amber grid

Vadovauti Lietuvos dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ valdomai Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančiai dujų biržai „GET Baltic“ grįžta Giedrė Kurmė. Generalinės direktorės pareigas ji pradės eiti nuo pirmadienio, pranešė birža.  G. Kurmė „GET Baltic“ biržai vadovavo 2015– 2021 metais, o išėjus vaiko priežiūros atostogų ją pakeitė iki šiol generalinės direktorės pareigas ėjusi Jūratė Marcinkonienė.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ valdybai pirmininkaus „Epso-G“ technikos vadovas Dalius Svetulevičius.  Naujasis valdybos pirmininkas antradienį išrinktas „Amber Grid“ valdybos posėdyje, pranešė bendrovė.  D. Svetulevičius teigė, jog pagrindine „Amber Grid“ veiklos kryptimi išlieka Lietuvos dujų perdavimo tinklo stabilumas, saugumas ir patikimumas.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovų komandą papildė buvęs „Ignitis grupės“ verslo atsparumo vadovas Edvinas Kerza, buvęs „Amber Grid“ valdybos pirmininkas ir „Epso-G“ strategijos ir plėtros direktorius. Vytautas Bitinas ir Ieva Lauraitytė iš logistikos bendrovės „Girteka“, pranešė LTG.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ konkursą dėl 1,6 mln. vertės kompiuterinių darbo vietų nuomos ir priežiūros pralaimėjusiai telekomunikacijų bendrovei „Telia Lietuva“ nepavyko pasiekti, kad ji būti pripažinta laimėtoja.  Vilniaus apygardos teismas spalio 31-ąją atmetė bendrovės ieškinį, nes, anot teisėjų, įmonė neturi tinkamo teisinio suinteresuotumo juos ginčyti.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ valdybos pirmininkas ir „Epso-G“ strategijos ir plėtros direktorius Vytautas Bitinas palieka pareigas.  Kaip pranešė bendrovė, A. Bitinas nusprendė karjerą tęsti už „Epso-G“ grupės ribų. „Amber Grid“ valdyboje jis dirbs iki lapkričio 18 dienos. „Dirbti „Epso-G“ įmonių grupėje teko laikotarpiu, kai energetikos tema tapo itin svarbi, todėl ši patirtis man ypač vertinga“, – pranešime sakė V. Bitinas.

Į Lietuvą šių metų pirmąjį pusmetį buvo importuota 19 proc. daugiau gamtinių dujų nei tuo pačiu metu 2021-aisiais, o jų vartojimas sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Šiemet sausį-birželį į Lietuvą importuota 19 teravatvalandžių (TWh) dujų – 19,1 proc.

Šią savaitę įvykus sprogimams Rusiją ir Vokietiją jungiančiame dujotiekyje „Nord Stream“ Baltijos jūroje ir įtariant sabotažą, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas sako, jog kertinius Lietuvos dujų infrastruktūros objektus saugo ginkluota apsauga.  „Sustiprintų saugumo priemonių ėmėmės nuo pat pirmos karo dienos. Mūsų kertiniai, esminiai objektai yra saugomi ginkluota apsauga. Be abejo, kad visų dujotiekių Lietuvoje, kurių yra virš 2,3 tūkst.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ teigia, kad Lietuvos poreikiams dujų šaltąjį sezoną užteks. Pasak įmonės, Lietuva turi tiesioginę prieigą prie SGD rinkos ir stabiliai veikiantį Klaipėdos SGD terminalą, be to, šiuo metu neveikia didžiausia Lietuvos dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“. „Amber Grid“ teigia, kad iš terminalo dalis dujų kasdien nukreipiama į Latvijos Inčukalnio dujų saugyklą, tad jos pildymas vyksta nuolat.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ konsoliduotos pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 79 proc. iki 56,5 mln. eurų (pernai sausį–birželį – 31,6 mln. eurų) Didžioji dalis pajamų – 29,3 mln. eurų – gauta iš perdavimo paslaugų transportuojant gamtines dujas, pranešė bendrovė.

Paspartinus strateginio dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų didinimo projekto ELLI įgyvendinimą, nuo lapkričio dujų perdavimo pajėgumai iš Lietuvos į Latviją bus padidinti trečdaliu iki 90 gigavatvalandžių (GWh) per parą.

