aliaksandras lukašenka

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka susitikime su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu skundėsi dėl tariamos Vakarų grėsmės jo šaliai. „Padėtis sudėtinga. Labiausiai mane neramina Lenkijos vadovybės pozicija“, – sakė A. Lukašenka ketvirtadienį Maskvoje per televiziją transliuotame pokalbyje. Jis kritikavo karines pratybas Baltijos šalyse ir papildomų NATO dalinių dislokavimą Baltarusijos kaimyninėse valstybėse.

Baltarusijos opozicionierės Sviatlanos Cichanouskajos biuras skelbia apie diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimo siunčiamus grasinimus Lietuvoje gyvenantiems baltarusiams ir jų vaikams. „Lukašenkos grasinančių pareiškimų apie pasirengimą karui su Europa fone vėl suaktyvėjo provokatoriai, bandantys sukelti nepasitikėjimą tarp lietuvių ir gudų“, – teigiama S. Cichanouskajos biuro atsiųstame pranešime.

NATO pareiškė įvertinusi tikimybę apie Baltarusijos pasirengimą imtis karinių veiksmų prieš Ukrainą. Pasak vieno iš Aljanso atstovų, šiuo metu nėra jokių ženklų, kad Baltarusija būtų pasirengusi oficialiai prisijungti prie plataus masto agresijos prieš Ukrainą.  Apie tai neviešai pranešė aukšto rango NATO pareigūnas, skelbia „Kanal 24“. Šią savaitę A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija ruošiasi karui.

Europos Sąjunga nėra agresyvus blokas, o karinę grėsmę Europoje kelia dabartiniai Rusijos ir Baltarusijos lyderiai, pareiškė Europos Komisijos atstovas Peteris Stano, praneša „Kanal 24“. Taip jis pakomentavo ankstesnį Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą, kad Baltarusija ruošiasi karui. „Europos Sąjunga nekariauja. Todėl, žinoma, niekam nereikia bijoti Europos Sąjungos – tik tiems, kurie bando pakenkti pagarbai tarptautinėms taisyklėms, demokratijai ir žmogaus teisėms“, – sakė P. Stano.

Teroristinis išpuolis Maskvos koncertų salėje atskleidė subliuškusį Vladimiro Putino, kaip „didžiojo šalies gynėjo“ vaizdą. Panašu, kad Rusijos režimo lyderis pamažu praranda kontrolę Kremliuje, o žmones nebenori juo tikėti. Rogeris Boyesas, parašęs knygų apie tai, kaip Adolfas Hitleris iškilo į valdžią ir ją išlaikė, savo straipsnį Londono leidinyje „The Times of London“ pradėjo klausimu, ar diktatoriai savo piliečius išlaiko saugesnius nei demokratinės valstybės.

Penktadienį Lietuvos Užsienio reikalų ministerija išsikvietė Baltarusijos laikinąjį reikalų patikėtinį Yaroslav Khmyl ir įteikė jam protesto notą, kurioje išreikštas griežtas protestas dėl šių metų kovo 26 dieną paviešintų Aliaksandro Lukašenkos pokalbių su Baltarusijos karinių pajėgų vadais.

Rusija gali bandyti atverti papildomą puolimo kryptį dar šiais metais, įsitikinęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras Maksimas Žorinas. Pasak jo, Rusija gali suspėti 2024 metais sukaupti pakankamai karių ir technikos, kad galėtų atverti dar vieną puolimo kryptį.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį sakė, kad užpuolikai, praėjusią savaitę Maskvos koncertų salėje surengę žudynes, pirmiausia bandė bėgti į jo šalį, bet nusuko kitur dėl patikros punktų. „Todėl jiems nebuvo šansų patekti į Baltarusiją. Jie tai matė. Todėl jie nusuko šalin ir nuėjo į Ukrainos ir Rusijos sienos ruožą“, – sakė A. Lukašenka, prieštaraudamas Rusijos teiginiui, kad jie pirmiausia bandė pereiti į Ukrainą.

Baltarusijos stebėtojų grupė „Belaruski Hajun“ skelbia, kad Baltarusija savo karinius dalinius perkėlė prie pasienio su Lietuva, prie Ašmenos. „Kaip ir manėme anksčiau, 19-osios mechanizuotosios brigados daliniai (1-asis atskirasis mechanizuotasis batalionas, in/h 14398; 4-asis atskirasis tankų batalionas, in/h 22092) perkelti į Ašmenos rajoną (pasienyje su Lietuva). Kaip praneša @belzhd_live, šį vakarą į Ašmenos stotį atvyko ešelonas su karine technika.

