amarai

Vos pamačius ant augalų ūglių kolonijas vabzdžių sodininkai griebiasi už galvų. Tai – amarai, kurie susibūrę ant augalo ūglio traukia iš jo visas naudingas medžiagas. Sodo prekių parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė atskleidė, kaip atsikratyti šiais kenkėjais. „Sodui jie žalingi tuo, kad pakenkia visiems augalų ūgliams. Jų būna didelės kolonijos, jie ištraukia iš augalo sultis. Tos amarų kolonijos yra labai galingos, dėl to gali stipriai pakenkti augalui.

Jei norite auginti ekologišką sodą be nereikalingų chemikalų, išbandykite šį purškalą. Jis puikiai tinka rožėms, pomidorams, agurkams, ir t.t. Šis purškalas – tikras aukso šaltinis, padedantis atbaidyti kenkėjus. Kaip jį pasigaminti ir naudoti? Tai – lengviau nei manote, o rezultatai bus tikrai puikūs. Soduose auginami augalai yra jautrūs įvairioms ligoms. Jei nenorite naudoti stiprių chemikalų, kurių galima įsigyti parduotuvėse, išbandykite laiko patikrintus naminius receptus.

Amarai, voratinklinės erkės ir kiti kenkėjai gali stipriai pakenkti mūsų mylimoms gėlėms, vaisiams ir daržovėms. Šie gyviai sodą puola būriais, ir, tiesiogine to žodžio prasme, išsiurbia iš jų gyvybę bei dažnai sukelia ligas. Daugelis cheminių pesticidų, pavyzdžiui, tie, kurių sudėtyje yra glifosato, gali būti nesaugūs tiek mums patiems, tiek aplinkai. Dėl jų vaisiai ir daržovės gali tapti nebesaugūs vartoti.

Skruzdėlės gali ir padėti, ir pakenkti jūsų sodui. Visgi sode atsiradus šiems nepageidaujamiems vabzdžiams, galite juos nesunkiai išnaikinti. Dauguma skruzdėlių aprūpina dirvožemį maistinėmis medžiagomis ir padeda apdulkinti sodo augalus. Tačiau skruzdėlių kolonijos taip pat gali būti didesnės sodo problemos požymis. Pavyzdžiui, skruzdės traukia prie medaus rasos, kurią amarai – dažni sodo kenkėjai – išskiria maitindamiesi augalų sultimis.

Daugelis lietuvių šiuo metu yra pamėgę gardžias uogas – šilauoges. Tačiau ne vienas padaro kelias esmines klaidas, kuomet bando jas užsiauginti savo ūkyje. Apie jas papasakojo ir patarimais laidoje „Svajonių ūkis“ pasidalijo dr. Algirdas Amšiejus ir dr. Elena Survilienė. Sodininkystės ekspertai atskleidė, kiek drėgmės reikia šilauogėms, kodėl jų lapeliai ruduoja ir išdavė auksinius patarimus, kaip auginti šilauoges, kad sulauktumėte puikaus derliaus.

Ar jūsų sodo augalai, nepaisant sudarytų puikių augimo sąlygų, yra nudžiūvę, pageltę, jų lapai susisukę? Pažvelkite į lapų apačią: čia gali slėptis kenkėjai amarai. Jei jie apsigyveno jūsų sode, svarbu žinoti, kad yra vienas paprastas būdas, kaip atsikratyti amarų. Suprasti, kad sodo augalus užpuolė amarai, nėra labai sunku: kitoje lapo pusėje pamatysite daugybę nedidelių vabalų arba lipnių likučių, kuriuos jie palieka po maitinimosi, rašo bobvila.com.

Pageltę ir susiraukšlėję lapai, sulėtėjęs augimas, bjauri lipni medžiaga ant augalo – aiškus ženklas, kad juos puola amarai, vieni iš labiausiai erzinančių sodo kenkėjų. Tačiau yra būdų, kaip su jais kovoti – štai, kas padės. Šie maži vabzdžiai turi minkštą kriaušės formos kūnelį (žalią, geltoną, rudą, raudoną arba juodą) ir aštrius „dantukus“. Iš vabalo užpakalinės kūno dalies styrantis vamzdelio formos smaigalys patvirtins, kad tai tikrai amarai.

Amarai sode sukelia daug problemų ir kenkia augalams. Jie maitinasi augalais, taip didėja rizika, kad augalai susirgs, sutriks jų augimas, ims geltonuoti lapai. Tačiau keli natūralūs būdai gali padėti išnaikinti amarus. Amarai taip pat gali pritraukti kitus kenkėjus į jūsų sodą. Jie išskiria saldžią medžiagą, čiulpdami augalų lapus. Ši medžiaga pritraukia skruzdes, o jos – dar viena didelė problema sode. Amarai yra tokie maži, kad galite jų nepastebėti.