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ skelbia, jog per pirmąjį 2022 metų pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 19,1 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį – 24 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo transportuota 15,4 TWh dujų. Dėl įtemptos padėties dujų rinkoje – aukštų kainų ir itin didelės paklausos – dujų vartojimas Lietuvoje pastarąjį pusmetį mažėjo. Per šešis mėnesius Lietuvoje buvo suvartota 9,6 TWh dujų – 35 proc.

Reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią Statistikos departamento informaciją, jog balandį Lietuva vis dar importavo dujas ir naftą iš Rusijos, Energetikos ministerija informuoja, jog nei dujų, nei naftos Lietuva iš Rusijos balandį savo reikmėms neimportavo. Tai patvirtina dujų sistemos operatorės „Amber Grid“ bei vienintelės naftos importuotojos Lietuvoje bendrovės „Orlen Lietuva“ duomenys.

  Sekmadienį pradėjus veikti vienam svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos strateginių projektų – magistraliniam dujotiekiui į Lenkiją, milžinišką projektą įgyvendinusios dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad be šio vamzdyno Lietuva būtų atskirta nuo Europos.  Interviu BNS jis teigė esąs patenkintas dujotiekio apkrova pirmosiomis jo veiklos dienomis ir neabejoja, jog ateityje dujotiekio naudojimas tik augs.

Nuo gegužės pradėjus veikti Lietuvos ir Lenkijos magistraliniam dujotiekiui (GIPL),  kaimyninei valstybei dujas bus galima tiekti iš Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo, sako jo operatorės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

Rusijos prezidentui pareiškus, kad mokėjimai už Europos Sąjungai (ES) tiekiamas „Gazprom“ dujas bus priimami tik rubliais, valstybės valdoma Lietuvos dujų tiekėja „Ignitis“ teigia nebepirksianti rusiškų dujų bei neatsiskaitysianti su Kremliaus kontroliuojamu koncernu. „Mes mokėjimų „Gazprom“ neplanuojame, todėl mums neaktualu, bet popkornų užsipirksime“, – BNS teigė „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.

Lietuva per devynis šių metų mėnesius suvartojo 18,5 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 5 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį (17,7 TWh). Dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ teigimu, šalti žiemos ir pavasario orai lėmė didesnį dujų suvartojimą šilumos ir elektros gamybai. Vasarą dujų vartojimas Lietuvoje mažėjo.

Gamtinių dujų kainoms Vakaruose kylant, jos toliau augs ir Lietuvoje, įspėja dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovas. Pasak Nemuno Bikniaus, kol kas dujų kainų augimą labiausiai jaučia nereguliuojami vartotojai – pramonės ir šilumos tiekimo įmonės, bet netrukus jį pajus ir gyventojai, ypač naudojantys dujas būstui šildyti.    „Šiai dienai Vakarų rinkose kaina yra apie 70 eurų (už megavatvalandę – BNS) – Vokietijoje ir Nyderlanduose. Tuo tarpu Lietuvoje dar siekia 46 eurus.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ laikinai sustabdžius dujų tranzitą per Lietuvą į Karaliaučių, motyvuojant pakankamomis jų atsargomis vietos saugykloje, kai kurie ekspertai ir politikai svarsto, kad tokiu būdu Rusija bando patikrinti anklavo galimybę savarankiškai apsirūpinti dujomis.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ dėl nežinomų priežasčių laikinai sustabdžius dujų tranzitą per Lietuvą į Karaliaučių, dujų perdavimo sistemos „Amber Grid“ vadovas sako, kad poveikio Lietuvos vartotojams nėra.  Nemunas Biknius negalėjo atskleisti daugiau detalių apie šį Rusijos bendrovės sprendimą.  „Tiek, kiek parašėme, tiek tos informacijos turbūt šiai dienai galime pasakyti, tokia yra patikrinta dabar (...) Mes gavome informaciją ir tiek“, – BNS sakė N. Biknius.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ pirmadienį gavo pranešimą, kad „Gazprom“ prašymu, yra laikinai stabdomas dujų tranzitas iš Lietuvos į Karaliaučių. Apie tai bendrovė antradienį informavo išplatindama pranešimą žiniasklaidai. Jame teigiama, kad dujos į Rusijos Kaliningrado sritį tiekiamos tranzitu per Lietuvą iš Baltarusijos. Dujų tranzito stabdymo priežastys nebuvo nurodytos.  Srautai į Lietuvą iš Baltarusijos yra stabilūs.

