aleksandras kwasniewskis

Pirmadienį Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) išvyko į Vašingtoną su oficialiu vizitu, kurio metu jis mėgins derėtis dėl vizų režimo sušvelninimo savo tautiečiams. Nuo pat tos akimirkos, kai lenkų kariai išvyko paremti amerikiečių okupacinių pajėgų į Iraką, šalies politikai ėmė labai nuosekliai reikalauti, kad JAV panaikintų vizas Lenkijos piliečiams.

Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) trečiadienį (01.21) pareiškė, kad jo šalis įvykdė visas užsienio politikos užduotis, kurias buvo sau iškėlusi prieš 15 metų, subyrėjus socialistiniam blokui. "Tikrai pasiekėme visus pagrindinius tikslus", - sakė A. Kwasniewskis žurnalistams po užsienio reikalų ministro Wlodzimierzo Cimozcewicziaus (Vlodzimežo Cimoševičiaus) kasmetinio pranešimo parlamente.

Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) trečiadienį užsiminė, kad gali būti ir daugiau pokyčių kairiųjų vyriausybėje, kuri šią savaitę buvo performuota siekiant padidinti sumažėjusį jos populiarumą. Premjeras Leszekas Milleris (Lešekas Mileris) antradienį nustebino politikus ir apžvalgininkus savo pavaduotoju ir vidaus reikalų ministru paskirdamas Jozefą Oleksy (Juzefą Oleksį), kuris valdančiojoje Kairiųjų demokratų sąjungoje dažnai būdavo jo priešininkas.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Wlodzimierzas Cimoszewiczius (Vlodzimiežas Cimoševičius) penktadienį po darbo vakarienės su Vokietijos ir Prancūzijos URM vadovais pareiškė, kad dėl Europos Sąjungos (ES) konstitucijos projekto gali būti susitarta jau artimiausiomis savaitėmis.

Lenkijos komisare nuspręsta siūlyti šios šalies Europos reikalų ministrę Danutą Huebner (Danutą Hiubner). Dienraščio "Gazeta Wyborcza" žiniomis, šiai kandidatūrai jau pritarė Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) ir premjeras Leszekas Milleris (Lešekas Mileris). Laukiama, kad apie tai viešai bus pranešta kitą antradienį. D. Huebner yra jau trečia moteris, kurią į Europos Komisiją (EK) siūlo 10 šalių, gegužės mėnesį turinčių įstoti į Europos Sąjungą.

Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Kvasnevskis) pirmadienio vakarą per susitikimą su diplomatinio korpuso nariais sakė, kad praėję ir ateinantys metai yra didžių iššūkių ir ypatingų įvykių laikas.

Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) penktadienį sukritikavo Jungtinių Valstijų vizų išdavimo Lenkijos piliečiams taisykles, pavadinęs jas "nepateisinamomis" ir "keliančiomis susierzinimą". Tuo tarpu Didžiosios Britanijos spauda pranešė, kad dėl Jungtinių Valstijų pradėtos įgyvendinti naujos saugumo programos greitai į Ameriką netgi trumpam laikui vyksiantiems Jungtinės Karalystės piliečiams reikės vizų.

Kaip teigia Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Kvasnevskis), dabar netinkamas laikas keisti šalies premjerą. Prezidentas radijui "Radio One" penktadienį (01.09) sakė, kad toks pakeitimas galėtų sukelti chaosą valdančiojoje Kairiųjų demokratų sąjungoje (KDS) ir pakirsti visas parlamento procedūras, skirtas Lenkijos integracijai į Europos Sąjungą (ES). Premjerui pakeisti "reikia daug procedūrų ir to negalima padaryti per vieną naktį", paaiškino A. Kwasniewskis.

Naujasis Lenkijos monetarinės politikos tarybos (MPT) narys Stanislawas Nieckarzas (Stanislovas Nieckažas) paragino nuosekliai mažinti realias palūkanų normas iki euro zonos lygio ir įsivesti eurą vėliausiai iki 2010 m. Buvęs šalies finansų ministras S. Nieckarzas sakė, kad Lenkija turi skatinti ekonomikos augimą ir išlaikyti infliacijos lygį žemesnį nei 3 proc. "Vienas iš uždavinių, kuriuos taryba turės išspręsti, yra prisijungimas prie euro zonos.

Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) pareiškė neketinąs kreiptis į Konstitucinį Teismą su klausimu, ar jam būtų įmanoma trečią kartą balotiruotis į šalies vadovo postą. Šiuo metu galiojančioje šalies konstitucijoje numatyta, jog tas patys asmuo prezidentu gali būti išrinktas tik du kartus. Man dabartinė situacija visiškai aiški, radijo stočiai "Polish Radio One" teigė A.Kwasniewskis.

Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Kvasnevskis) naujametiniame interviu Lenkijos visuomeniniam radijui ketvirtadienį pareiškė viltį, jog Lietuvoje nugalės demokratija.

Lenkijos pirmoji ledi Jolanta Kwasniewska (Jolanta Kvasnevska) neatmeta galimybės, pasibaigus savo vyro kadencijai, siekti prezidento posto. Aleksandras Kwasniewskis (Kvasnevskis) 2005-aisiais įvyksiančiuose rinkimuose nebegalės dar kartą kelti savo kandidatūros. Diskusijų renginyje Pietų Lenkijos Krokuvos mieste J. Kwasniewska pažymėjo dar nepriėmusi jokio sprendimo, tačiau pripažino, kad sulaukia daug raginimų. Jau kuriami jos paramos komitetai, renkami pinigai galimai rinkimų kampanijai.

Antradienį (10.14) Kaune atidaryta 10-oji Lenkijos įmonių paroda "Polexport Kaunas'2003", kurioje savo veiklą pristato 195 šios šalies bendrovės. Parodą atidaręs Lietuvos premjeras Algirdas Brazauskas Lenkijos verslininkus ragino daugiau investuoti Lietuvoje, nes, jo požiūriu, kol kas lenkų investicijų dydis šalyje yra vienas mažiausių palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis.

Šeštadienį (10.04) Romoje užvirs lemiama kova dėl įtakos išsiplėtusioje Europos Sąjungoje (ES), kai prie derybų stalo susės 25 dabartinių ir būsimųjų bloko valstybių narių lyderiai, pradėsiantys karštas diskusijas dėl pirmosios Europos Konstitucijos. Po įžanginių kalbų buvusio fašistų diktatoriaus Benito Mussolini (Benito Musolinio) Kongresų rūmuose Romos EUR priemiestyje ES didžiųjų ir mažųjų šalių vadovai pradės derybas dėl balsavimo teisių ir vietų svarbiausiose Europos institucijose.

Oficialų vizitą Gruzijoje tęsiantis prezidentas Rolandas Paksas penktadienį su Gruzijos parlamento pirmininke Nino Burdžanadze aptarė galimybes sujungti per Ukrainą besidriekiantį Lietuvos ir Gruzijos geležinkelį. Antrą dieną Tbilisyje viešinčiam Lietuvos prezidentui N. Burdžanadzė sakė, kad Gruziją domina galimybė geležinkelio magistralę Vilnius - Odesa pratęsti iki Gruzijos, pranešė prezidento spaudos tarnyba.

Lenkijos prezidento patarėjas Andrzejus Majkowskis (Andžejus Maikovskis) mano, kad dvišalių santykių problemas lietuviai ir lenkai turi išspręsti iki narystės Europos Sąjungoje (ES). "Mes neturime nusinešti į ES sunkaus problemų lagamino, o jei vis dėlto liks ką nešti, tegul tai būna lengva rankinė", - po penktadienį (08.29) Vilniuje vykusio susitikimo su prezidentu Rolandu Paksu sakė A. Majkowskis. Lietuva ir Lenkija ES narėmis taps kitų metų gegužės 1-ąją.

