Pirmadienio rytą prezidentas pristatė savo sugalvotas įstatymų projektų pataisas ir pasiūlė keisti Konstituciją. Visgi keliomis valandomis vėliau jis savo pasiūlymą atsiėmė, nes įstatymų leidėjai jį perspėjo, kad parlamentas šio pasiūlymo neparems.
„Neįmanoma, kad tokioms pataisoms būtų pritarta“, – pareiškė jis per televiziją.
A.Duda taip pat siūlė, kad mažiausiai 60 proc. įstatymų leidėjų turėtų išrinkti teismų kontrolės tarybos narius, kad nė viena partija, įskaitant ir valdančiąją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), negalėtų dominuoti.
Jei per du mėnesius parlamentas dėl to nesusitartų, prezidentas turėtų teisę pats išrinkti teismų kontrolės tarybos narius.
Tačiau vyriausybei ir parlamento opozicijai pareiškus, kad tokia nuostata prieštarautų Konstitucijai, A.Duda pasiūlė atitinkamai pakeisti pagrindinį šalies įstatymą.
Visgi, nesulaukęs valdžios pareigūnų pritarimo, prezidentas tokio pasiūlymo atsisakė.
Be kita ko, Lenkijos vadovas siūlė keisti ir Aukščiausiojo Teismo įstatymą; jo pasiūlytose pataisose teigiama, kad prezidentas galėtų nuspręsti, kuriems teisėjams, vyresniems nei 65 metai, leisti likti savo pareigose, o kurie turėtų trauktis į pensiją.
Liepą prezidentas daugelį nustebino: jis vetavo du įstatymų projektus – iš jų vieną, turėjusį sustiprinti Aukščiausiojo Teismo politinę kontrolę, ir kitą, kuriuo parlamentui turėjo būti leista parinkti teismų nepriklausomumą užtikrinančios institucijos narius.
Šiuos planuotos reformos Lenkijoje provokavo masinius gatvių protestus ir privertė šalies nepriklausomybės simboliu laikomą Lechą Walesą (Lechą Valensą) išreikšti susirūpinimą, ar jo šalis išliks Europos Sąjungos nare.
Briuselio nuomone, tos reformos kelia „sisteminę grėsmę“ įstatymų viršenybei.
Europos Komisija dėl tokių reformų yra pasiruošusi inicijuoti procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį. Šiame straipsnyje numatytas dar niekada nenaudotas Bendrijos procesas, vadinamasis „branduolinis variantas“, leidžiantis įšaldyti šalies teisę balsuoti per ES ministrų susitikimus.
Po 28 ES narių Europos reikalų ministrų susitikimo Briuselyje EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) pareiškė, kad Bendrija yra vieningai nusiteikusi šiuo klausimu.
„Kiti nuogąstavimai“
„Labai atidžiai išnagrinėsime tas įstatymų pataisas, šįryt paskelbtas prezidento A.Dudos; pateiksime savo komentarus, kai tik jas išanalizuosime“, – teigė F.Timmermansas.
„Tačiau be šių dviejų projektų nuogąstaujame ir dėl kitų dalykų... Mums dar reikia daug nuveikti, kad galėtume pasakyti, jog problema jau išspręsta“, – pridūrė jis.
Pasak jo, susirūpinimas dėl Lenkijos užčiuopė pačią ES, kaip organizacijos, veiklos esmę, „nes jei gerai neveikia teisinės valstybės principas, gerai negali veikti ir vidinė rinka“.
F.Timmermansas, Europos Komisijos vadovo Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) dešinioji ranka, jau daug mėnesių vadovauja pastangoms priversti Lenkiją laikytis ES demokratijos standartų.
Liepos mėnesį F.Timmermansas perspėjo, kad Komisija yra pasiruošusi inicijuoti procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, jeigu pagal naujai priimtą savo teismų reformos įstatymą Varšuva atleis Aukščiausiojo Teismo teisėjus.
EK gali pradėti procedūrą pagal 7-ąjį straipsnį, jeigu manoma, kad viena iš ES valstybių kelia sisteminę grėsmę įstatymų viršenybei. Šiai procedūrai reikalingas daugumos ES narių pritarimas.
Tačiau konkrečioms sankcijoms prieš Lenkiją turėtų pritarti visos likusios Bendrijos narės, o Budapeštas, kuriam Briuselis taip pat turi priekaištų dėl demokratijos normų, jau pagrasino tokias priemones vetuoti.
Varšuva ir Briuselis pastaruoju metu nesutaria dėl ištisos virtinės klausimų.
Lenkijos vyriausybė atsisako paklusti Europos Teisingumo Teismo įsakymui nedelsiant stabdyti medžių kirtimą Belovežo girioje, Europos paskutinėje pirmykštėje girioje.
Tuo tarpu kovą Varšuva bandė sukliudyti perrinkti į Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą Donaldą Tuską (Donaldą Tuską), buvusį Lenkijos premjerą, kuris yra PiS lyderio Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) konkurentas.
