Lenkija sekmadienį tvirtai pritarė šios didžiausios Vidurio Europos šalies prisijungimui prie Europos Sąjungos (ES), galutinai atsisveikindama su savo komunistine praeitimi.
Pasak rinkimų komisijos pirmininko Ferdynando Rymarzo (Ferdinando Rimažo), už Lenkijos prisijungimą prie ES balsavo 74,77 proc. rinkėjų, o narystei nepritarė 25,23 procento.
Šie daliniai oficialūs dvi dienas trukusio referendumo rezultatai buvo gauti suskaičiavus balsus, atiduotus maždaug 50 proc. šalies rinkimų apylinkių.
Komisijos teigimu, savaitgalio plebiscite dalyvavo 57,34 proc. žmonių - daugiau negu pusė balsavimo teisę turinčių žmonių, todėl jis yra laikomas įvykusiu.
Netrukus po referendumo pabaigos paskelbtos rinkėjų apklausos duomenys buvo kiek palankesni eurošalininkams. Pagal juos ES narystei pritarė 81,7 proc. balsavusiųjų, o jai tarė "ne" tik 18,3 procento. Šios apklausos, kurią atliko institutas PBS, duomenimis, euroreferendume dalyvavo 58,8 proc. Lenkijos piliečių.
"Iš visos širdies galiu pasakyti, kad šiandien mes grįžome į didžiąją Europos šeimą", - triumfuodamas sakė šalies prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis). Susijaudinęs šalies vadovas savo džiaugsmą išreiškė apkabindamas žmoną Jolantą ir "Solidarumo", kuris prieš 14 metų nuvertė komunizmą, lyderius.
Lechas Walesa (Lechas Valensa), kuris vadovavo "Solidarumui", prieš 14 metų nuvertusiam komunistinį režimą, sakė lengviau atsikvėpęs po rezultatų paskelbimo, nes dėl mažo aktyvumo šeštadienį jam ne juokais buvo pasidarę baisu.
"Tai buvo paskutinė kliūtis ir išmėginimas mūsų pasirinktame kelyje, - sakė jis Gdansko uostamiestyje. - Kelyje, kuriame gėris nugali blogį, o demokratija įveikia demokratijos stoką".
Lenkija, kurioje gyvena 39 mln. gyventojų - daugiau negu kitose devyniose narystės siekiančiose valstybėse kartu paėmus, kėlė ypač didelį susirūpinimą ES lyderiams, kurie susitarė išplėsti bloką į Rytus 2004 metų gegužę.
Tačiau viltys, kad ES laiduos geresnę ateitį, vis dėlto įveikė kaimo gyventojų ir bedarbių būgštavimus, kad jų padėtis gali dar labiau pablogėti, kai Lenkija prisijungs prie muitų barjerų nevaržomos ES rinkos.
Minios žmonių spontaniškai susirinko Varšuvos senamiestyje ir kituose šalies miestuose, kad išreikštų savo džiaugsmą dėl istorinio sprendimo. Daugelis mojavo raudonai baltomis Lenkijos ir mėlynomis ES vėliavomis.
"Šis sprendimas atveria mums dideles galimybes. Mes galėsime dirbti ir studijuoti ES. Man tai reiškia, kad turėsiu pusę milijono naujų darbdavių", - sakė 25 metų studentas Jaroslawas Nowakas (Jaroslavas Novakas).
Popiežiaus palaiminimas
Pamaldumu garsėjantiems lenkams įtakos galėjo turėjo ir tai, kad jų tėvynainis popiežius Jonas Paulius II pavadino prisijungimą prie ES "istorinio teisingumo aktu", taip suteikdamas jam savo autoritetingą palaiminimą.
"Šiandien mes turime dėkoti popiežiui, mūsų didžiajam tėvynainiui, už tai, kad jis visad buvo su mumis, - sakė A.Kwasniewskis. - Noriu iš visos širdies Lenkijos ir lenkų vardu padėkoti popiežiui už visa, ką jis padarė".