Antrąjį šių metų pusmetį prezidentas Rolandas Paksas aplankys nemažai Europos Sąjungos šalių bei ten vyksiančių renginių, susitiks su Europos Komisijos (EK) pareigūnais, taip pat viešės Užkaukazėje. Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Alvydas Medalinskas ketvirtadienį (08.28) informavo žurnalistus, kad jau rugsėjį Lietuvoje viešės trys aukšto rango europareigūnai - du Europos Komisijos (EK) prezidento pavaduotojai ir įgaliotinis plėtrai.

Lenkijos visuomenės nuomonės tyrimo agentūros apklausa parodė, kad beveik 26 proc. respondentų norėtų "tvirtos rankos" valdžios. Kita vertus, 58 proc. lenkų remia demokratinius procesus. Sociologų nuomone, toks visuomenės nenuoseklumas rodo, kad šalyje susilpnėjo kairiųjų įtaka, o dešinieji kol kas nesugeba susiburti į didesnę partiją. Vargu ar padėtis Lenkijos politinėje scenoje pagerės ir šaliai įstojus į Europos Sąjungą (ES), nes apie 30 proc.

Lenkijos Seimas trečiadienį (07.09) absoliučia balsų dauguma ratifikavo NATO plėtros protokolus. Lenkų parlamentarai pritarė, kad naujais Aljanso nariais taptų Lietuva, Latvija, Estija, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija ir Rumunija. Septynios Rytų ir Vidurio Europos valstybės pakvietimą prisijungti prie NATO gavo pernai lapkritį. Už Lietuvos prisijungimą prie NATO balsavo 384 parlamentarai, prieš - 1, susilaikė 3 deputatai.

Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) antradienį surengė iškilmingą vakarienę buvusio komunistų lyderio generolo Wojciecho Jaruzelskio (Voicecho Jaruzelskio) 80-ojo gimtadienio proga, pranešė prezidento sekretoriatas. Nors W.Jaruzelskis 1981 metų gruodį panaudojo jėgą prieš nepriklausomą profesinę sąjungą "Solidarumas", vėliau jis tapo "vienu Lenkijos demokratinių pokyčių architektų", sakęs A.Kwasniewskis.

Vilniuje viešintys Europos šalių prezidentai ir monarchai susižavėjo Lietuvos sakralinio meno vertybėmis, o vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metinių proga surengtas koncertas "Karūnavimo mišios" vilniečių ir sostinės svečių dėmesio nesulaukė.

Šeštadienį į Vilnių renkasi pirmieji svečiai, dalyvausiantys vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo 750-ųjų karūnavimo metinių paminėjime. Tai Liuksemburgo didysis hercogas Henris I ir didžioji hercogienė Maria Teresa Mestre, Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis, Kaliningrado srities gubernatorius Vladimiras Jegorovas, taip pat specialusis Rusijos prezidento įgaliotinis centrinėje federalinėje apygardoje Georgijus Poltavčenka.

Latvijos prezidentei Vairai Vykei-Freibergai atsisakius dalyvauti savaitgalį Vilniuje rengiamame vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo 750-ųjų karūnavimo metinių minėjime, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas nevyks į kitą savaitę vyksiantį Latvijos parlamento atkūrimo dešimtmečio minėjimą. Trečiadienį Seimo valdyba vietoj A. Paulausko į Latviją dalyvauti Seimo atkūrimo dešimtmečio renginiuose komandiravo Seimo pirmininko pirmąjį pavaduotoją Česlovą Juršėną.

Savaitgalį Vilniuje vyksiančio Lietuvos karaliaus Mindaugo 750-ųjų karūnavimo metinių paminėjimo metu numatyta ir tuzinas renginių, skirtų renginio svečiams - trijų valstybių prezidentams, dviejų šalių karališkųjų šeimų atstovams ir dviem Rusijos regioniniams vadovams. Tarp liepos 6-ąją, sekmadienį, vyksiančių karūnavimo jubiliejui paminėti skirtų renginių - paminklo karaliui Mindaugui atidengimo ceremonija prie Neries, Dainų šventė Vingio parke.

Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Kvasnevskis) padėkojo Lietuvos Seimui, savo sprendimu leidusiam Lietuvos taikdariams dalyvauti taikos įtvirtinimo operacijoje Lenkijos kontroliuojamame Irako sektoriuje. Tai Lenkijos vadovas pareiškė trečiadienį Varšuvoje per susitikimą su Lietuvos Seimo pirmininku, kuris vieši Lenkijos sostinėje su oficialiu vizitu.

Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga greičiausiai neatvyks į Vilniuje rengiamą vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo 750-ųjų karūnavimo metinių minėjimą liepos 6-ąją. Latvijos prezidento atstovė spaudai Aiva Rozenberga BNS sakė, kad pirmąjį liepos savaitgalį V. Vykė-Freiberga turėtų dalyvauti Latvijos dainų šventės baigiamuosiuose renginiuose.

Prezidentūra gavo Liuksemburgo ir Švedijos monarchų, taip pat penkių Rytų ir Vidurio Europos valstybių prezidentų patvirtinimus, kad jie liepos 6-ąją atvyks į Vilnių švęsti vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metų jubiliejaus. Šventiniuose renginiuose Lietuvos valstybės dienos proga dalyvaus Liuksemburgo didysis hercogas Jeanas (Žanas) su žmona Josephine-Charlotte (Žozefina Šarlote) ir Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas Gustavas) su žmona Silvia.

Lenkų politikai ir euroentuziastai lengviau atsikvėpė, kai sekmadienio vakare tapo aišku, jog referendume dėl Lenkijos narystės Europos Sąjungoje (ES) dalyvavo daugiau kaip 50 proc. iš 29, 5 milijono balsavimo teisę turinčių Lenkijos piliečių. Po pirmos referendumo dienos rinkėjų aktyvumas nesiekė net 18 proc.

Lenkija sekmadienį tvirtai pritarė šios didžiausios Vidurio Europos šalies prisijungimui prie Europos Sąjungos (ES), galutinai atsisveikindama su savo komunistine praeitimi. Pasak rinkimų komisijos pirmininko Ferdynando Rymarzo (Ferdinando Rimažo), už Lenkijos prisijungimą prie ES balsavo 74,77 proc. rinkėjų, o narystei nepritarė 25,23 procento. Šie daliniai oficialūs dvi dienas trukusio referendumo rezultatai buvo gauti suskaičiavus balsus, atiduotus maždaug 50 proc.

Lenkijoje šeštadienį prasideda dvi dienas truksiantis referendumas, kurio metu 29 mln. šalies rinkėjų spręs, ar ši didžiausia Vidurio Europos valstybė turi prisijungti prie Europos Sąjungos (ES). Lenkijos, kurioje gyvena 39 mln. gyventojų - daugiau negu kitose devyniose narystės siekiančiose valstybėse kartu paėmus, sprendimas gali nulemti ir visos bloko plėtros į Rytus likimą. Referendumai dėl narystės jau įvyko Maltoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje.

Lenkijos ministro pirmininko Leszeko Millerio (Lešeko Milerio) laukia sunkus mūšis dėl išlikimo, net jei rinkėjai referendume šį savaitgalį parems jo vyriausybės pastangas 2004 metais nuvesti šalį į Europos Sąjungą (ES). Pasak analitikų, ši kova gali pakenkti zlotui ir finansų reformoms, kurių Lenkijai reikia, kad ji galėtų pasinaudoti finansiniais narystės ES privalumais.

Visuomenės nuomonės tyrimo centro apklausos duomenimis, šį savaitgalį rengiamame dviejų dienų referendume dėl Lenkijos narystės Europos Sąjungoje (ES) žada dalyvauti 57 proc. šalies gyventojų, turinčių teisę balsuoti. Iš jų 74 proc. pritaria Lenkijos eurointegracijai, o 16 proc.

Lenkijos ūkininkų profsąjungą "Savigyna" ir toliau "geležine ranka" valdys skandalais pagarsėjęs Andrzejus Lepperis (Andžejus Leperis). Šeštadienį Varšuvoje vykusiame nepaprastajame šios organizacijos suvažiavime iš beveik pusantro tūkstančio delegatų prieš jį balsavo tik 14. A.Leeperis suvažiavime negailėjo karčių žodžių valdžią turintiems kairiesiems, net pasišovė už savo pinigus išsiųsti Lenkijos nacionalinio banko pirmininką Leszeką Balcerowiczių (Lešeką Balcerovičių) į Iraką, žadėjo artim...

