė kalbą per XIX amžiaus sukilimo vadų laidotuvių ceremoniją Vilniuje. „Ji (bendra praeitis) įkvepia mus siekti glaudžių santykių, kurti naujas laisvės vizijas ir kibti į bendrus darbus“, – sostinės arkikatedroje sakė G. Nausėda. „Tai yra tikrasis triumfas.

Vilniuje penktadienį prasidėjo iškilmingos 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės. Lydint Lietuvos ir Lenkijos sargybos kariams, karstai su Lietuvos sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikais iš Valdovų rūmų pernešti į Vilniaus arkikatedrą baziliką.

 Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paskelbė, kad lenkai nuo kitos savaitės galės be vizų vykti į JAV turistinėms ir verslo kelionėms iki trijų mėnesių. Per spaudos konferenciją po susitikimo su JAV ambasadore Georgette Mosbacher prezidentas sakė, jog amerikiečiai jį informavo, kad trečiadienį Vašingtone taip pat bus paskelbtas oficialus pranešimas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šeštadienį paragino toliau taikyti sankcijas Rusijai, kol bus atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas. „Ukraina privalo susigrąžinti teritorinį vientisumą, koks buvo iki 2014 metų“, – A. Duda sakė per bendrą spaudos konferenciją su Varšuvoje viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Vadinkime daiktus savais vardais: mūsų dienomis Ukrainos teritorijos yra okupuotos. Visų pirma Krymas, bet taip pat Donecko ir Luhansko sritys, – kalbėjo A. Duda.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega lenkas Andrzejus Duda trečiadienį ruošiasi paskelbti apie amerikiečių karių kontingentą didinimą Lenkijoje, bet kol kas nežinoma, ar Vašingtonas, nepaisydamas Rusijos protestų, įkurs toje NATO šalyje karinę bazę.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per būsimą susitikimą su Jungtinių Valstijų vadovu Donaldu Trumpu aptars amerikiečių karinio kontingento Lenkijoje didinimą, antradienį pranešė abiejų šalių pareigūnai. „Rytoj (trečiadienį) bus paskelbtas svarbus pareiškimas... apie karių siuntimą į Lenkiją“, – sakė vienas amerikiečių pareigūnas.

Lenkija užbaigė derybas dėl amerikiečių karių karinio buvimo didinimo savo teritorijoje, pirmadienį „Lenkijos radijui“ sakė prezidento kanceliarijos atstovas Krzysztofas Szczerskis. „Galiu patvirtinti, kad derybos baigtos. Bet kol kas tai nereiškia, kad turime susitarimą, nes derybų rezultatai bus pristatyti (abiejų šalių) prezidentams, ir jie spręs, ar jis juos tenkina“, – nurodė K. Szczerskis.

Lenkija laukia, kol Lietuvos parlamentas įstatymu įteisins Lietuvos piliečių pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymą lenkiškais rašmenimis, sako kaimyninės šalies prezidentas Andrzejus Duda. „Matome labai didelį Lietuvos ir Lenkijos suartėjimą, tikimės, kad jis suteiks ir galimybes Lietuvoje gyvenančiai lenkų tautinei mažumai“, – ketvirtadienį per bendrą Lietuvos ir Lenkijos prezidentų spaudos konferenciją sakė A. Duda.

Tūkstančiai žmonių visoje Lenkijoje pirmadienio vakarą išėjo į gatves pagarbos Gdansko miesto centristinių pažiūrų merui, mirtinai subadytam per savaitgalį vykusį didelį labdaros renginį. Į krūtinę ir pilvą peiliu sunkiai sužalotas meras Pawelas Adamowiczius mirė pirmadienio popietę, gydytojams nepavykus išgelbėti jo gyvybės. "Nepaisant visų mūsų pastangų, nesugebėjome jo išgelbėti", - lenkų žiniasklaidai sakė Gdansko universitetinės ligoninės vedėjas Tomaszas Stefaniakas.

