Atlikusi tyrimą Valstybės kontrolė nustatė, kad didžiosios kelininkų įmonės dar prieš dalyvaudamos konkurse gali būti sutarę, kas iš jų atliks rangos darbus. Mažosios gali būti verčiamos tapti tik subrangovais, jei nori išlikti.
Dažnas lietuvis giria šalies kelių būklę, ypač jei yra neseniai grįžęs namo iš Lenkijos ar Latvijos. Taip ir turi būti, juk kelių priežiūra – viena sočiausiai valstybės penimų sričių. Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos, valstybinės reikšmės tiltams ir keliams (magistraliniams, krašto ir rajoniniams) tiesti bei rekonstruoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos pernai skirta 699 mln. lt., o iš ES fondų dar 335 mln. Lt. Šiems metams iš viso suplanuota skirti 837 mln. lt., didžiąją dalį – iš ES fondų.
Abejonės dėl to, kad tokie valstybės pinigai gali būti naudojami neskaidriai, reiškiamos nuolat, kelininkai apie tai svarstančią žiniasklaidą kaltina gandų skleidimu ir nekompetencija. Todėl šį kartą pateikiame ne žurnalistinį, bet Valstybės kontrolės (VK) atliktą tyrimą.
Kreipėsi į Konkurencijos tarybą
Valstybės kontrolės auditoriai įtaria, kad kelių tiesimo įmonės yra pasidalinusio šalies regionus. Įvertinusi 1997–2007 m. didžiausių kelių įmonių vykdytus darbus, VK įtaria galimą vykdomų darbų pasidalinimas pagal apskritis. Pvz., UAB „Šiaulių plentas“ beveik visus kelių remonto darbus atliko Šiaulių apskrityje, greitkelyje Vilnius–Panevėžys daugiausia dirbo AB „Panevėžio keliai“, o autostradoje Vilnius–Klaipėda dirbo tik AB „Kauno tiltai“. VK nuomone, tokį darbų išdėstymą lemia ne technologiniai ypatumai, o dirbtinis rinkos suskaidymas dėl pasidalytos teritorijos.
Kai kurios įmonės, pavyzdžiui, AB „Panevėžio keliai“, turi pagrindinius akcijų paketus UAB „Zarasų automobilių keliai“, UAB „Aukštaitijos traktas“, UAB „Ukmergės keliai“ ir UAB „Sostinės gatvės“. VK nuomone, ši bendrovė gali užimti dominuojančią (monopolinę) padėtį Panevėžio ir Utenos apskrityse atliekant darbus greitkelyje Vilnius–Panevėžys. Panašiai atliekami darbai ir kitose apskrityse: UAB „Šiaulių plentas“ dirba Šiaulių, Telšių ir Klaipėdos apskrityse, AB „Kauno tiltai“ – Kauno ir Tauragės apskrityse, UAB „Alkesta“ – Marijampolės ir Alytaus apskrityse.
VK dar vasarą kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydama įvertinti, ar kelių tiesimo įmonės nėra sudariusios konkurenciją ribojančių susitarimų, kuriuos draudžia įstatymas. Atsakymo kol kas nesulaukta.
Trečdaliu brangiau nei turėtų?
VK įtarimų kelia ne tik tai, kad viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančios įmonės yra neformaliai pasiskirsčiusios pagal regionus, bet ir tai, kad pirkimo dokumentus įsigyja tik keletas įmonių, tačiau pasiūlymus dalyvauti konkurse dažniausiai pateikia tik viena. Likusios tampa šios įmonės subrangovais. Ar įmonės gali būti iš anksto susitarusios dėl to, kas vykdys rangos ar subrangos darbus? Norinčios išlikti rinkoje mažesnės įmonės yra tiesiog priverstos tapti subrangovais.
Anot VK auditorių, susisiekimo ministerijos Vidaus audito tarnyba nevertina viešųjų pirkimų konkurencijos, o Transporto investicijų direkcija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija – rinkos, potencialių dalyvių ir kainų lygio, todėl skaidri konkurencija nėra užtikrinama. VK pabrėžia, kad yra rizika, jog teikiamų pasiūlymų kaina gali būti daugiau nei 30 proc. didesnė nei turėtų būti.