Vykdant tarptautinės dujų jungties GIPL projektą, Lietuvoje ir Lenkijoje dujotiekį tiesiantys rangovai atliko numatytus darbus šių šalių pasienyje. Suderintų darbų metu tarp Lietuvos ir Lenkijos paklota iš anksto suvirinta GIPL dujotiekio atkarpa, kuri vėliau bus jungiama su abejose šalyse nutiestomis naujojo dujotiekio dalimis. Šie darbai atlikti žiemos laiku, laikantis aplinkosauginių reikalavimų saugoti nuo pašalinių trikdžių pavasarį perinčių paukščių populiaciją.

Iš Lietuvos į Latviją pernai transportuota 8 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 33 proc. daugiau nei 2019 metais. Tai yra didžiausias šalies istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi. Bendrovės „Amber Grid“ teigimu, tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos, be to, dalis dujų saugoma Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje.

Estijai nerimaujant dėl galimų dujotiekio į Suomiją „Balticconnector“ veiklos trikdžių Latvijai gegužę planuojant dujotiekio Vireši-Talinas rekonstrukciją, Lietuvos bendrovės, įskaitant ir dujas į Suomiją eksportuojančią „Ignitis“, teigia, kad tai jų veiklos itin smarkiai nepaveiks. Vis dėlto valstybės valdomos „Igntis grupės“ elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Ignitis“ teigia, kad norėdama įvykdyti įsipareigojimus klientams Suomijoje, turės ieškoti alternatyvių sprendimų.

Lietuvai ir Lenkijai planuojant iki 2021 metų pabaigos nutiesti naują magistralinį dujotiekį (GIPL) ir gruodžio pabaigoje pasirašius rangos sutartį su Lietuvos statybų bendrove „Alvora“, pradėti parengiamieji statybos darbai, pranešė dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“. Pasak bendrovės, Lenkijos gamintoja „Izostal“ į Lietuvą veža vamzdžius, pradedama žymėti trasa, ieškma sprogmenų dujotieko zonoje, pradėti archeologiniai tyrimai bei kiti darbai.

Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ akcininkams pirmadienį pritarus 80 mln. eurų vertės sutarčiai su konkursą laimėjusia Lietuvos dujotiekių statytoja „Alvora“, „Amber Grid“ iš karto pasirašė sutartį dėl strateginio Lietuvai dujotiekio į Lenkiją (GIPL) statybos, pranešė „Amber Grid“.   „Dėl konkurencijos, kurią sudarė konkurse dalyvavusios kompanijos, GIPL projekto įgyvendinimas kainuos 24 mln. eurų pigiau nei planavome. Vietoje 136 mln.

Magistralinį dujotiekį į Lenkiją (GIPL) statysianti bendrovė „Alvora“ turėjo ryšių su Rusijos valdžios atstovais, skelbia portalas lrt.lt. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, „Alvoros“ įmonė Kaliningrade statė prekybos centrus Rusijos Dūmos nariui Olegui Bolyčevui, priklausančiam Vladimiro Putino „Vieningosios Rusijos“ partijai, taip pat dabartiniam Kaliningrado premjerui Aleksandrui Rolbinovui. „Alvoros“ akcininkas Nikolajus Kolesnikas teigia nežinojęs, kad O. Bolyčevas buvo Dūmos deputatas.

Valstybės valdomos gamtinių dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys palieka įmonę, patvirtino bendrovė. Pirmadienis yra paskutinė jo darbo diena.  Strateginius energetikos projektus įgyvendinančiai „Amber Grid“ jis vadovavo nuo 2013-ųjų birželio. Iki tol jis dirbo dujų importo ir transportavimo bendrovės „Lietuvos dujos“ Strateginio vystymo skyriaus viršininku.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas opozicijos iniciatyva žada svarstyti valstybės valdomos dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ skelbto beveik 100 mln. eurų vertės dujotiekio į Lenkiją rangovo konkurso aplinkybes.

  Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nurodė dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid” laikinai sustabdyti beveik 100 mln. eurų vertės magistralinio dujotiekio į Lenkiją (GIPL) statybos rangovo konkursą.   Jis bus sustabdytas, kol VPT vertins konkurso dokumentus ir „Amber Grid” sprendimus. Tai reiškia, kad „Amber Grid“ šią savaitę negalės pasirašyti sutarties su konkurso laimėtoja bendrove „Alvora“, BNS patvirtino VPT vadovė Diana Vilytė.