Reaguodama į šią savaitę plačiai pasklidusią žinią, kuomet Baltarusijos kalėjime mirė jame kalėjęs 53-ejų metų Lietuvos pilietis, baltarusių opozicionierė Sviatlana Cichanouskaja dėl jo mirties kaltina Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimą, pabrėždama, kad jam „nėra raudonų linijų“. „Lukašenkos režimas jau daug metų mirtinai kankina savo piliečius, nesuteikia medicinos pagalbos, neleidžia kreiptis į advokatus.

Vilniuje veikiantis Europos humanitarinis universitetas (EHU) sulaukė Baltarusijos režimo grasinimų paskelbti įstaigą ekstremistine organizacija. Po šių pareiškimų iš pareigų pasitraukė universiteto rektorius Krzystofas Rybinskis. Aukštojoje mokykloje imta nuogąstauti ir dėl čia galimai esančių A. Lukašenkos režimo bendradarbių, kadangi kai kurie dėstytojai dažnai, be didelių kliūčių vyksta į Baltarusiją.

Vilniuje veikiantis Europos humanitarinis universitetas (EHU) sulaukė Baltarusijos režimo grasinimų. Šiame kontekste iš pareigų ketvirtadienį pasitraukė universiteto rektorius Krzystofas Rybinskis, rašo portalas Delfi.lt. Skelbiama, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas universitetą grasina paskelbti ekstremistine organizacija, o tai baltarusių studentams ir dėstytojams tėvynėje grėstų realiu įkalinimu.

Baltarusijos pareigūnai pirmadienį paskelbė preliminarius parlamento ir vietos savivaldos rinkimų, kuriuose galėjo dalyvauti tik autoritariniam šalies vadovui lojalūs kandidatai ir kuriuos opozicija ragino boikotuoti, rezultatus. Balsavimas dar labiau įtvirtino beveik 30 metų trunkantį autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdymą.

Antradienį Zimbabvės prezidentas Emmersonas Mnangagwa jaunimo profesinio mokymo centrui Mushagashe įteikė abejotinos būklės traktorių, kurį jam padovanojo Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka. Apie tai pranešė vietos leidinys „The Mirror Masvingo“. Tiesioginiame televizijos eteryje Zimbabvės vadovas pasijuto nepatogiai, norėdamas išbandyti Baltarusijos diktatoriaus padovanotą traktorių, nes neužsivedė transporto priemonės variklis.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį apkaltino Vakarų šalis mėginant kurstyti protestus per šį mėnesį vyksiančius parlamento ir vietos savivaldos rinkimus, siekiant pakenkti jo valdymui. Tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pasmerkė tą balsavimą kaip „cinišką farsą“ ir paragino jį boikotuoti.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka mano, kad nuogąstavimai dėl Trečiojo pasaulinio karo galimybės nėra nepagrįsti. Apie tai jis pareiškė susitikime su Baltarusijos nacionalinio saugumo sistemos valstybinių institucijų vadovybe, praneša valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Pasak jo, būtina „atvirai ir, svarbiausia, vyriškai aptarti aktualiausius nacionalinio saugumo srities klausimus“. „Nėra šalies ar žmonių, kurie pastaruosius dešimtmečius galėtų jaustis absoliučiai sau...

Per pastarąjį mėnesį iš Kremliui ištikimo Rusijos elito pasipylę grasinimai apie branduolinio ginklo panaudojimą Vakarus privertė sunerimti. Tačiau Lietuvos politologės ramina – tai tušti grasinimai, kurių tikslas yra kurstyti baimę Europoje. Anot eksperčių, tai yra sena taktika, kurią Rusija naudoja ilgus dešimtmečius. Mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė teigia, jog nuolatiniai ir vieši pareiškimai apie branduolinį karą yra sena Rusijos retorika.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka vasario 1 d. pasirašė dekretą, pagal kurį nuo šiol šalies kariai turi teisę šaudyti į civilius gyventojus.  Taip A. Lukašenka pakeitė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų vidaus tarnybos statutą, konkrečiai, jo 2 str.

