agnė bilotaitė

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad buvęs Viešojo saugumo tarnybos vadas iš 21 nepaprastosios padėties susirinkimo praleido 10. Taip pat esą buvo pagautas meluojantis.  TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbinta politologė Rima Urbonaitė teigė, kad tai kelia labai daug klausimų, o R. Pocius vis labiau atrodo įklimpęs.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei surengus spaudos konferenciją, kurioje šalių susitarimu pasitraukusio buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus išsakyti teiginiai dėl vadovavimo metodų buvo pavadinti melu ir kliedesiais, generolas irgi nutarė netylėti.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė iš pareigų šalių susitarimu atleistą Viešojo saugumo tarnybos vadą, generolą Ričardą Pocių kaltina skelbiant daug melo ir kliedesių. Politikė sako nepasitikėjusi šiuo vadu, nes jis ne tik kad praleidinėjo daugybę statutinių pareigūnų susitikimų, bet ir melavo dėl savo nedalyvavimo.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį pateiks savo versiją apie buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus pasisakymus žiniasklaidoje dėl jo atleidimo iš pareigų priežasčių. Skandalas kilo po to, kai R. Pocius pateikė savo versiją, kodėl buvo atleistas, kaip nesutarė su ministre ir kaip jautėsi užimdamas Viešojo saugumo tarnybos vado pareigas.

Buvusio Viešojo saugumo vado (VST) ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės konfliktas artimiausiu metu turėtų būti išspręstas, atsakius į visus klausimus, sako Seimo pirmininkė. „Manau, kad vis daugiau pasirodo informacijos viešumoje, ir prognozuočiau, kad per artimiausias dienas visi klausimai bus atsakyti. Aš tos dramos ypatingos čia neįžvelgiu“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Skandalas dėl iš pareigų pasitraukusio Viešojo saugumo tarnybos vadovo Ričardo Pociaus įsisuka vis labiau. Jau visa Seimo opozicija ketina inicijuoti specialią Seimo komisiją, kuri aiškintųsi, ar ministrė Bilotaitė, konfliktuodama su Viešojo saugumo tarnybos vadu Pociumi, nenaudojo mobingo, ir ar teisėtai vyko riaušių prie Seimo malšinimas.

Iš Viešojo saugumo tarnybos vado pareigų šalių susitarimu atleistas generolas Ričardas Pocius vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę kaltina perdėtais tikrinimais bei siekiu pridengti savo bei Policijos departamento nekompetenciją dėl nesuvaldytų riaušių prie Seimo, bet pakapsčius giliau matyti, jog pats generolas irgi ne visiems atrodė lyg dovanėlė.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovai antradienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, rašoma frakcijos pranešime spaudai. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir įvertinti, ar vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė bei atsakingi Vilniaus AVPK vadovai tinkamai atliko savo pareigas dėl 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingo, virtusio riaušėmis.

Buvęs Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovas Ričardas Pocius sako prašymą atleisti abiejų šalių sutarimu ministerijai pateikęs po to, kai ministerija aiškiai pademonstravo, kad dirbti čia jis nebegali. Anot jo, Vidaus reikalų ministerijos vadovybė nuo pat savo darbo pradžios elgėsi nepagarbiai, o dirbant jam susidarė įspūdis, kad šioje vietoje nėra vertinami nei generolai, nei pareigūnai. Ministerija savo ruožtu tai neigia ir vadina tai melu.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė 4-ojoje Prahoje vykstančioje ministrų konferencijoje su kolegomis aptarė migracijos keliamus iššūkius, pasirašė bendrą veiksmų planą bei deklaraciją, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Migracijos procesų valdymas tampa vis sudėtingesnis. Tai patyrėme patys – valdydami neteisėtos migracijos krizę, organizuodami pagalbą ir priėmimą Ukrainos pabėgėliams.

Skandalas dėl trečiadienį iš pareigų pasitraukusio Viešojo saugumo tarnybos vadovo Ričardo Pociaus įgauna pagreitį. Dabar jau buvęs tarnybos vadovas žeria kaltinimus vidaus reikalų ministrei Bilotaitei dėl patirto mobingo, po to, kai jis esą nesuvaldė situacijos pernai rugpjūtį, kilus didžiulėms riaušėms prie Seimo. Į kaltinimus reaguodama vidaus reikalų ministerija paviešino Pociaus prasižengimus. Ir jų – esą net ne vienas.

