algoritmai

Mūsų gyvenime lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą lemia įvairūs faktoriai: genetika, elgesio įpročiai, mus supanti aplinka. Riziką susirgti lėtinėmis ligomis sumažina reguliarus tikrinimasis pas šeimos gydytą, bet įprastai, kol nejaučiame sveiktos pablogėjimo, į daktarus nesikreipiame. Pastebėję šią problemą, analitikai, kūrę duomenų apdorojimo ir dirbtinio intelekto sprendimus finansų srityje – dažniausiai bankams, sukūrė programinę įrangą, vertinančią žmogaus rizikas susirgti.

Per artimiausius 10 - 20 metų dėl naujų pažangių kompiuterių programinėje įrangoje diegiamų algoritmų Jungtinėse Valstijose gali būti prarasta apie 47 proc. darbo vietų, kuriose žmones pakeis naujos kartos kompiuterinės sistemos. Taip teigiama Oksfordo universiteto (D. Britanija) J. Martino mokyklos mokslininkų vykdomos ateities technologijų poveikio vertinimo programos tyrimo „The future of employment: how susceptible are jobs to computerization?“ išvadose.

Robotai jau dabar vairuoja traukinius, automobilius, šachmatų partijoje sugeba įveikti net stipriausius žaidėjus. Akivaizdu, kad tobulėjant dirbtiniam intelektui, plečiasi ir robotų galimybės, kurios, atrodytų, yra neribotos. Tačiau ar kada sulauksime, kad robotas laimėtų Nobelio premiją literatūros ar kitoje kūrybinėje srityje? Jei manote, kad kompiuteriai dar nėra tokie kūrybiški, galime jus nustebinti. Amazon.com svetainėje paieškokite Philipo M. Parkerio knygų.

Tiesa, pavadinimas ne visai tikslus – be abejo, skruzdėlės tokio protokolo neturi, tačiau, ieškodamos maisto, naudoja labai panašius algoritmus, kaip ir plačiai paplitęs interneto protokolas TCP/IP. Beje, jos tai daro jau milijonus metų, o TCP/IP atsirado vos prieš kelis dešimtmečius. TCP/ IP – tai protokolų rinkinys, tarsi eismo taisyklės, reguliuojančios duomenų perdavimą šiuolaikiniuose skaitmeniniuose tinkluose.

Mums visiems taip buvo. Mažas, įsivaizduojamos draugas, sėdintis ant peties, ragino kažką įsigyti. Tai galėjo būti bet kas: batai, rūbai, prietaisai. Tačiau kas būtų, jei šis įsivaizduojamas balsas vieną dieną taptų realiu, klausia BBC. Nuosavas konsjeržas Azijos bankas DBS tokį draugą vadina nuosavu konsjeržu. Bankui išmanusis telefonas praneša apie jūsų buvimo vietą. Sakykime šiuo metu esate rūbų parduotuvėje.

Kovo 28 dieną JAV gynybos ministerijos agentūra DARPA (Defense Advanced Research Projects Agency) pradės konkursą, kurio metu mėgins rasti programuotojų – ir grupių, ir pavienių – kurie galėtų sukurti algoritmus mažiesiems Žemės palydovams, esantiems Tarptautinėje kosminėje stotyje, valdyti.

Pentagono Priešakinių gynybos tyrimų agentūros (DARPA) konkursą laimėjo programuotojai iš Kalifornijos, pirmieji sugebėję atkurti informaciją iš dokumentų pjaustyklėmis sunaikintų popieriaus lapų. Šis pasiekimas verčia abejoti, ar biuruose naudojamos konfidencialių dokumentų pjaustyklės, į smulkias atraižas pjaustančios popieriaus lapus, iš tikrųjų gali apsaugoti paslaptis.

Jungtinių Valstijų prekybą akcijomis prižiūrinčios institucijos ėmėsi netradicinių veiksmų – reguliuotojai pradėjo reikalauti iš dažnai akcijomis prekiaujančių įmonių atskleisti savo prekybos strategijas ir kai kuriais atvejais netgi slaptus savo kompiuterių kodus, rašo naujienų agentūra „Reuters“. Finansų pramonės reguliavimo įstaiga (FINRA) iš kompanijų reikalauja pateikti kodus ar algoritmų parametrus.

Jei tikėjotės ypatingo perspėjimo, kad kompiuteriai galiausiai taps protingesni už mus, galvokite iš naujo. Realybėje mūsų elektroniniai valdovai jau perima kontrolę ir tai daro kur kas subtiliau nei rodoma mokslo fantastikoje. Pagrindinis jų ginklas – algoritmai. Už kiekvienos protingos internetinės paslaugos slypi dar protingesnis internetinis kodas.

„Sprendimai, kuriuos mes priimame, visa mūsų visuomenės kultūra, mūsų fizinės erdvės – jų susiformavimui vis dažniau įtakos turi kompiuteriniai algoritmai, – įsitikinęs žaidimų kūrėjas Kevinas Slavinas. – Ir mums derėtų tuo susirūpinti.“ Kodėl? K. Slavinas yra vienas iš bendrovės „Area/Code“ (dabar – „Zynga NY“), kurioje kuriami kompiuteriniai žaidimai, įkūrėjų. Niujorko universitete jis skaitė urbanistinės kompiuterijos ir dizaino kursą.