Britų žvalgyba mano, kad Baltarusijos teritorijoje liko mažiau nei 1 000 Rusijos samdinių, priklausančių Rusijos grupuotei „Wagner“. Apie tai sekmadienį socialiniame tinkle „X“ pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Grupuotė „Wagner“ Baltarusijoje veikia nuo 2023 metų birželio, iš pradžių ji ten turėjo 8 000 kovotojų pajėgas. Grupuotė beveik neabejotinai tęsia Baltarusijos karinių ir saugumo pajėgų mokymus.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad Ukraina ir Baltijos šalys galėtų bendradarbiauti su Rusijos Federacija, o ne ieškoti „geresnio gyvenimo užsienyje“. Tokios A. Lukašenkos mintys nuskambėjo sekmadienį Sankt Peterburge vykusiame Rusijos ir Baltarusijos vadovų susitikime, skelbia „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“. „Nematome jokių problemų“ „Pagalvojau – na, kokia šalis galėtų suteikti tokias galimybes toki...

Europos Sąjunga ketvirtadienį pasmerkė kratas ir autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos oponentų areštus likus mėnesiui iki parlamento rinkimų. „Europos Sąjunga kuo griežčiausiai smerkia pastarojo meto represijas prieš Baltarusijoje likusius buvusius politinius kalinius ir politinių kalinių artimuosius“, – pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Branduolinius ginklus Baltarusijoje galima vadinti diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos vaikystės svajone, sako Sviatlanos Cichanouskajos vyresnysis patarėjas Franakas Viačorka. Vis dėlto, jis įspėja, kad tai – ne A. Lukašenkos, o Rusijos prezidento Vladimiro Putino įrankis ne tik kontroliuoti Baltarusiją, bet ir bauginti kaimynes. Baltarusijos opozicionierius pažymėjo, kad A. Lukašenka branduoliniams ginklams ruošėsi jau seniai. „Jis visada nerimavo, kad Baltarusija neturi savo raketų.

Baltarusijos valdžia reglamentavo „nedraugiškų šalių“ atstovų šalyje turimų aktyvų perleidimo tvarką ir atšaukė nuo 2022-ųjų vasaros galiojusį sąrašą juridinių asmenų, kuriems tai daryti buvo uždrausta, trečiadienį skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Baltarusijos vyriausybės sausio 12 dienos nutarimu nr.27 patvirtinti leidimų perleisti įmonių įstatinio kapitalo dalis ar nekilnojamąjį turtą išdavimo tvarka ir sąlygos.

Rusija gali verbuoti baltarusius dalyvauti kare prieš Ukrainą. Tai Ukrainos televizijai „24 Kanal“ sakė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotojas Ivanas Stupakas. Šią savaitę Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Baltarusijos kariai ruošiasi vykti į Rusiją mokytis. Jiems patikėta perimti karo Ukrainoje patirtį. „Ši tendencija nėra labai maloni. Nesakau, kad jie iš karto bus mesti į karą, bet toks perkėlimas man asmeniškai kelia nerimą.

Baltarusijos autokratinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad Rusija baigė į jo šalį gabenti taktinius branduolinius ginklus.  Ši iniciatyva sukėlė didelį susirūpinimą kaimyninėje Lenkijoje ir kitose regiono šalyse. A. Lukašenka Sankt Peterburge vykusiame Maskvos vadovaujamo ekonominio bloko susitikime sakė, kad siuntos buvo baigtos gabenti spalį, tačiau nepateikė išsamios informacijos, kiek ginklų buvo išsiųsta ir kur jie buvo dislokuoti.

Litvinizmo teorija Lietuvoje paplito šalyje daugėjant baltarusių gyventojų po neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų 2020 m. bei prasidėjus karui Ukrainoje. Litvinizmo grėsmė pasireiškia kaip siekis viešojoje erdvėje įžiebti konfliktą, tačiau ekspertų teigimu, radikalių litvinistų, kurie galėtų kelti realią grėsmę Lietuvai, kol kas yra per mažai.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį palankiai įvertino savo šalies draugystę su Kinija.  Pirmadienį jis surengė derybas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.  A. Lukašenka, artimas Maskvos sąjungininkas, sekmadienį atvyko į Kiniją vizito, kuris, kaip tikimasi, truks mažiausiai dvi dienas. Aptarti klausimai Sekmadienį jo biuras pranešė, kad A. Lukašenka ir Xi Jinpingas aptars prekybos, ekonomikos, investicijų ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimus.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Maskvos sąjungininkas, sekmadienį vyksta į Kiniją, kur susitiks su kinų lyderiu Xi Jinpingu, pranešė Minskas. Pirmadienį jis surengs derybas su Xi Jinpingu „prekybos, ekonomikos, investicijų ir tarptautinio bendradarbiavimo“ klausimais, sakoma sekmadienį paskelbtame prezidentūros pranešime, kuriame nenurodoma, ar A. Lukašenka jau atvyko į Pekiną. Pastarąjį kartą A. Lukašenka Kinijoje lankėsi vasario ir kovo sandūroje.

