a. miškinienė

Pirmadienį premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė teigė, kad svarstoma pakeisti galimybių paso išdavimo sąlygas. Svarstoma, kad galimybių pasas nebūtų išduodamas atlikus COVID-19 testą. Skirtingų savivaldybių merų nuomonės šiuo klausimu skiriasi kaip diena ir naktis. Vieni siūlo galimybių paso apskritai atsisakyti, kiti baiminasi nepatogumų gyventojams, o treti džiaugiasi ir sveikina idėją.

Pirmadienį pranešta, kad svarstoma vyresniems nei 75-erių gyventojams skirti 100 eurų dydžio vienkartinę išmoką už skiepą nuo COVID-19. Teigiama, kad išmoka turėtų paskatinti vyriausius gyventojus vakcinuotis. Tačiau merai dėl šios idėjos nesutaria. Vieni mano, kad išmoka išties galėtų paskatinti didžiausioje rizikoje esančius gyventojus skiepytis, tačiau kiti baiminasi, kad išmoka privers kai kuriuos gyventojus jaustis atskirtais ir diskriminuojamais.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad penktadienį grįžta griežtesnės pandemijos valdymo priemonės. Nuo penktadienio kaukės uždarose erdvėse vėl privalomos visiems, net ir turintiems galimybių pasą. Vyriausybė taip pat rekomenduoja šalies įstaigoms ir įmonėms, jei tai yra įmanoma, pereiti prie nuotolinio darbo. Tokius Vyriausybės sprendimus palankiai vertina ne visi merai.

Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė nerimauja, kad šioje savivaldybėje apgyvendinti neteisėti migrantai yra nepatenkinti savo gyvenimo sąlygomis, todėl gali sukelti riaušes.  „Incidentų bent jau Lazdijuose didelių išvengta, tačiau jau jaučiame, kad ta riba yra labai arti ties peržengimu“, – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės posėdyje ketvirtadienį kalbėjo A. Miškinienė. Pasak rajono merės, migrantus gali išprovokuoti prastos gyvenimo sąlygos.

Neteisėtai Lietuvos sieną su Baltarusija kertantys migrantai nėra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis Lietuvoje. Girdėti jų pasieniečiams ir savanoriams perduodami skundai apie maisto, higienos priemonių, vaistų ir pagalbą galinčių suteikti specialistų trūkumą. Migrantams gelbstinčios organizacijos akcentuoja, kad ypač daug pagalbos reikia sunkios sveikatos būklės atvykėliams, kurie serga, pavyzdžiui, vėžiu ar diabetu.

Geresnio gyvenimo Vakaruose ieškantys migrantai, panašu, nusivylė Lietuvoje jiems skiriamu maitinimu. Prieglobsčio prašytojus priglaudusios savivaldybės ir pasieniečiai pasakoja, kad per Baltarusiją į Lietuvą nelegaliai atvykstantys užsieniečiai – gana išrankūs maistui ir dalis jo nevalgo išvis. Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia – 854 – yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių.

Dalies pajamų dėl sausros ir liūčių netekusiems žemdirbiams Žemės ūkio ministerija primena, kad nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą jie gali būti atleidžiami, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl nenumatytų aplinkybių. Kaip vienas iš įrodymų gali būti panaudotos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduodamos šias aplinkybes liudijančios pažymos. Sutartinius santykius reguliuoja civilinė teisė ir laisvas šalių susitarimas.