Prižiūrėti ir puoselėti gražų sodą – daug laiko reikalaujantis darbas, tačiau viską gali sugadinti užsiveisę kenkėjai, kurie naikina augalus. Didžiausiu daržininkų galvos skausmu tampa amarai, kurie apspinta augalus ir ima juos lėtai naikinti. Besisukantys ar geltonuojantys lapai – tik keletas ženklų, kurie išduoda, kad jūsų sode užsiveisė kenkėjų, kurie naikina augalus, rašo express.co.uk.

Sodininkystės ekspertas Monty Donas perspėja sodininkus nepermaitinti savo augalų ir nelaukti, kol juos užpuls amarai. Amarai yra maži, augalų sultimis mintantys vabzdžiai, kurie platina įvairiausius virusus nuo vieno augalo prie kito. Sodininkystės ekspertas sutiko pasidalinti, kaip jų reikėtų atsikratyti. „BBC Gardeners’ World“ vaizdo įraše Monty Donas paaiškino, kaip suvaldyti amarus ir kitus sodo kenkėjus.

Artėjant vasaros paskutiniam mėnesiui, kenkėjų populiacijos gali pasiekti nematytus kiekius. Sodininkystės ekspertė pasidalino patarimais, kaip kontroliuoti kenkėjų populiacijas sode. Gali pasirodyti, kad vienintelis būdas atsikratyti kenkėjų sode – naudoti pesticidus, tačiau jie gali pakenkti kitiems vabalams, kurie maitinasi taip nemėgstamais kenkėjais. Vietoj to, Jane Perrone rekomenduoja sodinti gėles, kurios traukia apdulkintojus ir kitus vabzdžius.

Jau planuojame, ką sodinsime darže ir gėlyne. Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų ir ligų, kai nenorime naudoti cheminių preparatų? Daugybė augalų savo sudėtyje turi eterinių aliejų ir toksinų, atbaidančių ar žudančių kenkėjus bei ligų sukėlėjus. Vandeninės ar fermentuotos šių augalų ištraukos bei nuovirai tikrai pagausins mūsų derlių. Jie tinka ir kambariniams augalams apsaugoti. Dilgėlė Šis augalas ne tik naikina amarus, apsaugo nuo grybinių ligų, bet ir skatina daigų augimą.

Dažnai sodą prižiūrintiems asmenims didžiausiu galvos skausmu tampa kova su kenkėjais. Kokie geriausi būdai yra jų atsikratyti? 1) Jei šalia morkų auginsite svogūnines daržoves, savo kvapu jos atbaidys morkines museles. 2) Jei amarai puola vaismedžius, po jais pasodinkite česnakų – šis kvapas baido amarus. Taip pat juos atbaido bazilikai, mėtos, levandos ir serenčiai. 3) Kad petražolės būtų vešlesnės, jas auginkite šalia svogūnų ir morkų.

Birželį tęsiasi darbymetis, todėl atsipalaiduoti neverta, kitaip atlygio už įdėtą triūsą galime ir negauti. Šį mėnesį jau skinsime braškes, skanausime ankstyvųjų serbentų, ankstyvųjų trešnių. Purškimas Birželį augalus pradeda pulti kenkėjai.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalųapsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

 Iki vasaros dar toli, tad, kol neprasidėjo darbymetis, verta prisiminti žiemojančius ir kantriai šilumos laukiančius sodo ir daržo kenkėjus – amarus. Stasys Palaukys Amarai dauginasi labai greitai ir, jei nesiimama tinkamų apsisaugojimo priemonių, jie gali padaryti didelę žalą sodo ir daržo augmenijai. Saugo kolonijas Amarai – daugeliui gerai pažįstami maži vabzdžiai, kurių ilgis – 5–7 mm.

Retai kada susimąstome apie mus nuolat supantį mikropasaulį: juk nesame mokslininkai, kad nuolat žvalgytume jį per mikroskopą. Tačiau jei staiga sumažėtume kelis tūkstančius kartų, atsidurtume pasaulyje, kuriame gyvena štai tokios pabaisos.

Šį savaitgalį, liepos 10-11 d., Lūksto ežero pakrantę (Telšių raj., Varniai) jau 17-ąjį kartą užlies prieš šimtmetį JAV gimusio visuomet jauno bliuzo garsai. Šįkart tarptautiniame tradiciniame festivalyje „Bliuzo naktys 2009“ bus galima išgirsti praktiškai visas bliuzo kryptis – nuo zaideko iki bliuzroko, kurias atliks 16 renginyje dalyvausiančių grupių ir atlikėjų iš 9 valstybių.

Liepos 10-11 d. Varniuose (Telšių r.), Lūksto ežero pakrantėje vyksiančiame tarptautiniame bliuzo festivalyje „Bliuzo naktys 2009“ skambės dešimtys skirtingų bliuzo stiliaus atmainų. Luizianos kreolų zaidekas, britiškas bliuzrokas, penktojo dešimtmečio svingas, skandinavų pamėgtas „purvinasis“ bliuzo skambesys Žemaitijoje taikiai sugyvens su žaisminga lietuviško bliuzo dvasia.