Estijos vyriausybės atstovai sakė, kad ministrė pirmininkė Kaja Kallas penktadienį Jungtinių Tautų klimato konferencijoje Dubajuje neplanavo pozuoti bendrai nuotraukai su Aliaksandru Lukašenka, bet stovėdama galinėje eilėje nepamatė atvykstančio autoritarinio Baltarusijos lyderio.  Pasak atstovų, K. Kallas ir Latvijos, Lietuvos bei Lenkijos lyderiai anksčiau buvo drauge nusprendę nepozuoti bendrai COP28 nuotraukai, jei dalyvautų ir A. Lukašenka.

Ukrainos derybų grupės vadovas, Rados narys Davydas Arakhamia įvardijo, ką Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pažadėjo Kyjivo lyderiui Volodymyrui Zelenskiui pirmosiomis karo dienomis Ukrainoje, rašo UNIAN. Kaip teigė D. Arakhamia, nors V. Zelenskis savo ruožtu atsisakė kalbėtis su A. Lukašenka, tačiau jis primygtinai reikalavo, kad informacija iš jo lūpų bent jau būtų išgirsta. „Jis [A.

Baltarusijos Gardino teismas ėmėsi tarptautinė visuomeninės organizacijos „Gervėčių klubas“ likvidavimo bylos. Teismo posėdis numatytas ketvirtadienį. Organizacija veikė beveik 30 metų ir plėtojo Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą. Ieškovas byloje – Baltarusijos Respublikos Teisingumo ministerija, rašo baltarusių leidinys „Hrodna.life“. Organizacija buvo įregistruota 1994 m. Rimdžiūnų kaime, Astravo rajone, Baltarusijoje.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka ir Baltarusijos specialiosios tarnybos padėjo rusų okupantams deportuoti tūkstančius ukrainiečių vaikų. Tyrimą su tokiomis išvadomis ketvirtadienį paskelbė Jeilio universiteto (JAV) visuomenės sveikatos mokyklos Humanitarinių tyrimų laboratorija.

Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ prieš Lietuvą pradėjo investicinio arbitražo procesą ir reikalaus atlyginti apie 1 milijardą eurų siekiančius nuostolius, neskaitant palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, mat Lietuvos vyriausybė negaliojančia pripažino „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį.

Užsienyje gyvenantis žymus baltarusių disidentas rašytojas ketvirtadienį pareiškė, kad dėl neaiškių priežasčių buvo sulaikytas jo tėvas. Septyni policijos pareigūnai, su automatiniais ginklais įsiveržę į rašytojo tėvų butą Minske, iš ten taip pat paėmė elektronikos prietaisų ir duomenų rinkmenų, sakė Saša Filipenka. Jo tėvas buvo išvežtas, tačiau jokie kaltinimai kol kas nepateikti.

Tremtyje gyvenantis Baltarusijos aktyvistas antradienį Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) pateikė antrą įrodymų dosjė, jo teigimu, įrodantį tiesioginį autokratinio šalies lyderio Aliaksandro Lukašenkos dalyvavimą neteisėtai perkeliant vaikus į Baltarusiją iš Rusijos okupuotų Ukrainos miestų. Buvęs Baltarusijos kultūros ministras Pavelas Latuška teigė, kad dalis naujos informacijos gauta iš savų asmenų Baltarusijoje.

Tremtyje gyvenantis Baltarusijos opozicinionierius Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) pateikė antrą įrodymų rinkinį, kuris, jo teigimu, įrodo prezidento Aliaksandro Lukašenkos dalyvavimą neteisėtai perkeliant vaikus į Baltarusiją iš Rusijos okupuotų Ukrainos miestų.

