aliaksandras lukašenka

Branduolinius ginklus Baltarusijoje galima vadinti diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos vaikystės svajone, sako Sviatlanos Cichanouskajos vyresnysis patarėjas Franakas Viačorka. Vis dėlto, jis įspėja, kad tai – ne A. Lukašenkos, o Rusijos prezidento Vladimiro Putino įrankis ne tik kontroliuoti Baltarusiją, bet ir bauginti kaimynes. Baltarusijos opozicionierius pažymėjo, kad A. Lukašenka branduoliniams ginklams ruošėsi jau seniai. „Jis visada nerimavo, kad Baltarusija neturi savo raketų.

Baltarusijos valdžia reglamentavo „nedraugiškų šalių“ atstovų šalyje turimų aktyvų perleidimo tvarką ir atšaukė nuo 2022-ųjų vasaros galiojusį sąrašą juridinių asmenų, kuriems tai daryti buvo uždrausta, trečiadienį skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Baltarusijos vyriausybės sausio 12 dienos nutarimu nr.27 patvirtinti leidimų perleisti įmonių įstatinio kapitalo dalis ar nekilnojamąjį turtą išdavimo tvarka ir sąlygos.

Rusija gali verbuoti baltarusius dalyvauti kare prieš Ukrainą. Tai Ukrainos televizijai „24 Kanal“ sakė buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotojas Ivanas Stupakas. Šią savaitę Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Baltarusijos kariai ruošiasi vykti į Rusiją mokytis. Jiems patikėta perimti karo Ukrainoje patirtį. „Ši tendencija nėra labai maloni. Nesakau, kad jie iš karto bus mesti į karą, bet toks perkėlimas man asmeniškai kelia nerimą.

Baltarusijos autokratinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad Rusija baigė į jo šalį gabenti taktinius branduolinius ginklus.  Ši iniciatyva sukėlė didelį susirūpinimą kaimyninėje Lenkijoje ir kitose regiono šalyse. A. Lukašenka Sankt Peterburge vykusiame Maskvos vadovaujamo ekonominio bloko susitikime sakė, kad siuntos buvo baigtos gabenti spalį, tačiau nepateikė išsamios informacijos, kiek ginklų buvo išsiųsta ir kur jie buvo dislokuoti.

Litvinizmo teorija Lietuvoje paplito šalyje daugėjant baltarusių gyventojų po neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų 2020 m. bei prasidėjus karui Ukrainoje. Litvinizmo grėsmė pasireiškia kaip siekis viešojoje erdvėje įžiebti konfliktą, tačiau ekspertų teigimu, radikalių litvinistų, kurie galėtų kelti realią grėsmę Lietuvai, kol kas yra per mažai.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį palankiai įvertino savo šalies draugystę su Kinija.  Pirmadienį jis surengė derybas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.  A. Lukašenka, artimas Maskvos sąjungininkas, sekmadienį atvyko į Kiniją vizito, kuris, kaip tikimasi, truks mažiausiai dvi dienas. Aptarti klausimai Sekmadienį jo biuras pranešė, kad A. Lukašenka ir Xi Jinpingas aptars prekybos, ekonomikos, investicijų ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimus.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Maskvos sąjungininkas, sekmadienį vyksta į Kiniją, kur susitiks su kinų lyderiu Xi Jinpingu, pranešė Minskas. Pirmadienį jis surengs derybas su Xi Jinpingu „prekybos, ekonomikos, investicijų ir tarptautinio bendradarbiavimo“ klausimais, sakoma sekmadienį paskelbtame prezidentūros pranešime, kuriame nenurodoma, ar A. Lukašenka jau atvyko į Pekiną. Pastarąjį kartą A. Lukašenka Kinijoje lankėsi vasario ir kovo sandūroje.

Estijos vyriausybės atstovai sakė, kad ministrė pirmininkė Kaja Kallas penktadienį Jungtinių Tautų klimato konferencijoje Dubajuje neplanavo pozuoti bendrai nuotraukai su Aliaksandru Lukašenka, bet stovėdama galinėje eilėje nepamatė atvykstančio autoritarinio Baltarusijos lyderio.  Pasak atstovų, K. Kallas ir Latvijos, Lietuvos bei Lenkijos lyderiai anksčiau buvo drauge nusprendę nepozuoti bendrai COP28 nuotraukai, jei dalyvautų ir A. Lukašenka.