Iš darbo atleistas Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę apkaltino prastu vadovavimu ir kerštavimu. Vidaus reikalų ministerijos vadovybė sako, kad keldamas skandalą buvęs tarnybos vadovas slepia tikrąsias atleidimo priežastis. Kas iš tiesų vyksta Vidaus reikalų ministerijoje ir Viešojo saugumo tarnyboje? Tiesioginėje TV3 laidoje „Dėmesio centre“ – kaltinimus ministrei metęs buvęs VST vadas Ričardas Pocius.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai, reaguodami į pirmadienį pasirodžiusią naujienų portalo Delfi.lt publikaciją, kurioje buvęs Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius atskleidžia informaciją, kaip buvo organizuojamas riaušių prie Seimo malšinimas ir kokį spaudimą po to patyrė iš vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, teigia, kad ši ministrė turi nedelsdama atsakyti į klausimus ir prisiimti atsakomybę, rašoma frakcijos pranešime spaudai.

Viešojo saugumo tarnybą (VST) palikęs Ričardas Pocius teigia ne kartą sulaukęs vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalavimo trauktis iš pareigų, o įtampa ėmė formuotis po pernai vykusių riaušių malšinimo prie Seimo. „Nuo riaušių ir prasidėjo nepasitenkinimas mūsų veiksmais.

Vyriausybė trečiadienį iš pareigų atleido Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadą Ričardą Pocių. Kaip žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, generolas atleidžiamas išsiskyrus požiūriams dėl pareigūnams keliamų reikalavimų. „Gyvename sudėtingu laikotarpiu, geopolitinė situacija sudėtinga, nepaprastoji padėtis. Tai įpareigoja būti žymiai didesnėje parengtyje mūsų visoms statutinėms įstaigoms, todėl keliami žymiai aukštesni, didesni reikalavimai mūsų visiems pareigūnams.

Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius atleidžiamas išsiskyrus požiūriams dėl pareigūnams keliamų reikalavimų, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Gyvename sudėtingu laikotarpiu, geopolitinė situacija sudėtinga, nepaprastoji padėtis. Tai įpareigoja būti žymiai didesnėje parengtyje mūsų visoms statutinėms įstaigoms, todėl keliami žymiai aukštesni, didesni reikalavimai mūsų visiems pareigūnams. Pirmiausia  – susiklausymo, koordinavimosi ir pasiekiamumo 24 val.

Po to, kai netrukus po fizinių normatyvų laikymo Šiauliuose mirė pareigūnas, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla nurodė laikinai sustabdyti jų laikymą, antradienį pranešė Policijos departamentas. Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS patvirtino, kad veiksmų imtasi reaguojant į spalio pradžioje įvykusią nelaimę, kuomet Šiaulių policijos pareigūnas mirė iškart po normatyvų laikymo, persirengimo kambaryje. „Vienas pareigūnas po normatyvų mirė.

Lietuviai ugniagesiai gelbėtojai „Stipriausiojo ugniagesio gelbėtojo“ pasaulio čempionate tapo pasaulio vicečempionais. Ir tai – ne vienintelis lietuvių laimėjimas. Pirmą kartą Lietuvą pasaulio čempionate atstovavo ir moteris – ugniagesė gelbėtoja Regina Bartkutė. Plojimai ir džiaugsmo šūksniai skamba į Lietuvą sugrįžusiems ir vicečempionų titulą iš „Stipriausio ugniagesio gelbėtojo“ pasaulio čempionato parsivežusiems lietuviams.

Rusijos vykdomi karo nusikaltimai Ukrainoje nesuderinami su jos naryste Jungtinėse Tautose (JT), sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Pirmadienį vaizdo kreipimesi šios tarptautinę taiką ir saugumą palaikančios organizacijos konferencijoje ministrė pabrėžė, jog Rusijos karas prieš Ukrainą turi tiesioginį poveikį prekybos žmonėmis, ginklų kontrabandos ir neteisėto migrantų gabenimo sritims, įskaitant hibridinėms atakoms režimų naudojamus neteisėtus migrantus.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžia būtinybę kuo skubiau prie šiandienos realijų pritaikyti ES teisinę bazę ir padėti suvaldyti besitęsiančią neteisėtos migracijos krizę prie rytinių ES išorės sienų. „Šiuo metu ES teisė nesudaro mums galimybės veiksmingai gintis nuo autoritarinių režimų keliamos grėsmės, todėl savo ir visos ES saugumo klausimą sprendžiame nacionalinėmis priemonėmis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų taryboje Liuksemburge. Per susitikimą Europos Komisija pristatys situaciją migracijos srityje bei Šengeno barometrą, o Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ – strateginę rizikos analizę artimiausiam dešimtmečiui, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Į civilinę saugą per artimiausius aštuonerius metus planuojama investuoti 238 mln. eurų, skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM). Toks preliminarus lėšų poreikis nurodytas Civilinės saugos stiprinimo koncepcijoje, ją antradienį kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pristatyta 2021 metų civilinės saugos sistemos būklės apžvalga aptarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK). Pasak VESK pirmininkės, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, civilinės saugos siste...

