alkesta

Infrastruktūros statybos bei remonto grupė „Fegda grupė“ prašo leidimo įgyti ne mažiau nei 75,1 proc. tokio pat verslo restruktūrizuojamos bendrovės „Alkesta“ akcijų ir taip įgyti jos vienvaldę kontrolę. Konkurencijos taryba pranešė, kad prašymą gavo sausio 2 dieną.   Dėl pandemijos ir karo Ukrainoje pasekmių finansinių sunkumų patyrusios „Alkestos“ vadovo ir akcininko Rimanto Morkūno prašymu Kauno apygardos teismas pernai lapkritį iškėlė įmonei restruktūrizavimo bylą.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcijos) tęsiamas kelių kokybės auditas atskleidžia vis naujas kai kurių rangovų piktnaudžiavimo detales. Kalbantis su rangovais dėl anksčiau aptiko broko ištaisymo, paaiškėjo, kad kai kuriuose objektuose nusižengta ne tik atliekant rangos darbus, bet ir kai kurių projektų vykdymo metu galimai buvo suklastota dokumentacija mažinant reikalavimus ir naudojant prastesnes medžiagas.

Europinės automagistralės „Via Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Marijampolės rekonstrukcija, išplatinant kelią nuo 2 iki 4 juostų, bus baigta šiemet, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jis viliasi, kad naujas platesnis kelias gerokai sumažins avarijų jame mastą. „Šiais metais – taip yra pažadėję rangovai, kad šiais metais bus baigta“, – LRT radijui sakė R. Masiulis, penktadienį vykstantis apžiūrėti šio ruožo rekonstrukcijos darbų.

Lietuvos kelių kokybė yra prastesnė nei tikėtasi, teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis, pristatydamas pirmojo kelių audito rezultatus. Pasak jo, tyrimas parodė, kad 9 iš 10-ties kelių yra nekokybiški, o dėl defektų buvo prarasta 5,5 mln. eurų. „Turime pirmojo etapo kelių kokybės duomenis. Antros dalies lauksime birželį ir priklausomai nuo rezultatų tyrimas gali būti plečiamas ir tęsiams. Pirmasis tyrimas parodė, kad 9 iš 10 tirtų kelių yra nekokybiški. Tikėjomės, kad kokybė bus geresnė.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 4,121 mlrd. eurų - 8,4 proc. (318,383 mln. eurų) daugiau nei 2015 metais, kai sumokėta 3,803 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 249,038 mln. eurų, arba 19,6 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Antroje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovė „Okseta“ - jos sumokėtų mokesčių suma pernai padidėjo 4,7 proc. iki 190,288 mln.

Viešumoje pasirodžius informacijai ir kilus skandalams dėl politikų automobilių, kuriuos nuomojasi, dalis jų suskubo aiškintis. Penktadienį išsamiais atsakymais pasidalino ir Seimo narys Andrius Kubilius. Jis automobilį nuomojasi iš UAB „Alkesta“.  Kodėl 2016 m. gruodžio 1 d. jis automobilį pirko būtent iš UAB „Alkesta“? Automobilis yra nuomojamas (nuo 2012 m. gruodžio 28 d.) – tai yra paprastoji nuoma, o ne lizingas.

 Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Alytuje statomas ketvirtas tiltas per Nemuną. Tačiau pėsčiųjų ir dviračių tilto statybos darbai vėluoja, viena pagrindinių priežasčių – pinigų stygius. 260 m ilgio, 7 m pločio ir daugiau nei 30 m aukščio pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną sujungs kurortinę miesto dalį su piliakalniu. Pėsčiųjų ir dviračių tiltas statomas ant išlikusių senojo geležinkelio, susprogdinto prieš šimtmetį, atramų.

Kodėl šiandien Nemuno vanduo Druskininkuose labai drumstas ir įtartinai gelsvos spalvos, nuo pat ryto aiškinasi Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) specialistai. Vos gavę apie tai pranešimą, jie skubiai paėmė upės vandens mėginių laboratoriniams tyrimams. Tiksliai nustatyti taršos pobūdį bus galima, sulaukus tyrimų rezultatų. Aiškindamiesi taršos priežastis, Alytaus RAAD‘o Druskininkų agentūros pareigūnai nuvyko į Nemuno aukštupį ties Baltarusijos ir Lietuvos pasieniu.

Atlikusi tyrimą Valstybės kontrolė nustatė, kad didžiosios kelininkų įmonės dar prieš dalyvaudamos konkurse gali būti sutarę, kas iš jų atliks rangos darbus. Mažosios gali būti verčiamos tapti tik subrangovais, jei nori išlikti.    Dažnas lietuvis giria šalies kelių būklę, ypač jei yra neseniai grįžęs namo iš Lenkijos ar Latvijos. Taip ir turi būti, juk kelių priežiūra – viena sočiausiai valstybės penimų sričių.

Praėjusią savaitę Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje svarstant klausimą dėl detaliųjų planų tvirtinimo vietos valdžia pasinaudojo savo galybe ir vieniems verslininkams minėtą planą patvirtino, kitiems – ne. Netvirtinimo priežastys nenurodytos. O sklypo, padidinto valstybinės žemės sąskaita, detalusis planas be ginčų patvirtintas įmonei, kurioje akcijų turi viena tarybos narė.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, žadėjęs užbaigti vadinamojo kelininkų klano viešpatavimo laikus, dabar koalicijos partnerius ragina šiai sričiai skirti dalį verslui gelbėti numatytų milijonų. Susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio vadovas E.Masiulis koalicijos partnerius ragina, skirstant verslo skatinimo planui numatytas lėšas, nepamiršti ir šalies transporto sektoriaus, plėtojančio infrastruktūros projektus.

Birželio 25 dieną surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjęs miesto meras Česlovas Daugėla, jo pavaduotojos Rima Rakauskienė bei Nijolė Makštutienė, patarėja Dalia Paulauskaitė ir savivaldybės administracijos direktorius Feliksas Džiautas aptarė spaudoje pasirodžiusius straipsnius  apie neįprastai sudarytą tilto per Nemuną statybos sutartį, jos sąlygas, taip pat užsitęsusį konfliktą su Alytaus regionine televizija.

Europos Sąjungos skiriamomis lėšomis valstybinės reikšmės keliams tiesti ir remontuoti naudojasi keliolika stambių įmonių, kurios per pastaruosius metus buvo dosnios ir politinėms partijoms. Paramos kreivė politikams kyla vis aukštyn. Vadinamasis kelininkų klanas Lietuvoje kasmet pasidalija valstybinius užsakymus, vertinamus daugiau kaip 1 mlrd. litų.