Darbo biržos slenkstį minantys bedarbiai tikina pastaruoju metu vis dažniau sulaukiantys siūlymų įsidarbinti ne tik pagal specialybę. Atsisakantiesiems esą grasinama atimti nedarbo išmoką. Valdininkai atkerta nieko neteisėto nedarantys, tik siekiantys užpildyti laisvas darbo vietas, rašo „Lietuvos žinios“.
Mūsų šalies darbo rinka jau pajuto kelerius metus trukusio aukso amžiaus pabaigą. Lietuvos darbo birža (LDB) skaičiuoja vis didėjantį nedarbą. Rugsėjo 1 dieną teritorinėse darbo biržose buvo užregistruota daugiau nei 100 tūkst. darbo ieškančių žmonių, tai sudarė 4,7 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Palyginti su praėjusiais metais, bedarbių skaičius išaugo beveik penktadaliu.
Kai kurie LDB užsiregistravę bedarbiai skundžiasi, kad gelbėdamasi nuo sunkios nedarbo išmokų naštos darbo birža esą įsigudrino jiems siūlyti darbus ne pagal specialybę.
Siekia sutaupyti
Prieš kurį laiką bedarbe tapusi vilnietė Marija praėjusią savaitę apsilankė viename darbo biržos skyrių. Čia moteriai ne tik sutvarkyti reikiami dokumentai gauti bedarbio pašalpą. Marija taip pat buvo supažindinta su įsidarbinimo galimybėmis.
Tačiau žurnalistinį išsilavinimą turinti moteris buvo perspėta, kad susirasti darbą jai gali būti labai sunku. Tad darbo biržos konsultantė Marijai paaiškino, kad ji neturėtų spjauti ir į kitokio pobūdžio darbo siūlymus. Esą Lietuvoje artėjant sunkmečiui LDB sulaukė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovybės nurodymų darbo nerandantiems asmenims siūlyti darbą ne tik pagal jų specialybę, bet ir pagal jiems bent jau artimą kvalifikaciją. Jei žmonės atsisako įsidarbinti ne pagal specialybę, jiems siūloma atimti iš valstybės pinigų mokamą pašalpą. Taip SADM neva siekia sutaupyti vis tuštėjančio biudžeto lėšų.
Telefoninės teisės aukos
Marija piktinasi, kad darbo biržoje užsiregistravusiems bedarbiams siūlomas jų kvalifikacijos kartais neatitinkantis darbas pažeidžia žmogaus teises. „Toks visuotinis įdarbinimas prieštarauja bet kuriems žmogaus teisių principams. Dėl to asmenys galėtų be baimės kreiptis į teismus ir tikrai laimėtų bylas“, - įsitikinusi ji.
Seimo narys teisininkas Kęstutis Čilinskas taip pat mano, kad tam tikri konstitucinių teisinės valstybės principų neatitinkantys nurodymai pažeidžia darbo ieškančio žmogaus teises. Anot parlamentaro, jie dažniausiai neturi nieko bendra su galiojančiais teisės aktais. „Puikiai suprantu, kad žmonės gali tapti telefoninės teisės aukomis. Tokiais atvejais jiems visada patariu valdininkų paprašyti oficialių dokumentų. Tada dažniausiai žodiniai nurodymai baigiasi“, - kalbėjo K.Čilinskas.
Pašalpa mielesnė už darbą
Tačiau LDB neigia, kad bedarbiai spaudžiami sutikti su bet kokiu siūlomu darbu. Anot LDB Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjos Ingos Liubertės, teritorinių biržų konsultantai tiesiog siekia bedarbiams padėti kuo greičiau grįžti į darbo rinką. Esą jiems siūlomas tik jų profesiją, darbo patirtį ir lūkesčius atitinkantis darbas. „Žmonėms atėjus, išklausoma jų norų, aptariami įvairūs veiksniai ir vėliau sudaromas individualus įsidarbinimo planas“, - tikino ji.
SADM atstovai taip pat aiškina, kad ministerija nedavė nurodymų LDB nepagrįstai skubiai įdarbinti bedarbius. Anot SADM, tiesiog siekiama, kad LDB užpildytų laisvas darbo vietas, mat sulaukiama daug priekaištų iš darbdavių, kad tinkamą kvalifikaciją turintys bedarbiai mieliau renkasi nedarbo išmokas nei darbą. „Ministerija kaip vieną prioritetinių uždavinių LDB išskyrė įdarbinimo tarpininkavimo paslaugų gerinimą. Taip buvo padidintas dėmesys teritorinių darbo biržų tarpininkų darbui, siekiant kuo greičiau užpildyti darbdavių įregistruotas laisvas darbo vietas tinkamais darbuotojais“, - LŽ aiškino SADM Darbo rinkos skyriaus vedėjas Albertas Šlekys.
Laikosi įstatymų
Šiam reikalui paspartinti, pasak A.Šlekio, biržų tarpininkams nurodyta paspartinti darbo paieškas bedarbiams per pirmąsias 8 dienas iki nedarbo išmokos skyrimo. Darbo biržų darbuotojai taip pat skatinami aktyviai ieškoti bedarbiams darbo per pirmuosius 3 mėnesius.
Tačiau darbo biržose užsiregistravusiems asmenims, anot A.Šlekio, darbo ieškoma tik pagal įgytą profesiją, darbo gebėjimus, sveikatos būklę, padėtį darbo rinkoje ir nuvykimo ir grįžimo į darbovietę laiką. „Kartu tenka pažymėti, kad tinkamo darbo pasiūlymą apibrėžia teisės aktai, o ne atskirų specialistų nurodymai. Teritorinė darbo birža turi teisę tik tikslinti nuvykimo į darbovietę ir grįžimo trukmės reikalavimus, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes ir motyvuotą bedarbio pageidavimą“, - aiškino SADM Darbo rinkos skyriaus vedėjas.
Roberta Tracevičiūtė
