Mums visiems taip buvo. Mažas, įsivaizduojamos draugas, sėdintis ant peties, ragino kažką įsigyti. Tai galėjo būti bet kas: batai, rūbai, prietaisai. Tačiau kas būtų, jei šis įsivaizduojamas balsas vieną dieną taptų realiu, klausia BBC.
Nuosavas konsjeržas
Azijos bankas DBS tokį draugą vadina nuosavu konsjeržu. Bankui išmanusis telefonas praneša apie jūsų buvimo vietą. Sakykime šiuo metu esate rūbų parduotuvėje. Bankas, matydamas jūsų sąskaitos istoriją, supranta, kad ir anksčiau pirkote panašiose parduotuvėse, tačiau pastebi, kad sąskaitoje šiuo metu turie mažai lėšų.
Įsivaizduojamas draugas šiuo atveju nutiltų ir jūs paliktumėte parduotuvę, tačiau ateina tekstinis pranešimas į telefoną, kuriame teigiama, kad jei per 20 minučių apsipirksite šioje parduotuvėje, gausite kreditą geromis sąlygomis ir 20 proc. nuolaidą rūbams.
Tiesa, net ir didžiausi bankai negali skirti kiekvienam klientui individualaus darbuotojo, todėl į pagalbą pasitelkia sumaniuosius algoritmus.
Pasak verslui algoritmų platformas kuriančios bendrovės „Progress“ technologijų vadovų Johno Bateso, idealiame pasaulyje bankai ir kiti nuo lojalumo priklausomi verslai kiekvienam klientui priskirtų asmeninį asistentą, kuris nuolat juos stebėtų ir pasiūlytų patys geriausią pasiūlymą.
„Jie neišgali skirti pinigų, net ir pirkdami paslaugas Indijoje ir Kinijoje. Todėl pasitelkiama technologija. Algoritmams nereikia eiti į tualetą, jiems nereikia mokėti algos“, – pastebėjo jis.
„Progress“ dirba su bendrovėmis, kurios naudoja algoritmus priimti svarbiems verslo sprendimams. Tačiau dalis jų nenori to atskleisti viešai. Nepaisant to šis verslas įgauna pagreitį.
Didžiausias Turkijos mobiliojo ryšio operatorius „Turkcell“ neseniai laimėjo apdovanojimą už algoritmų panaudojimą versle. Operatorius klientams pasiūlymus siuntė pagal jų buvimo vietą.
„Pastebėjome, kad tokiu būdu išsiųsti pasiūlymai sulaukia iki dešimties kartų daugiau pozityvių atsakymų nei pasiūlymai pateikti naudojant įprastus metodus“, – sakė bendrovės atstovas Emre Sayinas.
Nulemia investiciją
Tiesa, šie algoritmai naudojami ne tik priversti žmonės leisti pinigus prabangiems pirkiniams. Pavyzdžiui, rizikos kapitalo investuotojai kaip Davidas Coatsas juos naudoja priimti svarbiems verslo sprendimams.
Jo bendrovė „Correlation Ventures“ investuoja į „startup’us“ remdamasi įvairiais kriterijais, kuriuos apdoroja specialus algoritmas. Jei jis pateikia teigiamą atsakymą – „startup’as“ sulaukia investicijos.
„Startup’ai“, ieškantys finansavimo, „Correlation Ventures“ turi pateikti penkis dokumentus, kuriuose aprašoma jų finansinė ir verslo padėtis. Duomenys suvedami į programinę įrangą, kuri juos palygina su 20 metų apimančia duomenų baze.
Tie, kurie praeina šį išbandymą, pakviečiami 30 minučių pokalbiui, patikrinama jų veikla praeityje ir galiausiai suteikiama investicija. Visas procesas užtrunka apie dvi savaites.
Tiesa, D. Coatsas pastebi, kad šis procesas nepakeičia nuojautos, o tik pagelbėja priimti sprendimą.