Lietuvos Vyriausybė Baltarusijos įmonę iš Lietuvos–Lenkijos dujotiekio (GIPL) rangovo konkurso pašalino dėl jos verslo ryšių su Rusijos bendrovėmis ir kontaktų su riziką keliančiais asmenimis, rodo BNS turimi dokumentai. Kauno bendrovės KRS ir Baltarusijos „Beltruboprovodstroj“ konsorciumas magistralinio dujotiekio į Lenkiją statybos konkurse pasiūlė mažiausią kainą – 74,9 mln. eurų be PVM, tačiau buvo pašalintas dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.

Pirmadienį Baltarusijai pradėjus magistralinio dujotiekio remontą šalies teritorijoje, sustabdytas dujų tiekimas vamzdynu į Lietuvą iš Baltarusijos. Darbai Kotlovkos dujų įleidimo taške Lietuvos-Baltarusijos pasienyje turėtų trukti tris savaites – iki liepos 28 dienos.

Pirmadienį Vilniaus gyventojai gali justi specifinį dujų kvapą, pranešė elektros ir dujų skirstymo bendrovė„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Nereikėtų baimintis, nes gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ vykdo suplanuotus darbus“, – pranešė ESO. Anot bendrovės, darbai nuo 10 iki 16 val.vyksta Gudelių gatvėje, tačiau vėjas kvapą neša į didesnę miesto dalį ir specifinis dujų kvapas justi toliau nuo darbų vietos.

Kainų komisija ketvirtadienį galutinai panaikino leidimą bendrovei „Geros dujos“ tiekti gamtines dujas. Nebuitiniams vartotojams dujas tiekusiai Vilniaus įmonei pernai lapkritį leidimas tiekti dujas buvo sustabdytas, nes ji neatsiskaitė su dujų perdavimo bendrove „Amber Grid“. „Geroms dujoms“ už reguliuojamos veiklos pažeidimą sausį skirta beveik 23 tūkst. eurų bauda. Komisija pernai nustatė, kad bendrovė 2016 metų sausio – 2017 metų liepos mėnesiais nepagrįstai surinko beveik 100 tūkst.

Dujas verslui tiekusiai Vilniaus bendrovei „Geros dujos“ skirta beveik 23 tūkst. eurų bauda už reguliuojamos veiklos pažeidimą, pirmadienį pranešė Kainų komisija.

Vyriausybinei komisijai pirmadienį pasiūlius 2024 metais išpirkti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“, kai kurie energetikos ekspertai teigia, kad sprendimas yra skubotas ir neįvertina mažėsiančio dujų vartojimo Lietuvoje. Vyriausybės ambicijas naudoti terminalą tarptautiniu mastu jie vertina skeptiškai.

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ ketvirtadienį paskelbė Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos rangovo tarptautinį konkursą. Lietuvos ir Europos viešųjų pirkimų portaluose paskelbtose konkurso sąlygose nurodoma, kad paraiškų laukiama iki rugpjūčio 8 dienos. „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys teigia, kad tai yra ypatingos reikšmės regioninis projektas.

Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje 2020–2021 metais planuojamos nutiesti dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos („Balticconnector“) bei tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) leis tik neseniai iš Rusijos „Gazprom“ įtakos išsilaisvinusioms regiono valstybėms atsigabenti pigesnių dujų bei užtikrins tiekimo saugumą, sako ekspertai ir rinkos dalyviai.

Gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje pernai kiek išaugo, o Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ atsiriekė beveik 60 proc. rinkos. Pastarojo dalis 2016 metais siekė beveik 40 proc., o 2017 metų pradžioje prognozuota, kad per metus ji išaugs iki 55 proc. Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ duomenimis, į Lietuvą per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir vamzdžiu iš Rusijos per Baltarusiją per metus importuota 52,43 teravatvalandės (TWh) dujų.

BNS pateikia svarbiausias Lietuvos verslo, energetikos ir finansų sritis, kurios šiais metais bus agentūros dėmesio centre. Alkoholio rinkos pokyčiai. Nuo sausio įsigalioja Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos – bus gerokai apribota alkoholio prekyba, vartojimas ir reklama, todėl gamintojai ieškos galimybių vartotojams kitaip pristatyti savo produkciją.