Vidaus reikalų bei švietimo, mokslo ir sporto ministrės Agnė Bilotaitė ir Jurgita Šiugždiniene sutarė suburti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri sukurs tinkamiausią pareigūnų rengimo modelį. Anot Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešimo, siekiant sukurti centralizuotą pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, integruojančią profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą, atliktas pareigūnų ugdymo modelio alternatyvų vertinimas. Tuomet išskirti keturi pareigūnų rengimo modeliai.

Užsienio reikalų ministerija lietuviams, esantiems Rusijoje, rekomenduoja išvykti iš šios šalies, o tiems, kurie ten dar tik keliaus – išvis nevažiuoti. Kol kas dar neaišku ir ką valdžia nuspręs dėl lietuvių kilmės Rusijos piliečių Kaliningrade, kurie norės nuo mobilizacijos bėgti būtent į Lietuvą. Seimo opozicija, nors ir bando kritikuoti valdančiuosius dėl jų reakcijos ir veiksmų, labiau primena cirką – išsikvietę ant kilimo ministrę Bilotaitę, patys ateiti į posėdžių salę patingėjo.

Lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą turintys Rusijos piliečiai bus įleidžiami į Lietuvą, ketvirtadienį paskelbė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės vadovaujamas Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komitetas, apsvarstęs galimas Rusijoje paskelbtos mobilizacijos pasekmes bei pastarųjų dienų migracijos iš Rusijos tendencijas, nusprendė patikslinti valstybės sienos kirtimo tvarką, teigiama pranešime.

Prisidengę bėgančių nuo mobilizacijos srautu į Lietuvą galėtų atvykti Rusijos žvalgybų ar karinių struktūrų pareigūnai, kurie kurtų „miegančių agentų“ tinklą, tad sprendimas užverti sienas buvo savalaikis, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Seime ketvirtadienį rengiama diskusija dėl neįleidžiamų Rusijos piliečių, į opozicijos klausimus atsakys vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Daugiau kaip savaitę vyksta formaliai neįleidimas turistų, bet per tą savaitę atvyko beveik 10 tūkst. Rusijos piliečių, neįleista tik 153. Norime paklausti ne tik mums, bet ir visuomenei rūpimus klausimus, kiek efektyvus tas sprendimas neįsileisti“, – BNS sakė opozicinių „valstiečių“ atstovas Jonas Jarutis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtai valstybės tarnybos reformai, ja siekiama sektorių padaryti lankstesniu, sustiprinti vadovų korpusą. „Turime labai grėsmingą situaciją viešajame sektoriuje ir mums reikalingi pokyčiai. Šiandien apie 50 proc. konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta, 60 proc. darbuotojų nepatenkinti savo darbu valstybės tarnyboje. Kalbant apie jaunimą, jaunimas irgi nelabai nori dirbti čia.

Vyriausybė pritarė valstybės tarnybos reformai, spalį ji turėtų pasiekti ir Seimą. Premjerė Ingrida Šimonytė atmeta kritiką, kad reforma reikalinga tik tam, kad ji ir Seimo pirmininkė pasikeltų atlyginimus ir tikino, kad naujoji reforma pakels kokybės lygį valstybės tarnyboje. Premjerė teigė, kad pritarimas valstybės tarnybos reformai yra svarbiausias Vyriausybės trečiadienį priimtas sprendimas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė siūlo nutraukti vidaus reikalų ministerijos valdymo srityse sudarytas dvišales tarptautines sutartis ir tarpžinybinius susitarimus su Baltarusija. Tokį pasiūlymą ministrė pateikė Valstybės gynimo taryboje. Joje A. Bilotaitė taip pat pristatė padėtį pasienyje ir situaciją dėl Rusijos Federacijos piliečių neįleidimo.

