alma bružaitė

Viešumoje pasirodžius pranešimams apie dingusius asmenims, tikimąsi geriausio scenarijaus, kad šie atsiras gyvi ir sveiki. Deja, tačiau Lietuvą yra sudrebinusios net kelios kraupios dingimo istorijos, kurių baigtis – tragiška. Turbūt visam gyvenimui daugumos lietuvių atmintyje liks įsirėžusios tragiškai pasibaigusios trijų merginų – Justinos Šikšniūtės, Ievos Strazdauskaitės ir nepilnametės, kuri buvo sudeginta gyva automobilyje, Dembavoje įvykusi tragedija.

Policija šią savaitę sulaikė Šilalės rajone keturių vaikų motiną galimai nužudžiusią moterį. Šokiruoja tai, kad sunkūs įtarimai užgulė moters, kuri pati augina du nepilnamečius vaikus, pečius. Įprasta, kad žiaurius smurtinius nusikaltimus dažniausia įvykdo vyrai. Tačiau pasitaiko ir išimčių. Žvelgiant į kriminalinius archyvus, galima atkreipti dėmesį, kad itin žiaurūs, moterų padaryti nusikaltimai yra retesni.

Teismas neleido pagerinti sąlygų Almai Bružaitei kalinčiai už savo vaikų nužudymą, ketvirtadienį pranešė Panevėžio apylinkės teismas. Teismas atmetė teikimą dėl iki gyvos galvos nuteistos Almos Svirbutavičienės (anksčiau turėjusios Bružaitės pavardę) perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus. Teisėjo teigimu, nuteistosios elgesys vertinamas teigiamai, ji dalyvauja įvairiose elgesio pataisos ir socialinės reabilitacijos programose, tačiau įvykdytas nusikaltimas prieš savo šeimos narius labai sunkus.

Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo trečiadienį iškelti 28 kaliniai, nuteisti bausme iki gyvos galvos, taip pat artimiausiu metu turėtų būti iškelta ir už dviejų savo vaikų nužudymą vienintelė tokia bausme nuteista moteris Alma Bružaitė, BNS informavo teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis. „Ir ji (A. Bružaitė – BNS) turėtų išvažiuoti. Sąlygos visos sudarytos.

Alma Bružaitė, vienintelė moteris Lietuvoje už dviejų sūnų nužudymą nuteista kalėjimo iki gyvos galvos bausme, keletą metų žadėjo: tuojau paaiškės, esą, tikroji tiesa apie vaikžudystės bylą. Tačiau viskas apsiribodavo ne argumentais ir faktais, o dviprasmiškomis užuominomis, išsakytomis jos globėjais tapusiems Reginai ir Juozui Dumbliauskams bei žurnalistams. O pastarieji darė tikrai daug, kad būtų ištirtos net menkiausios byloje esančios abejonės.

Keturiais leidimais išleista žurnalisto Dailiaus Dargio knyga „Tikroji Daktarų istorija“ sužadino susidomėjimą kriminalinio pobūdžio leidiniais. Kriminalinės literatūros bumas Pernai gegužę pirmąsyk, o neseniai papildytu ketvirtu leidimu pasirodžiusi žurnalisto D. Dargio, rašančio portale balsas.lt, savaitraštyje „Balsas.lt savaitė“ ir laikraštyje „Akistata“, knyga tapo tikru bestseleriu.

Keturiais leidimais išleista žurnalisto Dailiaus Dargio knyga „Tikroji Daktarų istorija“ sužadino susidomėjimą kriminalinio pobūdžio leidiniais. Kriminalinės literatūros bumas Pernai gegužę pirmąsyk, o neseniai papildytu ketvirtu leidimu pasirodžiusi žurnalisto D. Dargio, rašančio portale balsas.lt, savaitraštyje „Balsas.lt savaitė“ ir laikraštyje „Akistata“, knyga tapo tikru bestseleriu.