Ukrainos derybų grupės vadovas, Rados narys Davydas Arakhamia įvardijo, ką Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pažadėjo Kyjivo lyderiui Volodymyrui Zelenskiui pirmosiomis karo dienomis Ukrainoje, rašo UNIAN. Kaip teigė D. Arakhamia, nors V. Zelenskis savo ruožtu atsisakė kalbėtis su A. Lukašenka, tačiau jis primygtinai reikalavo, kad informacija iš jo lūpų bent jau būtų išgirsta. „Jis [A.

Baltarusijos Gardino teismas ėmėsi tarptautinė visuomeninės organizacijos „Gervėčių klubas“ likvidavimo bylos. Teismo posėdis numatytas ketvirtadienį. Organizacija veikė beveik 30 metų ir plėtojo Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą. Ieškovas byloje – Baltarusijos Respublikos Teisingumo ministerija, rašo baltarusių leidinys „Hrodna.life“. Organizacija buvo įregistruota 1994 m. Rimdžiūnų kaime, Astravo rajone, Baltarusijoje.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka ir Baltarusijos specialiosios tarnybos padėjo rusų okupantams deportuoti tūkstančius ukrainiečių vaikų. Tyrimą su tokiomis išvadomis ketvirtadienį paskelbė Jeilio universiteto (JAV) visuomenės sveikatos mokyklos Humanitarinių tyrimų laboratorija.

Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ prieš Lietuvą pradėjo investicinio arbitražo procesą ir reikalaus atlyginti apie 1 milijardą eurų siekiančius nuostolius, neskaitant palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, mat Lietuvos vyriausybė negaliojančia pripažino „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį.

Užsienyje gyvenantis žymus baltarusių disidentas rašytojas ketvirtadienį pareiškė, kad dėl neaiškių priežasčių buvo sulaikytas jo tėvas. Septyni policijos pareigūnai, su automatiniais ginklais įsiveržę į rašytojo tėvų butą Minske, iš ten taip pat paėmė elektronikos prietaisų ir duomenų rinkmenų, sakė Saša Filipenka. Jo tėvas buvo išvežtas, tačiau jokie kaltinimai kol kas nepateikti.

Tremtyje gyvenantis Baltarusijos aktyvistas antradienį Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) pateikė antrą įrodymų dosjė, jo teigimu, įrodantį tiesioginį autokratinio šalies lyderio Aliaksandro Lukašenkos dalyvavimą neteisėtai perkeliant vaikus į Baltarusiją iš Rusijos okupuotų Ukrainos miestų. Buvęs Baltarusijos kultūros ministras Pavelas Latuška teigė, kad dalis naujos informacijos gauta iš savų asmenų Baltarusijoje.

Tremtyje gyvenantis Baltarusijos opozicinionierius Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) pateikė antrą įrodymų rinkinį, kuris, jo teigimu, įrodo prezidento Aliaksandro Lukašenkos dalyvavimą neteisėtai perkeliant vaikus į Baltarusiją iš Rusijos okupuotų Ukrainos miestų.

Kremliaus kišeninis Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka viešai pasipiktino Lietuvos reakcija į tai, kad Baltarusijos Astravo atominė elektrinė pradeda savo veiklą neužtikrinusi visų saugumo reikalavimų.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kaip ir kiekvieną rudenį, išleido įsaką dėl šalies socialinės ir ekonominės raidos tikslų kitiems metams – 2024-aisiais šalies ekonomika turi augti 3,8 proc. – tiek pat kiek ir šiemet, o infliacija neviršyti 6 procentų. Įsake taip pat numatyta, jog šalies įmonių investicijos plėtrai kitąmet turi būti 3,9 proc. solidesnės nei šiais metais, prekių ir paslaugų eksportas didėti 7,6 proc.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad spalio viduryje Kirgizijoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Apie tai pranešė valstybinė naujienų agentūra BELTA. A. Lukašenka esą telefonu kalbėjosi su V. Putinu ir paprašė jo aptarti bendrų projektų įgyvendinimą. Spalio viduryje Kirgizijoje turėtų vykti Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) viršūnių susitikimas. Pastarąjį kartą A. Lukašenka ir V. Putinas rugsėjo 15 d. susitiko Sočyje.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pasirašė dekretą, draudžiantį baltarusiams importuoti, laikyti, gaminti ar netgi naudoti dronus. „Ukrainska Pravda“ rašo, kad šis dekretas pasirodė ir oficialioje valdžios internetinėje svetainėje.