Kremliaus kišeninis Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka viešai pasipiktino Lietuvos reakcija į tai, kad Baltarusijos Astravo atominė elektrinė pradeda savo veiklą neužtikrinusi visų saugumo reikalavimų.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kaip ir kiekvieną rudenį, išleido įsaką dėl šalies socialinės ir ekonominės raidos tikslų kitiems metams – 2024-aisiais šalies ekonomika turi augti 3,8 proc. – tiek pat kiek ir šiemet, o infliacija neviršyti 6 procentų. Įsake taip pat numatyta, jog šalies įmonių investicijos plėtrai kitąmet turi būti 3,9 proc. solidesnės nei šiais metais, prekių ir paslaugų eksportas didėti 7,6 proc.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad spalio viduryje Kirgizijoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Apie tai pranešė valstybinė naujienų agentūra BELTA. A. Lukašenka esą telefonu kalbėjosi su V. Putinu ir paprašė jo aptarti bendrų projektų įgyvendinimą. Spalio viduryje Kirgizijoje turėtų vykti Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) viršūnių susitikimas. Pastarąjį kartą A. Lukašenka ir V. Putinas rugsėjo 15 d. susitiko Sočyje.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pasirašė dekretą, draudžiantį baltarusiams importuoti, laikyti, gaminti ar netgi naudoti dronus. „Ukrainska Pravda“ rašo, kad šis dekretas pasirodė ir oficialioje valdžios internetinėje svetainėje.

Netrukus po savo pokalbių su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengs susitikimą su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka. Šis ketvirtadienį atvyko į Rusijos Sočio kurortą, pranešė Baltarusijos valstybinė žiniasklaida. Pokalbiai penktadienį numatyti V. Putino rezidencijoje prie Juodosios jūros. „Baltarusija yra artimiausia mūsų sąjungininkė, šalių vadovai susitinka reguliariai“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka su darbo vizitu vyks į Rusiją ir jo metu susitiks su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu. Tai ketvirtadienį pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“, kurios paskelbta informacija remiasi CNN. Kaip teigiama, susitikimas numatytas penktadienį, rugsėjo 15 d. Pasak „BelTA“, derybose dėmesys, be kitų temų, bus skiriamas tarptautiniams ir regioniniams klausimams.

Europos Parlamentas trečiadienį pasmerkė Baltarusijos režimo dalyvavimą Rusijos kare prieš Ukrainą ir paragino patraukti baudžiamojon atsakomybėn Baltarusijos politinę bei karinę vadovybę už nusikaltimus žmonijai ir genocidą.

Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją dėl santykių su Baltarusija, joje įstatymų leidėjai dar kartą pasmerkė Aliaksandro Lukašenkos režimą už represijas savo šalies žmonėms, pripažino A. Lukašenką Rusijos nusikaltimų bendrininku vykdant agresiją prieš Ukrainą ir paragino Baltarusijai taikyti „veidrodines sankcijas“, panašias į tas, kurias ES įvedė agresorei Rusijai.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Lenkijos ir Baltijos šalių raginimas išsiųsti iš šalies Rusijos samdinių grupę „Wagner“ yra nepagrįstas ir kvailas. Taip jis kalbėjo savo Saugumo Tarybos posėdyje, praneša valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Jo tvirtinimu, Lenkijos ir Baltijos šalių vadovybė kelia isteriją dėl „Wagner“ buvimo Baltarusijos teritorijoje. „Jos pasiekė tokį lygį, kad jau reikalauja nedelsiant išvesti juos iš Baltarusijos.

Uždarydamos sienas su Baltarusija, Lietuva, Latvija ir Lenkija pablogins savo piliečių padėtį, sako autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Nelabai suprantu Lietuvos ir Latvijos. Greičiausiai jos bėga įvykiams už akių (...), jos nori pasirodyti. Tačiau tai atsigręš prieš jas. Jei nori užsidaryti, tegul užsidaro. Į Lietuvą ir Latviją vis tiek nevažiuojame, per jas irgi nedirbame.

Baltarusija būtų pasirengusi panaudoti artimos sąjungininkės Rusijos atgabentus branduolinius ginklus užsienio „agresijos“ akivaizdoje, ketvirtadienį pareiškė autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka, didėjant įtampai šalia šalies sienų su NATO šalimis.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pripažino, kad 2022 metų vasarį Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos kirto Ukrainos sieną iš Baltarusijos teritorijos. Tai jis pasakė interviu Dianai Pančenko rugpjūčio 17 d. „Taip, iš Baltarusijos teritorijos kai kurie daliniai kirto Ukrainos sieną“, – sakė A. Lukašenka.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka neatmeta galimybės šalyje pastatyti antrąją atominę elektrinę – šįkart šalies rytuose, rašo nepriklausomas baltarusių portalas „Naša Niva“.  „Man kilo tokia beprotiška mintis – ir antrąją atominę elektrinę pastatyti rytuose“, – pareiškė jis penktadienį lankydamasis Nacionaliniame Minsko oro uoste.