aidai

Leidykla „Aidai“ ką tik išleido Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docento dr. Aurimo Švedo knygą „Matricos nelaisvėje: Sovietmečio lietuvių istoriografija (1944–1985)“. Ši knyga liečia vis dar skaudžias, bet kartu reikšmingas Lietuvos dabarčiai ir ateičiai temas: istorijos klastotės ir tiesos, pasipriešinimo ir išdavikiško prisitaikymo.

Lygiai prieš dešimtį metų – 1999-ųjų birželio 26-ąją – Viernheime, Vokietijoje, eidamas aštuoniasdešimt pirmuosius metus, mirė lituanistas ir pedagogas, literatūros tyrinėtojas ir filosofijos mylėtojas, pasižymėjęs ateitininkas ir visuomenininkas, Frankfurto universiteto dėstytojas Vincas Natkevičius (1918-1999). Prezidentas Valdas Adamkus užuojautos laiške velionio žmonai Irenai rašė: „Netekome iškilaus lietuvybės puoselėtojo, ilgus metus buvusio Vasario 16-osios gimnazijos direktoriumi, d...

Tomas Daugirdas teigia, kad dabartinė Lietuvos kultūra turi rinktis: ar siekti kokybės, ar atsipirkti taip, kaip tą atsipirkimą supranta vadybininkai. „Tačiau tam būtina viena sąlyga – kokybės siekiantys kultūros „vartotojai“. Jei jų mažai ir jei jie nesilavina, jei visuomenė nėra kreipiama į savo skonio, elgesio, būdo, įpročių kultivavimą, ji pasmerkta gyventi primityvų gyvenimą“, – konstatuoja jis.

Vienas žymiausių Lietuvos poetų Kazys Bradūnas bus pašarvotas ketvirtadienį Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje. Jį laidos šeštadienį Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje. Tai BNS antradienį pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS). Anot LRS atstovų, K.Bradūnas mirė pirmadienį savo namuose. Vasario 11 dieną poetui būtų suėję 92-eji.

Mirė vienas žymiausių Lietuvos poetų Kazys Bradūnas. Tai pirmadienį BNS patvirtino Lietuvos rašytojų sąjungoje (LRS). LRS atstovai teigė negalintys nurodyti nei poeto mirties aplinkybių, nei tikslios mirties datos. Vasario 11 dieną K. Bradūnui būtų suėję 92-eji. Poetas K. Bradūnas 1992 metais buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ketvirtojo laipsnio ordinu, tais pačiais metas tapo nacionalinės premijos laureatu.

„Nepriklausomą gyvenimą Lietuva pradėjo 1990 m. kovo 11 d., bet kova dėl laisvės dar nėra pasibaigusi“, – 1999-aisiais rašė Juozas Kojelis, egzodo žurnalistas, įdėmus gyvenimo stebėtojas ir ištvermingas jo komentatorius, savo apžvalgas bei straipsnius reguliariai skelbiąs išeivijos bei Lietuvos spaudoje jau gerą pusšimtį metų. Lietuvon, beje, sugrįžęs netrukus po Kovo 11-osios. Galėjo uždirbti 1 mlrd.

Kai kurie sovietmečio įpročiai arba trūkumai neišvengiamai įsismelkė į sąmonę bei pasąmonę ir iš dalies išliko iki šiol. Apie tai - naujoje Nerijos Putinaitės knygoje. Kas gi geriau bylos apie lietuvio elgesį negu požiūris į krepšinį. XX a. aštunto dešimtmečio antroje pusėje įvyko retas dalykas: pasaulinio lygio tarptautinės krepšinio varžybos Vilniuje, dalyvaujant kažkokiai JAV komandai, atrodo, studentų rinktinei.