Netrukus po savo pokalbių su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengs susitikimą su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka. Šis ketvirtadienį atvyko į Rusijos Sočio kurortą, pranešė Baltarusijos valstybinė žiniasklaida. Pokalbiai penktadienį numatyti V. Putino rezidencijoje prie Juodosios jūros. „Baltarusija yra artimiausia mūsų sąjungininkė, šalių vadovai susitinka reguliariai“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka su darbo vizitu vyks į Rusiją ir jo metu susitiks su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu. Tai ketvirtadienį pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“, kurios paskelbta informacija remiasi CNN. Kaip teigiama, susitikimas numatytas penktadienį, rugsėjo 15 d. Pasak „BelTA“, derybose dėmesys, be kitų temų, bus skiriamas tarptautiniams ir regioniniams klausimams.

Europos Parlamentas trečiadienį pasmerkė Baltarusijos režimo dalyvavimą Rusijos kare prieš Ukrainą ir paragino patraukti baudžiamojon atsakomybėn Baltarusijos politinę bei karinę vadovybę už nusikaltimus žmonijai ir genocidą.

Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją dėl santykių su Baltarusija, joje įstatymų leidėjai dar kartą pasmerkė Aliaksandro Lukašenkos režimą už represijas savo šalies žmonėms, pripažino A. Lukašenką Rusijos nusikaltimų bendrininku vykdant agresiją prieš Ukrainą ir paragino Baltarusijai taikyti „veidrodines sankcijas“, panašias į tas, kurias ES įvedė agresorei Rusijai.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Lenkijos ir Baltijos šalių raginimas išsiųsti iš šalies Rusijos samdinių grupę „Wagner“ yra nepagrįstas ir kvailas. Taip jis kalbėjo savo Saugumo Tarybos posėdyje, praneša valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Jo tvirtinimu, Lenkijos ir Baltijos šalių vadovybė kelia isteriją dėl „Wagner“ buvimo Baltarusijos teritorijoje. „Jos pasiekė tokį lygį, kad jau reikalauja nedelsiant išvesti juos iš Baltarusijos.

Uždarydamos sienas su Baltarusija, Lietuva, Latvija ir Lenkija pablogins savo piliečių padėtį, sako autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Nelabai suprantu Lietuvos ir Latvijos. Greičiausiai jos bėga įvykiams už akių (...), jos nori pasirodyti. Tačiau tai atsigręš prieš jas. Jei nori užsidaryti, tegul užsidaro. Į Lietuvą ir Latviją vis tiek nevažiuojame, per jas irgi nedirbame.

Baltarusija būtų pasirengusi panaudoti artimos sąjungininkės Rusijos atgabentus branduolinius ginklus užsienio „agresijos“ akivaizdoje, ketvirtadienį pareiškė autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka, didėjant įtampai šalia šalies sienų su NATO šalimis.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pripažino, kad 2022 metų vasarį Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos kirto Ukrainos sieną iš Baltarusijos teritorijos. Tai jis pasakė interviu Dianai Pančenko rugpjūčio 17 d. „Taip, iš Baltarusijos teritorijos kai kurie daliniai kirto Ukrainos sieną“, – sakė A. Lukašenka.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka neatmeta galimybės šalyje pastatyti antrąją atominę elektrinę – šįkart šalies rytuose, rašo nepriklausomas baltarusių portalas „Naša Niva“.  „Man kilo tokia beprotiška mintis – ir antrąją atominę elektrinę pastatyti rytuose“, – pareiškė jis penktadienį lankydamasis Nacionaliniame Minsko oro uoste.

Sukilus įtampai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, Baltarusijos pasienio komitetas pareiškė, kad ketvirtadienio rytą tarp Kotlovkos (Baltarusijos Respublika) ir Lavoriškių (Lietuvos Respublika) postų esą užfiksavo valstybės sienos pažeidimo faktą. Apie tai skelbia „Evropeiskaja Pravda“, cituodama Baltarusijos komiteto pareiškimą.

Baltijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai trečiadienį pasmerkė Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomas vidaus represijas ir bendrininkavimą Rusijos kare prieš Ukrainą. „Turime priminti sau, kad kova už laisvę niekada nesibaigia. Mes tikime demokratine, nepriklausoma ir suverenia Baltarusija, kaip ir Ukrainos pergale.

