Stasys Palaukys
Amarai dauginasi labai greitai ir, jei nesiimama tinkamų apsisaugojimo priemonių, jie gali padaryti didelę žalą sodo ir daržo augmenijai.
Saugo kolonijas
Amarai – daugeliui gerai pažįstami maži vabzdžiai, kurių ilgis – 5–7 mm. Su specialiais duriančiais čiulptuvais jie praduria ūglių, pumpurų ar lapų paviršių ir iščiulpia sultis. Nusilpusius augalus ima pulti įvairios virusinės ligos. Kai kurios amarų rūšys gyvena ant augalų šaknų ir suardo jas. Visų amarų rūšių atstovai gali būti sparnuoti ir besparniai. Pirmiesiems išplėsti kolonijas iki 25 km atstumu padeda vėjas. Jie deda kiaušinius žiemą, o besparniai amarai nelytiniu būdu masiškai dauginasi pavasarį ir vasarą. Amarų išmatose yra daug angliavandenių, todėl jomis minta skruzdės. Šios apsaugo amarų kolonijas nuo juos naikinančių vabzdžių entomofagų. Skruzdės perneša amarų lervas ant sultingų augalo dalių ir apsaugo jas nuo gamtos negandų skruzdėlynuose. Skruzdės išnešioja dideliais atstumais amarų pateles, nesvarbu, ar jos besparnės, ar sparnuotos.
Gyvavimo ciklas
Amarai prisitaikė prie sezoninių klimato pokyčių ir pamėgtų augalų fiziologijos. Jie gali reguliuoti savo populiaciją, priklausomai nuo konkrečių tikslų. Šalia įprastų patinų ir patelių, vystosi belytės gyvavedės ir kiaušinius dedančios patelės, todėl dalis kolonijos veisiasi netoliese, o kita dalis graužia augalus. Vienmečiai dvinamiai amarai, kurie gyvena dviejuose augaluose, vystosi pagal tipišką schemą: pabuvę sumedėjusiame augale, žaladariai pereina į žolinį augalą. Iš pirmajame augale (šeimininke) žiemai padėtų kiaušinių išsirita besparnės patelės. Jos dauginasi nelytiniu būdu, atvesdamos dar keletą savo rūšies besparnių patelių kartų. Nuo gegužės vidurio gimsta sparnuotos patelės, migruojančios ant tos pačios veislės augalų arba kitos rūšies augalų (antrinių šeimininkų) – įvairių žolinių kultūrų ir piktžolių, ant kurių amarai dauginasi iki rudens, atvesdami iki 20 kartų. Rugsėjį–spalį vėl atsiranda sparnuotų patelių. Jos gimdo patinus ir pateles, kurios apvaisinamos. Patelės deda kiaušinius ant medžių ir krūmų, kur jie išbūna visą žiemą. Dvinamiai amarai grįžta pas pirmą šeimininką ir žūva.
Įvairus meniu
Amarai puola beveik visus augalus, todėl jie padaro didelių nuostolių. Šie žaladariai yra gerai ištirti. Žinoma daug jų rūšių: persikų, bulvių, pupų, salotų, agrastų, aviečių ir daug kitų. Žalos augalams požymiai yra panašūs: ūgliai ir lapai deformuojasi, lapai susisuka, pažeisti pumpurai glemba ir neišsiskleidžia. Kiekviena amarų rūšis turi savo augalus šeimininkus. Kai kurių rūšių amarai laikosi monodietos (pavyzdžiui, kadagių amarai), o kitų rūšių amarų meniu įvairesnis. Pavyzdžiui, žaliasis obelų amaras pakenkia obelims, kriaušėms, svarainiams, gudobelėms, šermukšniams. Sparnuotosios amarų patelės vasaros pradžioje atskrenda ant saulėgrąžų, ramunių, usnių, o rudenį grįžta į žiemos buveines – slyvas ir kitus kaulavaisinius augalus.
Kaip apsisaugoti nuo amarų
Atsikratyti amarų visiems laikams neįmanoma, tačiau, atsižvelgiant į biologines jų savybes, galima pasinaudoti kai kuriais jų apsaugos būdais.
Sumažinti amarų atsiradimo ir išplitimo ant medžių galimybes padėtų skruzdžių gaudyklės. Skruzdėlynuose esančius jų kiaušinius galima apipilti verdančiu vandeniu.
Sumažinti amarų populiacijas padėtų subalansuotas augalų tręšimas, kai naudojama mažiau azotinių trąšų. Augalus būtina reguliariai laistyti, mulčiuoti.
Nuo vaismedžių lapų reikėtų nuplauti nuosėdas, ant kurių gali įsiveisti suodinis pelėsis, kuris gali dar labiau susilpninti augalus.
Patyrę sodininkai reguliariai šalina jaunus ūglius, kurie labiausiai vilioja amarus. Nuskabius daržo pupų ar vaismedžių šakelių viršūnes, amarai nebeturi kuo misti.
Ankstyvą pavasarį (prieš pumpurų išsiskleidimą) būtina balinti vaismedžių kamienus. Prieš tai reikia nuimti senos žievės atplaišas. Tai padės sumažinti gyvybingų amarų kiaušinėlių skaičių.
Po kiekvieno pasivaikščiojimo po pievas vaikai gali parnešti boružių ir paleisti ant amarais užkrėstų augalų. Boružes vilioja medetkų kvapas, todėl šių gėlių reikia pasodinti darže ir po medžiais.
Skaisteniai, svogūnai, česnakai nepatinka kai kurių rūšių amarams. Amarų mėgstamas nasturtas, kosmėjas, dedešvas geriau sodinti atokiau nuo sodo ir daržo augalų.
Liepos – vieni iš medžių, kuriuos labiausiai mėgsta amarai. Šalia jų geriau nesodinti kolekcinių retenybių ar mėgstamų augalų.