2018 metais šalies dujų rinkoje svarbios bus mažiausiai trys naujovės – pasibaigusi Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ nuolaida, suteikianti vienodas konkurencines sąlygas visiems dujų tiekėjams, į prekybos rinką besiveržianti didžiausia dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ bei tikimybė, jog „Gazprom“ daliai Lietuvos pirkėjų dujas tieks per tarpininkus.

Lietuvoje mažėjant dujų vartojimui, nuo kitų metų brangs Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymas, o tai turėtų didinti ir galutines dujų kainas. Didžiausia terminalo išlaikymo našta tenka pagrindinei dujų vartotojai šalyje – Jonavos trąšų gamyklai „Achema“. Kainų komisija praėjusį penktadienį patvirtino 27 proc. didesnę nei šiemet - 578,01 euro už megavatvalandę (MWh) per parą dujų tiekimo saugumo dedamąją.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį svarstys kriterijus, pagal kuriuos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės Vyriausybei turėtų pranešti apie didelius sandorius. Komiteto pirmininkas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius BNS sakė, kad bus siūloma nustatyti tris kriterijus, o būsimam sandoriui atitikus bent vieną jų, įmonė apie sandorį turėtų pranešti specialiai Vyriausybės komisijai. „Pirmiausia, kad ketinamo sudaryti sandorio vertė turėtų viršyti 10 proc. praėjusių metų įmonės pajamų.

Paviešinti beveik visų valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai į didžiausių atlyginimų viršūnes iškėlė naujus lyderius - didžiausius atlyginimus gauna Energetikos ministerijos valdomos EPSO-G grupės įmonių vadovai, įskaitant ir pačią grupę, praneša portalas 15min. Pirmoje vietoje atsidūrė gamtinių dujų perdavimo vamzdynų operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys – jo atlyginimas siekia 9639 eurus.

Lietuva jau dabar turėtų ruoštis Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos sumažėjimui po 2020 metų, teigia valstybės valdomo energetikos holdingo „Lietuvos energija“ vadovas. Pasak Daliaus Misiūno, reikėtų svarstyti apie specialų fondą, kurį sudarytų valstybės valdomų įmonių dividendai ir pajamos, gautos už parduotas valstybės valdomų įmonių akcijas.

Lietuvos ir Lenkijos derybas dėl bendrų strateginių energetikos projektų gali lemti tai, kaip bus išspręstas tiesiogiai su tuo nesusijęs naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ inicijuotas ginčas su „Lietuvos geležinkeliais“. Lietuvos politikai linkę neaštrinti santykių ir nekomentuoti ryšio tarp šių derybų, tačiau Vyriausybei artimi šaltiniai BNS teigia, jog Lenkija blokuoja arba vėlina Lietuvai svarbius projektus, reikalaudama nuolaidų už „Orlen Lietuvos“ krovinių pervežimą geležinkeliais.

Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos derybos dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentine Europa gali strigti, Lenkijos naftos koncernui „Orlen“ nuolat keliant krovinių pervežimo tarifų jos gamyklai Lietuvoje problemą.

Didžiausia gamtinių dujų vartotoja Lietuvoje - Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ turi sumokėti 11,6 mln. eurų skolą dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“ už suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybą, galutinai nutarė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vasario 5 dieną atmetė „Achemos“ skundą ir paliko galioti pernai liepą Apeliacinio teismo priimtą nutartį, pagal kurią „Achema“ turi sumokėti 11,073 mln.

   Koncerno „Achemos grupės“ valdoma Jonavos trąšų gamykla „Achema“ valstybės valdomai dujų perdavimo įmonei „Amber Grid“ sumokėjo 31,34 mln. eurų skolą už suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymą. Skolos grąžinimas turėtų baigti bendrovių ginčus teismuose.   „Amber Grid“ atstovas spaudai Mindaugas Grinius BNS pranešė, kad „Achema“ 31,34 mln. eurų pervedė gruodžio 31 dieną.

Dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ pasirašė 10 metų sutartį su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl dujų tranzito per Lietuvą į Karaliaučių. Ilgalaikė sutartis pasirašyta gruodžio 24 dieną ir galios nuo kitų metų sausio iki 2025 metų pabaigos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. „Sutarties galiojimo terminas susietas su iki 2010 metų pabaigos dujų perdavimo pajėgumų į Kaliningrado sritį padidinimui įgyvendintų ženklių investicijų atsipirkimo laikotarpiu“, - rašoma „Amber Grid“ pra...