Raseiniuose darbo vizitu apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su Kauno regiono savivaldybių ir vietos statutinių tarnybų atstovais aptarė regiono aktualijas. Diskutuota, kaip savivaldybėms efektyviai susitarti dėl plėtros prioritetų, kokius teigiamus pokyčius atneš valstybės tarnybos tobulinimas, kaip regionuose sustiprinti civilinę saugą bei pagerinti ugniagesių gelbėtojų ir policijos pajėgų darbo sąlygas, rašoma pranešime spaudai.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį Raseiniuose su Kauno regiono merais aptars civilinės saugos, krizių valdymo, regionų plėtros klausimus. Pasak ministerijos, darbo vizito metu ministrė susitiks su Raseinių, Birštono, Prienų, Kaišiadorių, Kėdainių, Jurbarko, Kelmės, Jonavos, Radviliškio, Tauragės, Kauno miesto ir Kauno rajono merais ir su regiono rajonų Policijos komisariatų bei Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo tarnybų atstovais.

Baltijos valstybių ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai antradienį aptars, kaip veikia prieš parą pradėjęs galioti susitarimas dėl sugriežtintos į Europos Sąjungą (ES) vykstančių Rusijos piliečių kontrolės. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai posėdžiaus nuotoliniu būdu, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Taip pat bus kalbama apie tebesitęsiančius neteisėtos migracijos iššūkius pasienyje su Baltarusija.

Baltijos šalys ir Lenkija nuo vidurnakčio nebeįsileidžia rusų turistų. Mūsų šalies pasieniečiai jau apsuko keliolika tokių rusų. Vidaus reikalų ministrė sako, kad vyksta pokalbiai ir dėl turistų iš Baltarusijos neįleidimo. Lavoriškių pasienio punkte šiandien sutikti rusai ir baltarusiai nusivylę – kartoja, kad eiliniai žmonės yra nekalti dėl vykstančio karo, todėl sankcijų jiems taikyti ir nereikia.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad žadama valstybės sektoriaus reforma, atnešanti valdininkams žymiai didesnes algas, gali lemti ir kokybiškesnį suteikiamų paslaugų atlikimą. Trečiadienį laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ ministrė A. Bilotaitė įvardijo tris pagrindinius valstybės tikslus, tarp jų yra ne tik bandymas valstybinėse įmonėse surasti kompetetingus vadovus, bet taip pat kalbama ir apie atlyginimų kėlimą.

Ar valstybės sektoriaus reforma, atnešanti valdininkams žymiai didesnes algas, atneš ir geresnes paslaugas valstybės piliečiams? Kokia šiuo metu situacija Lietuvos pasienyje? Apie visa tai – Edmundo Jakilaičio pokalbis su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.  Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!...

Valdžia pripažįsta, kad pagalbos verslui galimybės yra ribotos, tačiau jos egzistuoja. Ekonomikos ir inovacijų ministrė kviečia verslą pasinaudoti valstybės skiriama parama, kurios bendra suma artimiausiu metu sieks apie vieną milijardą eurų. „Konstatuojame, kad ekonomika lėtėja ir suprantame įmonių įkūrėjus, darbuotojus, savininkus. Situacija yra neapibrėžta ir laikas yra sudėtingas. Dėl to, kiek galėsime, esame pasiruošę įmonėms padėti.

Vidaus reikalų ministerija (VRM), atsižvelgusi į pasikeitusią geopolitinę situaciją parengė civilinės saugos stiprinimo koncepciją, kuri numato civilinės saugos plėtros kryptis iki 2030 metų. Pirmadienį dokumentą pristačiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad juo siekiama geresnės civilinės saugos institucijų tarnybų sąveikos, stipresnių gebėjimų įveikti krizes ir ekstremalias situacijas, karo sąlygas.

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) Vilniuje pirmadienį visuomenei bus pristatyta civilinės saugos stiprinimo koncepcija. Naujasis dokumentas numato civilinės saugos plėtros kryptis iki 2030 metų.

Turi susimokėti, kad galėtum atlikti savo tarnybą šalia. Su tokia kurioziška situacija skundžiasi susiduriantys šalies pareigūnai, mat kelionės į tarnybą kompensacija tokia maža, kad patiems tenka susimokėti daugiau nei pusę sumos už kurą. Pareigūnai sako pavargę tartis ir kalbėtis su Vidaus reikalų ministerija, tad išėjo protestuoti. Ministrė Agnė Bilotaitė rėžė: ši Vyriausybė, kaip jokia kita ankstesnė, rūpinasi pareigūnais, o protestuoti nėra reikalo.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė dėl besitęsiančios Rusijos karinės agresijos Ukrainoje ir didėjančio neteisėtų migrantų iš Baltarusijos skaičiaus pratęsti nepaprastąją padėtį Lietuvoje iki gruodžio 16-osios. Taip pat nutarta toliau riboti rusų ir baltarusių patekimą į šalį – galios griežtesnis vizų režimas. Tiesa, tam dar turės pritarti Seimas. Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimą nepaprastoji padėtis baigia galioti rugsėjo 16 dienos pabaigoje.