Aliaksandro Lukašenkos režimas turi sulaukti atsakomybės už nusikaltimus kare ir prieš savo žmones, trečiadienį minint trečiąsias Vakarų nepripažintų rinkimų metines Baltarusijoje sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. „Prieš trejus metus Lukašenka pavogė rinkimus ir represavo taikius protestus. Dabar jis laiko 1,5 tūkst. politinių kalinių ir yra bendrininkas Rusijos kare prieš Ukrainą“, – socialiniame tinkle „X“ trečiadienį rašė ministrė pirmininkė.

Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos veiksmai kelia pavojų regioniniam ir tarptautiniam saugumui bei pačios Baltarusijos suverenitetui ir nepriklausomybei, antradienį pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Jo pareiškimas paskelbtas ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų, po kurių kilo beprecedenčiai protestai trečiųjų metinių išvakarėse.

Autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos oponentai sekmadienį Lenkijoje surengė konferenciją „Naujoji Baltarusija 2023“, siekdami pademonstruoti savo vienybę. Konferenciją atidarė baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, savo kalboje pabrėžusi, kad Baltarusija neturi ateities sąjungoje su Rusija. „Šioje salėje esantiems tai – akivaizdu. Bet tai vis dar nėra akivaizdu visiems baltarusiams Baltarusijoje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Baltarusijoje esant „Wagner“ samdiniams, kai kurių Lietuvos pasienio punktų uždarymas yra tik laiko klausimas. „Visada sakiau, kad tai (sienos su Baltarusija uždarymas – BNS) gali būti variantas, kad mes tą galime padaryti.

Nepaisant įtemptų santykių su Baltarusija, Klaipėdoje nuo 2016 metų vasaros veikiantis baltarusiško koncerno „Santa Bremor“ padalinys „Santa Trade“ gyvena  aukso amžių – pernai šaldytos žuvies tranzitas per Lietuvą į Baltarusiją tik didėjo, o įmonės su trimis darbuotojais pajamos – šimtamilijoninės.

Nepriklausomi Baltarusijos žurnalistai išsiaiškino, kad prie nusikaltimų Ukrainoje prisidėjo ir Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos šeimos nariai, rašo UNIAN. Kaip skelbia Baltarusijos tyrimų centras, į Baltarusiją Vladimiro Putino ir A. Lukašenkos vardu buvo vežami vaikai. Prie proceso prisidėjo valstybiniai geležinkeliai, labdaros fondai, parolimpiečio Aleksejaus Talajaus fondas.

Vladimiras Putinas vėl švaistosi nepagrįstais kaltinimais. Kremliaus diktatorius sako, kad Lenkija puls Baltarusiją, o lenkai kartu su lietuviais ir ukrainiečiai okupuos Vakarų Ukrainą. Dar jis „moko“ Lenkiją istorijos ir kalba apie Stalino dovanas. Nors galima laikyti tai dar vienu V. Putino kliedesiu, panašiai jis svaičiojo prieš plataus masto invazijos pradžią.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas šeštadienį gynė precedento neturintį susidorojimą su kitaminčiais Rusijoje karo su Ukraina metu ir ragino visus laikytis tam tikrų taisyklių. „Tai 2023 metai ir Rusija yra įsitraukusi į ginkluotą konfliktą su kaimyne. Ir aš manau, kad turėtų būti tam tikras požiūris į žmones, kurie mums kenkia šalies viduje“, – sakė V. Putinas žurnalistams Sankt Peterburge.

Rusijos pajėgos penktadienio vakarą surengė masinę ataką Ukrainoje. Pranešama, kad rusams pavyko pataikyti į du daugiaaukščius pastatus Dnipre, medikų pagalbos prireikė 5 žmonėms. Svarbiausi dienos įvykiai: 23:52 | Galingas ukrainiečių smūgis okupantams: suskaičiavo rusų nuostolius Ukrainos pajėgoms per paskutinę parą pavyko pridaryti nemenkų nuostolių Rusijos pajėgoms.

Per paskutinę parą ukrainiečiai rusams pridarė didelių nuostolių, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Svarbiausi šios dienos įvykiai: 23:24 | Ukraina: trūksta gynybos priemonių nuo Rusijos smūgių grūdų infrastruktūrai Kyjivas neturi priemonių apsiginti nuo Rusijos, kuri blokuoja beveik visus Ukrainos uostus, smūgių grūdų infrastruktūrai, naujienų agentūrai AFP sakė kariuomenės atstovė. „Mums reikia priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas liepos 23 d. susitiko su Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka ir aptarė daugybę strateginių klausimų, rašo „Sky news“ apžvalgininkas Seanas Bellas. Anot apžvalgininko, galima suprasti, kad V. Putino prašymu A. Lukašenkos vizitas Rusijoje buvo pratęstas bent dviem dienomis. O tai rodo V. Putino svarbą A. Lukašenkai. Kaip pastebi S. Bellas, V. Putinas jau seniai bando patraukti Baltarusiją į visišką Rusijos kontrolę.