Kaip ir tikėtasi, po vangaus šeštadienio, kai balsavo tik 17,6 proc. iš 29,8 mln. registruotų rinkėjų, aktyvumas smarkiai padidėjo sekmadienį, kai žmonės po sekmadienio mišių ėmė gausiai plūsti į rinkimų apylinkes.
"Po to, kai savo nuomonę išsakė popiežius, aš manau, kad turime balsuoti "taip", - sakė ūkininko žmona Krystyna Zelech (Kristina Zelech) po mišių pietiniame Alvernijos kaimelyje.
Europa sveikina lenkus
Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis) paskambino A. Kwasniewskiui ir pasveikino jį su referendumo rezultatais.
"Šios dienos sprendimas žymi posūkį Europos istorijoje, - sakė ES vykdomosios institucijos vadovas savo pranešime. - Didi ir garbinga tauta užvertė tragiškos istorijos puslapį ir užėmė vietą, kuri jai priklausė nuo pat Europos integracijos pradžios".
"Tai, kad aktyvumas buvo kur kas didesnis negu paprastai per Lenkijos rinkimus, patvirtina, kad Lenkijos piliečiai visiškai supranta, kokiam istoriniam pasirinkimui jie ryžosi", - pažymėjo R. Prodi.
"Būtent tai aš vadinu tautos išmintimi", - pridūrė jis.
Prancūzijos Europos reikalų ministrė Noelle Lenoir (Noel Lenuar) sakė, kad Lenkija "atgavo savo vietą Europos šeimoje".
"Tai labai gera naujiena Europai. Šis sprendimas sustiprins Sąjungą", - sakė jis savo pranešime. - Tai labai gera naujiena ir Lenkijai, kuri tapusi Europos dalimi pasijus stipresnė".
Savo ruožtu ES plėtros komisaras Guenteris Verheugenas (Giunteris Ferhoigenas) išreiškė padėką Lenkijai ir pareiškė, kad "balsavimas "už" atspindi didelį lenkų įsipareigojimą Europai ir įkvėps gaivaus oro baigiant pasirengimus stojimui".
Referendumus dar turi surengti Čekija, Estija ir Latvija. Kipras rengti referendumo neplanuoja.
Spaudimas Milleriui
Sėkmingas referendumas leis kiek atsikvėpti šalies ministrui pirmininkui Leszekui Milleriui (Lešekui Mileriui), kuriam būtų tekę stengtis užsitikrinti dviejų trečdalių daugumą parlamente ratifikuoti stojimo sutartį, jeigu būtų balsavę mažiau kaip pusė šalies rinkėjų.
"Nuo šiandien mes esame Europos piliečiai, - sakė L. Milleris vyriausybės būstinėje. - Lenkiu savo galvą Lenkijos žmonių išminčiai".
Nors finansų rinkos ir sureaguos teigiamai į sėkmingą referendumą, tačiau spaudimas L. Millerio mažumos kabinetui, nesutariančiam dėl biudžeto reformų ir priemonių pasirengti įvesti eurą, toli gražu nesumažės.
Kai kurių analitikų nuomone, premjerui gali tekti pertvarkyti kabinetą, kad jis vėl perimtų iniciatyvą į savo rankas. "Ministras pirmininkas turi nuo 48 iki 72 valandų pradėti puolimą - paskelbti kabineto pakeitimus ir pateikti naują programą", - pažymėjo savaitraščio "Polityka" apžvalgininkė Janina Paradowska (Janina Paradovska).
Tuo tarpu A. Kwasniewskis pasibaigus balsavimui pareiškė, kad jau pirmadienį jis pradės "rimtus pokalbius" su vyriausybės nariais.
Šalies televizijai TVN jis sakė, kad numato susitikti su L. Milleriu ir jo dviem pavaduotojais - Grzegorzu Kolodka (Gžegožu Kolodka) ir Mareku Poliu, ir pridūrė, jog "laukia rimti pokalbiai".
"Nuo rytojaus pradėsime derybas, o šiandien turime švęsti", - sakė jis.
BNS