Kylant grėsmei dėl agresyviai nusiteikusios Rusijos puolimo prieš mūsų šalį esame priversti pagalvoti, kur slėptumėmės, jei virš galvų imtų skristi raketos, sproginėtų bombos. Kur slėptumėmės nuo pirmųjų priešo smūgių iš oro? Valdžia sako, kad šiuo metu vietos yra mažiau nei kas penktam Lietuvoje gyvenančiam žmogui ir skubiai ieško slėptuvių, kurias galima būtų pažymėti naujuoju ženklu – Priedanga.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės patarėja teisės klausimais tapo teisininkė Ieva Rasimaitė, ketvirtadienį pranešė ministerija. I. Rasimaitė teisės mokslus baigė Vilniaus Universitete, vėliau tobulinosi užsienyje, dirbo Lietuvos ir užsienio įmonėse. Teisininkė specializuojasi duomenų apsaugos, informacinės saugos, kibernetinio saugumo, antikorupcijos ir viešojo valdymo srityse.

Neteisėtai į Lietuvą bandančių patekti neteisėtų migrantų apgręžimus įstatyme siekiama įteisinti tik esant krizinėms situacijoms, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Mes visą laiką deklaravome, kad apgręžimai nėra įprastinė praktika. Ji gali būti taikoma tik esant išskirtinėms sąlygoms. (...) Tokios priemonės negalėtų būti taikomos įprastinėmis sąlygomis“, – BNS antradienį teigė ministrė.

Didžiulis naktį siautėjęs gaisras pavojingų atliekų tvarkymo įmonėje Kaune ant kojų sukėlė gausias ugniagesių pajėgas ir išgąsdino gyventojus. Degė pavojingos atliekos – tepalai, filtrai, plastikas, aidėjo sprogimai. Išsiskyrė ir žmonėms nuodingos medžiagos. Į gaisravietę sulėkę ministrai įmonę kaltina pažeidimais. Ar jų buvo, paaiškės per pradėtą ikiteisminį tyrimą. Milžiniškos liepsnos naktį nušvietę dangų virš Kauno. Pleška atliekų tvarkymo įmonė „Žalvaris“ Palemone.

Po gaisro „Žalvario“ antrinių atliekų rūšiavimo patalpose Kaune vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė abejoja, ar tokie objektai gali būti gyvenamosiose vietovėse. „Kalbant apie ateitį, tai pirmas dalykas, ar tokie objektai gali būti gyvenamosiose teritorijose“, – penktadienį spaudos konferencijoje gaisravietėje Kaune sakė ministrė.

Rusijos grėsmės akivaizdoje tiek jūrinė, tiek ir sausumos Lietuvos siena su šia valstybe saugoma sustiprintu režimu, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Savo „Facebook“ paskyroje ji pabrėžė, jog tokia parengtis būtina stebint Kaliningrado militarizaciją. „Apginkluotas Kaliningradas visai šalia, grėsmės iš kaimynų – taip pat, todėl esame aukščiausioje parengtyje, skiriame ypatingą dėmesį mūsų pasienio pareigūnų aprūpinimui“, – pirmadienį rašė ministrė, lankydamasi vakarų Lietuvoje.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį lankysis Klaipėdoje, domėsis, kaip vykdoma valstybės sienos apsauga, susitiks su Klaipėdos regiono savivaldybių merais ir administracijų vadovais. „Būdama vieninteliu mūsų uostamiesčiu Klaipėda yra išskirtinis regionas tiek saugumo, tiek ekonominiu požiūriu. Dėl geopolitinių grėsmių pajūris tampa padidintos rizikos zona, todėl tiek vandens, tiek sausumos sienos apsaugai užtikrinti skiriame ypatingą dėmesį.

Kiek daugiau nei prieš metus prasidėjusi migrantų krizė nesibaigia iki šiol – kasdien keliasdešimt užsieniečių ir toliau bando neteisėtai kirsti valstybės sieną. Negana to, pranešama apie atvejus, kai Baltarusijos pareigūnai tyčia gadina fizinį barjerą. Siekiant efektyviau užtikrinti saugumą pasienyje su Baltarusija diegiamos vaizdo stebėjimo sistemos.