„Šiandienos kontekste fizinis barjeras su efektyvia sienos stebėjimo sistema įgauna kitą prasmę“, – žurnalistams penktadienį Puškų atodangoje kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Sienų stebėjimo sistemų padengimas, pasak ministrės, yra „nemažas“ – apie 70 proc. išorinės Lietuvos sienos jau yra padengta stebėjimo sistemomis. Pasienyje su Baltarusija – 53 proc.
„Taigi, dar turime nepilnai apie penkiasdešimt procentų, kuriuos reikia padengti. Laukia rimtas iššūkis ir rimta atsakomybė. Visi šie komponentai – fizinis barjeras, sienos stebėjimo sistema, yra esminiai tam, kad mes galėtume apsisaugoti“, – pabrėžė ji.
Vietose, kur fizinio barjero pastatyti neįmanoma, pavyzdžiui, upėse, stebėjimas vyks kitomis priemonėmis, nurodė VSAT vadas Rustamas Liubajevas.
„Arba techninėmis priemonėmis, arba ten dislokuojant sargybas. Iš tikrųjų mes turime labai gerą matymą, kaip būtų galima tai organizuoti tose vietose. Yra ir techninių sprendimų, o kai kuriose vietose budėtų pareigūnai, kurie užtikrintų reagavimą ir sienų stebėjimą“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Puškų pasienio užkardoje diegiama kompleksinė inžinerinės, detekcinės ir optoelektroninės įrangos sistema turės bet kokiomis oro sąlygomis nuolat aptikti, fiksuoti ir stebėti valstybės sieną kertančius ir prie jos priartėjusius objektus ant žemės, o informaciją perduoti į stacionarų valdymo centrą esantį Puškų pasienio užkardoje.Stebėjimas vykdomas 24 val. per parą.
„Taip pat sistema turi galimybę užtikrinti darbą, net jeigu vienas iš tos sistemos elementų dėl įvairių priežasčių neveiktų – ar dėl oro sąlygų, ar dėl techninių gedimų“, –nurodė R. Liubajevas.
„Kartu su rangovais pasirinkome tinkamiausią variantą, kuris tinka pagal mūsų geografines sąlygas. Puikiai suprantame, kad stebėti sieną prie Amerikos ir Meksikos yra vienas dalykas, o visai kitas – užtikrinti sienos stebėjimą šiomis sąlygomis, kai yra miškai, pelkėtos vietos. Techniniai sprendimai atitinkamai turi būti pritaikyti prie tų geografinių ypatumų“, – nurodė R. Liubajevas.
VSAT vadas: Baltarusijos pareigūnai tyčia gadina fizinį barjerą
Kiek anksčiau buvo pranešama apie tyčinius fizinio barjero gadinimus. VSAT vado teigimu, dalį pažeidimų ir sugadintų ruožų rangovai įsipareigojo sutvarkyti.
„Be to, mes šiuo metu deriname klausimą dėl papildomo finansavimo skyrimo mums iš sutaupytų lėšų, kurie buvo skirti būtent fizinio barjero diegimui. Ten pakankamai nemažai pavyko sutaupyti vykdant darbus. Deriname kartu su rangovais ir su Vyriausybe, klausiame dėl papildomo finansavimo skyrimo, kad mes galėtume užtikrinti priežiūrą“, l– nurodė jis.
R. Liubajevas pridūrė, kad fizinis barjeras yra gadinamas tyčia – Baltarusijos pareigūnai, norėdami atkeršyti Lietuvai, ji fiziškai gadina.
„Ir tą kartais daro demonstratyviai, ir matant mūsų stebėjimo sistemoms. Nors dauguma tų gadinimų atvejų fiksuojama ten, kur stebėjimo sistemų mes neturėjome“, – sako jis.
Pasak A. Bilotaitės, Vidaus reikalų ministerijos pastangomis Lietuva gavo Europos Komisijos 55 mln. eurų paramą ES išorės sienos apsaugai stiprinti.
Sienos stebėjimo sistemas per šiuos metus numatoma įdiegti šešiuose pasienio užkardose prie sienos su Baltarusija: A. Barausko, Kapčiamiesčio, Kabelių, Adutiškio, Tverečiaus, Pūškų.
Šiuo metu padedant tokioms sistemoms stebima 70,5 proc. valstybės sienos.
Lietuva siekia, kad visas sienos su Baltarusija ruožas – 679 kilometrai – būtų kontroliuojamas vaizdo stebėjimo sistema.
Pasienyje su Baltarusija į Lietuvą neįleisti 82 neteisėti migrantai
Prie sienos su Baltarusija per pastarąją parą apgręžti 82 neteisėtai į Lietuvą bandę patekti migrantai, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Latvijos pasienyje ketvirtadienį fiksuota 13 bandymų neteisėtai kirsti sieną, o Lenkijos pasieniečiai trečiadienį apgręžė 15 migrantų.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista beveik 12,5 tūkstančio. Dalis užsieniečių į šalį patekti bandė ne vieną kartą.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.