Nors, Lenkijos visuomenės nuomonės tyrimo agentūros duomenimis, populiariausias šalies politikas tebėra prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis), kurio veikla patenkinti 65 proc. šalies gyventojų, tačiau jo reitingas per pastaruosius du mėnesius sumažėjo apie 10 procentų. Į antrą vietą pateko iš aktyvaus politinio gyvenimo pasitraukęs ekspremjeras Tadeuszas Mazowieckis (Tadeušas Mazoveckis) - jį remia 29 proc.

Lenkijos viešosios nuomonės tyrimo agentūros sociologai nusprendė išsiaiškinti po 1989 metų šalyje dirbusių prezidentų ir premjerų populiarumą. Kaip ir reikėjo tikėtis, mėgstamiausiu lenkų politiku jau šeštus metus yra dabartinis šalies vadovas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis), - tokia 65 procentų apklausos dalyvių nuomonė.

Į Europos Sąjungą stojanti Lenkija ir kitos Rytų Europos valstybės jau daugiau kaip tūkstantį metų dalyvauja kuriant "europietišką dvasią" ir savo patirtimi gali pasitarnauti plėtojant Vakarų ir Rytų dialogą. Tai trečiadienį Strasbūre vykusiame Europos Parlamento posėdyje sakė Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis, priminęs ir bendros Lietuvos bei Lenkijos valstybės - Žečpospolitos - patirtį. "Lenkijos atveju, parlamentarizmo tradicija siekia penkioliktąjį amžių.

Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Kvasnievskis), kiti šios šalies politikai, dvasininkai sveikina Lietuvą referendume pritarus šalies stojimui į Europos Sąjungą (ES). Dienraščiui "Gazeta Wyborzca" prezidentas A. Kwasniewskis sakė, jog "labai svarbu, kad dar vienas Lenkijos kaimynas nusprendė stoti į ES". Kartu prezidentas pabrėžė, kad "per mėnesį laiko, kuris liko iki referendumo Lenkijoje, būtina išanalizuoti Lietuvoje padarytas klaidas". Krokuvos popiežiaus teologijos akademij...

Lenkijai, besinaudojančiai neseniai į ją nukrypusiu pasaulio dėmesiu, kurio ji sulaukė aktyviai parėmusi JAV vadovaujamą karą Irake, per penktadienio viršūnių susitikimą prireiks nemenkų derybininko sugebėjimų palenkti savo pusėn Vokietiją ir Prancūziją, kurios buvo pagrindinės karo priešininkės.

1998 metų gegužės 7 dieną Lietuvos televizijoje debiutavo “Spaudos klubas” ir jo vedėjas Audrius Siaurusevičius. Per tą laiką laida tapo viena įtakingiausių, o A. Siaurusevičius - vienu populiariausių Lietuvos žurnalistų, nuolat šmėžuojančių laikraščių puslapiuose. Laidos penkmečio proga “Omni Laikas” pakalbino A. Siaurusevičių. Kaip jums gimė idėja rengti “Spaudos klubą”? Tai nebuvo mano idėja. Mane tiesiog pakvietė dirbti šios laidos vedėju.

Lietuva svarsto net kelias galimybes dalyvauti užtikrinant pokario saugumą Irake. Kaip BNS sakė Lietuvos kariuomenės Lauko (sausumos) pajėgų vadas, brigados generolas Valdas Tutkus, Lietuva gavo kelis panašius siūlymus siųsti savo taikos palaikymo dalinį į stabilizavimo dalinį Irake - iš Jungtinių Valstijų, Danijos ir Lenkijos. "Šie pasiūlymai panašūs - kviečiamas mūsų taikos palaikymo dalinys.