Praėjusią savaitę per išpuolį kalėdinėje mugėje Strasbūre sunkiai sužeistas ir savaitgalį miręs lenkas stengėsi apsaugoti kitus žmones, pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Bartoszas Orentas-Niedzielskis mirė sekmadienį. Per antradienio išpuolį, pareikalavusį iš viso penkių gyvybių, jis buvo pašautas į galvą. 36 metų B. Orentas-Niedzielskis iš Lenkijos pietinio Katovicų miesto gyveno Strasbūre. Jis dirbo Europos Parlamente ir žurnalistu. „Iš matymo jį pažinojau. Esu sukrėstas.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai savaitės viduryje išvyks vizito į Jungtines Valstijas ir susitiks su nacionalinio saugumo patarėju Johnu Boltonu, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Taline. Estijos „užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris trečiadienį Vašingtone kartu su savo Baltijos šalių kolegomis susitiks su JAV nacionalinio saugumo patarėju Johnu Boltonu“, naujienų agentūrai BNS sakė ministerijos atstovas.

Pietų Lenkijoje esančioje anglių kasykloje po šeštadienį įvykusio stipraus požeminio smūgio ir griūties pirmadienį gelbėtojai tebeieško trijų dingusių kalnakasių. Ši nelaimė pareikalavo dviejų gyvybių. Jastšembio Zdrujaus miesto gyventojai dėjo gėles ir degė žvakutes prie įėjimo į Zofiuvkos kasyklą. Dingusių kalnakasių šeimos nariams buvo siūloma psichologinė pagalba vietoje.

Penktadienį į Vilnių atvyksta Lenkijos Senato pirmininkas Stanislawas Karczewskis (Stanislavas Karčevskis). Per pastarąjį kalendorinį mėnesį tai jau bus ketvirto aukšto kaimyninės šalies valdžios pareigūno vizitas Lietuvoje. Vasario viduryje Lietuvoje lankėsi Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), praėjusią savaitę – Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) ir Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kuchcinskis.

  Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ketvirtadienį atsiprašė žydų už komunistinio režimo prieš 50 metų vykdytą antisemitinę kampaniją, kai šios tautybės asmenys buvo gujami iš šalies. „Laisva ir nepriklausoma šiandieninė Lenkija, mano karta, nėra (už tai) atsakinga ir neturi atsiprašyti. Tačiau tiems, kurie tada buvo išvaryti, norėčiau pasakyti: atleiskite tuometinei respublikai, lenkams ir Lenkijai už jos padarytą labai gėdingą veiksmą“, – sakė prezidentas.

Lenkijos prezidentas ir jo žmona nenukentėjo, kai jų limuzinas antradienį šalies pietuose atsitrenkė į skiriamąją kelio juostą, pranešė Valstybės saugumo tarnyba (SOP). Prezidento automobiliui atsitrenkus į juostą, skiriančią kelią nuo tramvajaus bėgių, jo padangose galėjo kristi slėgis, nurodė Lenkijos aukščiausio rango pareigūnus sauganti SOP. Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ir jo žmona Agata Kornhauser-Duda kelionę iš Krokuvos į netoliese esančią Bochnią tęsė kitu automobiliu.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šią savaitę trijų dienų vizitą Lietuvoje pradės susitikimu su Lietuvos lenkų bendruomene. A. Dudos pokalbis su Lietuvos lenkais numatytas ketvirtadienio vakarą Lenkų kultūros namuose, BNS pirmadienį sakė Lenkų diskusijų klubo valdybos narys politologas Andžejus Pukšto.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pareiškė pasirašysiantis prieštaringai vertinamą įstatymą dėl Holokausto įvykių traktavimo, sukėlusį įtampą su Izraeliu, Jungtinėmis Valstijomis ir Ukraina. Tačiau valstybės vadovas pridūrė, kad prašys Konstitucinio Tribunolo įvertinti, ar šis teisės aktas atitinka konstitucijos nuostatas dėl žodžio laisvės.