Įtarimus neigia
UAB „Fegda“ generalinis direktorius Žydrūnas Baublys VK įtarimus atmeta, kaip nepagrįstus. „Mažesnės įmonės, siekdamos įgauti patirties, turėtų šlietis prie rinkoje esančių pagrindinių dalyvių. UAB „Fegda“ tai darė apie 10 metų nuo savo įsikūrimo. Yra ir pavyzdžių, kai maža įmonė, laimėjusi didelį projektą, dėl finansinio nepajėgumo, jo nebaigia arba atlieka darbus nekokybiškai.“ – teigia Ž. Baublys. Anot jo, jei iš tikro kelininkų pelnai siektų 30 %, konkursuose dalyvautų ir užsienio kompanijos – dabar jos to nedaro. „Jei dabar rangovų siūlomos kainos yra 30% ir dar mažesnės už projektuotojų nustatytą, tai yra tik laikina žūtbūtinės kovos dėl išlikimo rinkoje pasekmė. Tai reiškia, kad darbų kokybė prastės, o atlyginimai darbuotojams bus mokami iš ankstesniais metais sukauptų lėšų. Kaip ilgai tą bus galima daryti?“ – klausia Ž. Baublys.
Jis pripažįsta, kad Lietuvos kelininkai yra susiskirstę pagal regionus, tik bėdos dėl to nemato. Ž. Baublys pabrėžia, jog taip tiesiog lengviau dirbti. „Dar sovietiniais laikais Alytaus, Panevėžio, Šiaulių, Kauno miestuose buvo susikūrę stiprios ir gerai techniškai aprūpintos kelių statybos valdybos, kurios dirbo ne tik Lietuvoje, bet ir Kaliningrado srityje ar Sibire. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo jos nebuvo išskaidytos, išgyveno ir plėtėsi investuodamos į naujas asfaltbetonio gamyklas, modernią vakarietišką techniką.“ – teigia Ž. Baublys. Įmonė turinti asfaltbetonio mišinio gamyklą Vilniuje, pasak kelininko, niekada nebus ypatingai konkurentabili dirbdama už 100 km nuo jos. Asfaltbetonio mišinys, pasak specialisto, gali būti kokybiškai transportuojamas iki 150 km, o toliau vežant gali išsisluoksniuoti, atvėsti. „Siekiant gauti ES paramą, kai kurie objektai užsakovo yra sujungiami į vieną paketą ir konkursas skelbiamas jam visam įgyvendinti. Būtent dėl to dažnai tenka ieškoti įmonių, galinčių padėti laimėti konkursus ir tariamasi dėl bendradarbiavimo subrangos ar jungtinės veiklos pagrindu.“ – teigia Ž. Baublys.
Tačiau VK kelia klausimą ar užsakovas, šiuo atveju, Lietuvos automobilių kelių direkcija, pagrįstai apjungia darbus kai kuriuose kelių ruožuose?
Lietuvos laisvosios rinkos instituvo ekspertas Žilvinas Šilėnas teigia, kad panašios problemos kamuoja ne tik mus, taip yra daugelyje šalių. „Visur, kur yra teikiami valstybiniai užsakymai infrastruktūrai, atsiranda neskaidrių sprendimų rizika, užsakovui skirstant valstybės lėšas. Versle „valstybinių“ pinigų nebūna, todėl situacija yra kitokia. Tačiau juk valstybės lėšos visuomet yra mokesčių mokėtojų, t.y. – visų mūsų pinigai.“, – pabrėžia Ž. Šilėnas.
Labiausiai UAB „Fegda“ vadovui Ž. Baubliui apmaudu, jog dėl keletos nesąžiningų valdininkų ir rangovų, kenčia visi. „Didžiajai daliai protingų ir veiklių piliečių nusvyra rankos, nes bijomasi, kad pritrūkus kokių nors žinių (visko juk neišmanysi) bus padaryta smulkių klaidų ir būsi „užtampytas“ Valstybės kontrolės, STT, FNTT, žiniasklaidos. Ta pati Lietuvos automobilių kelių direkcija, dėl įvairių patikrinimų, konkursus ES lėšoms gauti, vėluoja skelbti 2 – 3 mėnesius. Dėl to liko neišnaudotas šiltasis šių metų laikotarpis, darbai nukelti 2010 metams, nors valstybė gauti pajamų iš kelių statybos įmonių galėjo jau šiemet.“ – tvirtina Ž. Baublys.
Eglė Rašimaitė