LNK pradeda rodyti antrąją Egidijaus Knispelio žurnalistinių tyrimų ciklo „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ dalį. Pernai vasarą parodytos pirmosios dešimt dalių pelnė žiūrovų palankumą. Jos visos pateko į savaitės žiūrimiausių laidų dešimtukus, kiekvieną laidą vidutiniškai žiūrėjo arti pusės milijono Lietuvos žiūrovų. Šios vasaros ciklas pradedamas išsamiu pasakojimu apie vis dar žiniasklaidos primenamą Jonaičių šeimos iš Kelmės rajono, Petrališkės kaimo, tragediją.

Vasarą LNK televizijos žiūrovams bus pristatytos naujos pernai nemažos sėkmės sulaukusio Egidijaus Knispelio kriminalinių laidų ciklo „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ serijos. Į LNK televizijos eterį birželio 16 dieną su plačiausiai nuskambėjusiomis kriminalinėmis bylomis grįžta tiriamosios žurnalistikos veteranas E. Knispelis. Laidų ciklo autoriai žada pateikti netikėtumų.

Rimtosios žurnalistikos atstovas Egidijus Knispelis vasarą sugrįžta į LNK su antruoju žurnalistinių tyrimų ciklu apie rezonansinius pastarųjų dešimtmečių įvykius Lietuvoje: Medininkų žudynes,  Sausio 13–ąją, Mirties bausmės vykdymą Lietuvoje, D. Kedžio ir, A.Bružaitės istorijas, „Tulpinių“ gaują, Draučių kaimo tragediją, prokuroro G. Sereikos, Kiesų ir inspektoriaus S. Piskunovo nužudymų bylas.

„Akistata“ domisi – ką rezga vaikžudė Alma Bružaitė, siekdama atimti vaikus iš tėvo? Neseniai A. Bružaitė, nuteista už savo dviejų vaikų nužudymą, po ilgo laiko pasirodė prieš televizijos kameras. Ji buvo atvežta į Kelmės rajono apylinkės teismą, kuriame buvo sprendžiama – atimti vaikžudei motinystes teises ar palikti. Dėl motinystės teisių apribojimo A. Bružaitei kreipėsi pats Virgilijus Jonaitis.

Kodėl Alma Bružaitė negalėjo pasmaugti savo vaikų? Kur ji buvo nusikaltimo metu? Kokie įrodymai nesurinkti ir kokie trūkumai liko broliukų nužudymo byloje? Patyrusių teisininkų, išanalizavusių jau baigtą vaikžudystės bylą, aptikti stulbinantys faktai sukels daugybę abejonių. Galbūt jas išsklaidyti galėtų Šiaulių apygardos prokurorai, kurių stalčiuose, kaip žinoma, nugulė svarbūs bylos įrodymai? Tačiau su jais visuomenei iki šiol neleista susipažinti.

Už dviejų sūnų nužudymą iki gyvos galvos nuteista Alma Bružaitė naujas aplinkybes, dėl kurių, jos nuomone, turėtų būti atnaujintas ikiteisminis tyrimas, pasakojo už uždarų durų. Sprendimą neleisti posėdį stebėti pašaliniams asmenims trečiadienį priėmęs Lietuvos apeliacinis teismas argumentavo, kad teismo posėdyje bus pagarsinti duomenys apie A.Bružaitės privatų gyvenimą.

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė patenkinti už dviejų mažamečių sūnų nužudymą nuteistos Almos Bružaitės (buvusi pavardė – Jonaitienė) prašymą ir nušalinti prokurorą Artūrą Urbelį nuo dalyvavimo nagrinėjant A. Bružaitės gynėjos prašymą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Apeliacinio teismo kolegija pripažino, kad aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti prokuroro objektyvumu, nenustatyta.

Prokurorams ir teismams įtaką darė neigiama žiniasklaidos reakcija, kasaciniame skunde tvirtina už savo dviejų mažamečių vaikų nužudymą iki gyvos galvos įkalinta Kelmės rajono gyventoja Alma Bružaitė (Jonaitienė). Pirmadienį vykusiame Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) posėdyje nuteistoji prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą arba skirti jai švelnesnę bausmę, nes, jos nuomone, ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.