Ukrainos lyderis ketvirtadienį pranešė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl Lenkijos priimto prieštaringai vertinamo Holokausto įstatymo, kuriuo buvo siekiama apginti šalies istoriją. Lenkijos įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę asmenims, nacių mirties stovyklas vadinantiems „Lenkijos mirties stovyklomis“ arba viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta prisidėjo prie nacių nusikaltimų. Įstatymas iškart sukėlė Izraelio ir viso pasaulio žydų bendruomenių nepasitenkinimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį užstojo Lenkiją ginčuose su Europos Sąjunga, pareiškusi, kad sprendimai Bendrijoje neturi būti primetami. „Nesvarbu, kokia sudėtinga situacija bebūtų, negalime vieni kitų kaltinti ir gėdinti. Turime rasti konsensusu paremtus sprendimus, nes Europa yra apie supratimą ir sutarimą, o ne apie primetimą, plakimą ir anksčiau nenaudotų instrumentų panaudojimą“, – sakė D. Grybauskaitė Pasaulio ekonomikos forume Davose.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos institucijoms tenka dalis atsakomybės už „visuomenės nusivylimą“ integracija, ir paragino jas daugiau dėmesio skirti Bendrijos narių poreikiams. A. Duda šiuos komentarus išsakė per užsienio ambasadoriams prezidentūroje surengtą naujametinį priėmimą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė įstatymą, numatantį, kad šalies gynybos finansavimas palaipsniui bus padidintas mažiausiai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tokiu atveju Varšuva gynybos reikmėms skirs daugiau negu NATO narėms nustatyta minimali riba - 2 proc. BVP. Šis sprendimas yra dalis Lenkijos konservatyviosios vyriausybės pastangų pagerinti šalies gynybą, tvyrant nerimui dėl regione padidėjusio Rusijos karinio aktyvumo.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį atsisakė siekio suteikti sau daugiau galių teismų sistemoje, Europos Sąjungai pagrasinus, kad dėl šalies vykdomos teismų reformos, keliančios grėsmę įstatymų viršenybės principui, Varšuvai gresia precedento neturinčios sankcijos. Pirmadienio rytą prezidentas pristatė savo sugalvotas įstatymų projektų pataisas ir pasiūlė keisti Konstituciją.

 Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pirmadienį paskelbė blokuosiantis du parlamento priimtus teisės aktus, numatančius kontroversiškas teismų reformas, išprovokavusias masinius protestus ir Europos Sąjungos perspėjimą, kad Varšuvai gali būti taikomos beprecedentės sankcijos. „Nusprendžiau grąžinti parlamentui – taigi, vetuoti – įstatymą dėl Aukščiausiojo Teismo bei teisės aktą dėl Nacionalinės teismų tarybos“, – per televiziją pareiškė šalies vadovas.

Lenkijos laisvės simboliu tapęs eksprezidentas Lechas Walesa (Lechas Valensa) šeštadienį prisidėjo prie protestų prieš planus reformuoti šalies Aukščiausiąjį Teismą, ir paragino tautiečius „visomis priemonėmis“ ginti savo demokratiją. Dėl įstatymo, kuris, oponentų teigimu, panaikina teismų nepriklausomumą, Europos Sąjunga jau pagrasino Lenkijai sankcijomis, ir į šalies miestų gatves masiškai protestuoti išėjo žmonės.

Europos Sąjunga trečiadienį ketina didinti spaudimą Lenkijos dešiniajai vyriausybei dėl jos planų pertvarkyti šalies teisėtvarką ir, anot kritikų, sumažinti teismų nepriklausomybę. Po savo pergalės rinkimuose Lenkijos vyriausybė 2015 metų pabaigoje reformavo šalies konstitucinį teismą, o praeitą savaitę užsimojo pertvarkyti visą teismų sistemą. „Šiuos įvykius stebime su dideliu nerimu“, – sakė Europos Komisijos atstovas Margaritis Schinas.