Vladimiras Putinas pirmą kartą po „Wagner“ maišto susitiko su Aliaksandru Lukašenka. Ir išrėžė ne vieną kaltinimą, daugiausia kliuvo Lenkijai. Kremliaus diktatorius svaičioja, kad lenkai ketina okupuoti vakarinę Ukrainos dalį ir planuoja pulti Baltarusiją. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Jūratė Važgauskaitė ir Vilmantas Venckūnas. Laidoje taip pat aptartos diskusijos dėl paminklo Justinui Marcinkevičiui.

Trečiadienio pavakarę 12 Rusijos bombonešių paleido raketas Ukrainos miestų link. Skelbiama, kad raketos skrieja ir link Ukrainos sostinės Kyjivo.  Svarbiausi trečiadienio įvykiai: 23:53 | Čia kovos ne mažiau intensyvios nei Bachmute: įvardijo kryptį, kur verda sunkūs mūšiai Nors kovos Bachmute dažnai atsiduria dėmesio centre, tačiau Avdijivkos kryptimi verda ne mažiau intensyvios kovos, sako Ukrainos gynybos ministrė Hana Maljar.

Rusija rengiasi galimai provokacijai, sako JAV laikinoji atstovė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje Catherine Brooker.  Svarbiausi antradienio įvykiai: 23:55 | Įvardijo, kur Ukrainoje sudėtingiausia situacija: čia vyksta įnirtingiausi mūšiai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas informuoja, kad per paskutinę parą šalies gynėjams pavyksta atlaikyti Rusijos smūgius keliomis kryptimis, o viso per dieną įvyko apie 20 mūšių, skelbia UNIAN.

Baltarusijos neteisėtai išrinktas prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – du klounai, mano ekspertas. Dabartinis samdinių „Wagner“ narių kiekis Baltarusijoje nekelia jokios grėsmės Lenkijai, skelbia UNIAN.net.

Ukraina ruošiasi antrajai kontrpuolimo bangai. Tokią išvadą „Bild“ žurnalistai padarė išanalizavę V. Zelenskio pareiškimą, kad Ukraina artėja prie momento, kai „priemonės gali būti vykdomos greičiau“, rašo UNIAN. Svarbiausi pirmadienio įvykiai: 23:52 | Okupantai ruošiasi mūšiui dėl Mariupolio: visi miesto tiltai užminuoti Rusijos pajėgos ruošiasi mūšiui dėl Mariupolio. Teigiama, kad visi miesto tiltai buvo užminuoti, skelbia UNIAN.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega iš Baltarusijos Aliaksandras Lukašenka susitiko su minia žmonių Rusijos Kronštato mieste, esančiame Kotlino saloje. Tai buvo retas ilgamečių savo šalių lyderių pasivaikščiojimas praėjus mėnesiui po to, kai Rusijoje, tarpininkaujat A. Lukašenkai, buvo sudarytas susitarimas nutraukti dramatišką Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ maištą prieš šalies karinę vadovybę.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, reaguodamas į „Wagner“ karinės bendrovės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino veiksmus Rusijoje, diktatorius stiprina Nacionalinę gvardiją ir iš esmės kuria savo „vidaus kariuomenę“, rašo „Obozrevatel“. Publikacijoje Rusijos opozicijos žurnalistas Igoris Jakovenka teigia, kad de facto Rusijoje prasidėjo kova tarp dviejų mafijos klano atstovų – V. Putino ir J. Prigožino, „Rusijos gvardija smarkiai stiprėja. Ten važiuoja šarvuočiai.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas Sankt Peterburge susitiko su savo artimiausiu sąjungininku, Baltarusijos autokratiniu vadovu Aliaksandru Lukašenka. Savo ruožtu A. Lukašenka teigė neva nerimaujantis, kad „Wagner“ karinės bendrovės smogikai nori pulti Lenkiją. Diktatoriaus A. Lukašenkos spaudos tarnybos atstovai, cituodami diktatoriaus žodžius, teigė, kad „Wagner“ smogikai neva nori žengti į Vakarus. „Keliaukime į ekskursiją po Varšuvą ir Žešuvą“, – teigė A. Lukašenka.