albertas šlekys

Paskutinę rugpjūčio savaitę teritorinėse darbo biržose buvo užregistruota 5,6 tūkst. naujų bedarbių ir šis rodiklis mažėja devintą savaitę iš eilės. Pirmosiomis birželio savaitėmis būdavo registruojama per 7000 naujų bedarbių, o liepą – 6200-6600 bedarbių. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, nedarbo išmokų gavėjų irgi mažėja jau septintą savaitę iš eilės. Gaunančių nedarbo draudimo išmokas per savaitę sumažėjo 0,8 tūkst. – iki 75 155 bedarbių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, jau trečią savaitę iš eilės mažėja nedarbo socialinio draudimo išmokų (toliau – nedarbo išmoka) gavėjų skaičius. Tokie pokyčiai užfiksuoti net 23-jose teritorinėse darbo biržose. Vien per birželio mėnesį nedarbo išmokų gavėjų skaičius buvo vienas žemiausių – jų buvo paskirta 14,4 tūkst. bedarbių. Pirmosios liepos mėnesio savaitės duomenimis, šis skaičius sumažėjo dar 0,4 tūkst.

Valstybės kontrolė pagaliau garsiai ištarė tai, kas iki šiol buvo laikoma vieša paslaptimi: Lietuvos darbo biržoje veikia apsukriai sukurta lėšų švaistymo sistema. Valstybės kontrolė trenkė garsiai, be jokių skrupulų – Lietuvos darbo birža 2008 m. įvairioms programoms išleido 393 mln. Lt biudžeto lėšų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) laikinai sustabdė Lietuvos darbo biržos (LDB) direktoriaus konkursą. Pirmiausia nuspęsta baigti pertvarką, kurią pradėjo laikinasis LDB vadovas Albertas Šlekys. Konkursas sustabdytas ir dėl Valstybės kontrolės bei ministerijos Vidaus audito skyriaus pastabų dėl LDB veiklos. Paaiškėjo, kad kurie teritoriniai LDB padaliniai netikslingai naudoja lėšas bedarbių išmokoms mokėti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys reikalauja, kad Lietuvos darbo biržos laikinasis vadovas Albertas Šlekys dar labiau sustiprintų teritorinių darbo biržų kontrolę. Pasak ministro, „jeigu kai kurie teritoriniai padaliniai dirba neefektyviai, galbūt reikėtų „įvertinti“ teritorinių darbo biržų vadovų veiklą“. Išankstinė analizė rodo, kad kai kurios darbo biržos iš „Sodros“ užsiprašo daugiau lėšų, nei jų iš tikrųjų reikia.

Siekiant sumažinti didėjantį nedarbą, skubos tvarka parengtas projektas gyventojų užimtumui skatinti, praneša Lietuvos darbo birža. Ši priemonė padės nedirbantiems asmenims sugrįžti į darbo rinką, neprarasti darbinių įgūdžių ir lengviau užsidirbti pragyvenimui.   Lietuvos darbo biržos parengtam projektui įgyvendinti bus panaudota beveik 18,5 mln. litų – iš jų 15,7 mln. litų Europos socialinio fondo ir 2,8 mln. litų Užimtumo fondo lėšų.

Darbo biržos slenkstį minantys bedarbiai tikina pastaruoju metu vis dažniau sulaukiantys siūlymų įsidarbinti ne tik pagal specialybę. Atsisakantiesiems esą grasinama atimti nedarbo išmoką. Valdininkai atkerta nieko neteisėto nedarantys, tik siekiantys užpildyti laisvas darbo vietas, rašo „Lietuvos žinios“. Mūsų šalies darbo rinka jau pajuto kelerius metus trukusio aukso amžiaus pabaigą. Lietuvos darbo birža (LDB) skaičiuoja vis didėjantį nedarbą.

Nors nemaža dalis gyventojų vis dar neigiamai vertina psichikos problemų turinčių žmonių dalyvavimą darbo rinkoje, šis nusistatymas pamažu švelnėja.Kaip rodo viešosios įstaigos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ šiais metais atliktas tyrimas, 37 proc. apklaustųjų nuomone, psichikos negalią turintys žmonės negalėtų dirbti apmokamo darbo. Būdami darbdaviais, 46 proc. tyrimo dalyvių psichikos sveikatos problemų turintį asmenį priimtų fiziniam darbui, nereikalaujančiam jokios kvalifikacijos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija perpus apkarpė profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą motyvuodama, jog juo piktnaudžiaujama įdarbinant užsieniečius.