Irakas gali būti padalytas ne į tris, o keturis karinius sektorius, vieną iš kurių galėtų kontroliuoti lenkų pajėgos, sekmadienį (05.04) pareiškė Lenkijos gynybos ministras Jerzy Szmajdzinskis (Ježis Šmaidzinskis). Lenkijos visuomeninė televizija pranešė, jog po Pentagone Vašingtone vykusių susitikimų šalies ministras pareiškė, kad Lenkija galėtų administruoti šiaurinį ar pietų vidurio sektorių tarp antro pagal dydį Basros miesto ir sostinės Bagdado.

Lenkija į Iraką ketina nusiųsti mažiausiai pusantro tūkstančio karių, kurie padės užtikrinti saugumą viename iš trijų šalies regionų ir dėl bendradarbiavimo tariasi su Lietuva bei Ukraina, Prancūzijos laikraščiui "Le Monde" teigė Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis). Prezidentas komentavo JAV parengtą Tarptautinių saugumo pajėgų Irake planą, pagal kurį vienam iš trijų Irako sektorių vadovaus Lenkija.

Karo operacijoje prieš Iraką dalyvaujantis Lenkijos karinis kontingentas nebus plečiamas daugiau kaip iki 200 kareivių, pranešė Nacionalinio saugumo tarnybos (BBN) vadovas Marekas Siwiecas (Marekas Sivecas) po antradienį (03.25) įvykusio šios tarnybos posėdžio.

Varšuvoje penktadienį (03.07) susitikę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Rolandas Paksas ir Aleksandras Kwasniewskis (Kvasnievskis) pareiškė paramą ryžtingiems veiksmams prieš grėsmę tarptautiniam saugumui keliantį Irako režimą. Po susitikimo surengtoje bendroje spaudos konferencijoje A. Kwasniewskis pažymėjo, kad abi šalys laikosi tos pačios pozicijos Irako klausimu - reikia demilitarizuoti Iraką taikiomis priemonėmis, tačiau tam nepavykus, panaudoti kitas priemones.

Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Kvasnevskis) teigia negailėsiąs pastangų, kad lietuviškos mokyklos pasienyje su Lietuva esančioje Palenkės vaivadijoje išliktų. Tai jis penktadienį (03.07) pareiškė spaudos konferencijoje po susitikimo su Lenkijoje su vienos dienos vizitu atvykusiu Lietuvos prezidentu Rolandu Paksu.

Prireikus ginti civilizacijos ir demokratinių šalių vertybes, Lietuva nedvejodama tai darys, sako iš vizito pas Afganistane tarnaujančius Lietuvos karius grįžęs prezidentas Rolandas Paksas.

Rusija neturi didesnių sąjungininkų dėl Kaliningrado problemos nei Lenkija, - tai sakė Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) per susitikimą su Rusijos delegacija, kuriai vadovavo Rusijos ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas. Susitikimas vyko praėjusį savaitgalį. Jame taip pat dalyvavo Kaliningrado srities gubernatorius Vladimiras Jegorovas.

Prezidento pareigas trečiadienį (02.26) pradėsiančio eiti Rolando Pakso atstovai nekomentuoja pranešimų, kad jau šios savaitės pabaigoje R. Paksas gali išvykti į savo pirmąją užsienio kelionę - aplankyti Afganistane tarnaujančių Lietuvos karių. R. Pakso atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas sakė negalįs nei patvirtinti, nei paneigti šios informacijos. "Lėktuvas į Afganistaną bet kokiu atveju skris, o ar jame bus prezidentas, paaiškės vėliau", - BNS antradienį rytą sakė R. Gorbačiovas.

Trečiadienį prezidento pareigas pradėsiantis eiti Rolandas Paksas jau šios savaitės pabaigoje gali išvykti savo pirmojo užsienio vizito - aplankyti Afganistane tarnaujančių Lietuvos karių. Kaip pranešė LNK televizijos Žinių tarnyba, planuojama, kad vizitas truktų pusantros paros - į Afganistaną R.Paksas specialiu lėktuvo reisu išskristų penktadienį ir grįžtų šeštadienį vėlai vakare.