D. Trumpui pradėjus derybas dėl taikos Ukrainoje G. Nausėda sako, kad negalima per prievartą atnešti taikos.
„Negalima per prievartą atnešti taikos“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis.
Anot Lietuvos vadovo, tai privalo būti sudaryti stabili, tvari taika, kad po taikos susitarimo agresoriui nekiltų noras užpilti kitą šalį ar vėl Ukrainą.
Laukia Zelenskio skambučio
G. Nausėdos teigimu, D. Trumpui pradėjus derybas dėl taikos Ukrainoje svarbiausia išvengti įspūdžio, jog JAV ir Rusija bendrauja už nugaros tiek Europai, tiek Ukrainai.
„Svarbiausia išvengti štai kokio dalyko – kad nesusidarytų įspūdis, kad yra bendraujama už nugaros tiek Europai, tiek Ukrainai ir kad derybinės pozicijos, kurias atsineša šiuo atveju JAV ir visas demokratinis pasaulis, būtų stiprios, kad jos neprasidėtų nuo kažkokių nuolaidų darymo agresoriui“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Niekas pasaulyje nepasikeitė – agresorius liko agresoriumi, auka, arba užpultoji šalis, liko užpultąja šalimi. Šito pamiršti ir šito nubraukti nuo stalo negalima. Todėl mes tikrai esame su Ukraina. Europa yra su Ukraina“, – teigė jis.
G. Nausėda akcentavo, kad Europos šalys turi parodyti daugiau politinės valios dėl gynybos stiprinimo.
„JAV, be jokios abejonės, yra labai svarbus mūsų partneris ir mes tikrai darysime viską, kad Europa būtų pasirengusi lygiavertiškai dalyvauti savo gynybos ir saugumo stiprinime. Tačiau kad tai vyktų greičiau, reikalinga politinė valia, todėl <...> tikrai reikia daugiau politinės valios, daugiau vienybės NATO sudėtyje, kad tos užduotys, kurios iškeltos (bent 3 proc. gynybos finansavimas, savo kariuomenių modernizavimas, karinio mobilumo projektų įgyvendinimas), kad visa tai būtų vykdoma ne deklaracijomis, o realiais darbais“, – akcentavo šalies vadovas.
G. Nausėda atskleidė netrukus sulauksiantis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio skambučio.
„Bus labai įdomu išgirsti iš jo, koks yra jo situacijos vertinimas po vakarykščio pokalbio su prezidentu D. Trumpu. Na, ir tarsimės, ką galėtume geriau padaryti ateityje“, – kalbėjo šalies vadovas.
Įvertino saugumo situaciją Lietuvoje
G. Nausėda pažymėjo derybų dėl taikos Ukrainoje kontekste nė viena valstybė neturi kelti jokių ultimatumų NATO.
„Niekas neturi kelti NATO jokių ultimatumų. NATO turi priimti sprendimus, kurie yra pagrįsti pirmiausia visų aljanso narių saugumu, įskaitant ir mus. NATO 5-asis straipsnis veikia ir visa tai agresoriui turi būti tinkamai pristatyta, paaiškinta ir duota suprasti, kad agresorius negali kaip iš meniu rinktis savo pageidaujamų opcijų“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak jo, pirmiausia turi būti sutarta dėl taikos Ukrainoje, nepaliekant erdvės Rusijai išbandyti NATO pajėgumo.
„Turi būti sutarta taip, kad nekiltų nė mažiausios pagundos testuoti visą NATO, kaip organizacijos, pajėgumą. Tuo metu NATO tikrai turi padaryti gerokai daugiau negu padarė iki šiol, kad būtų pajėgi atsispirti bet kokio pobūdžio provokacijoms ateityje“, – teigė prezidentas.
Komentuodamas ketvirtadienį išsiskyrusias Vyriausybės narių pozicijas vertinant Rusijos grėsmę, G. Nausėda patikino, kad saugumo situacija Lietuvoje yra „tikrai geresnė“ nei buvo prieš trejus metus, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Vis dėlto, prezidentas pabrėžė, kad norint labiau padidinti saugumą šalyje, reikalinga nacionalinė divizija.
„Saugumo situacija tikrai yra geresnė nei, pavyzdžiui 2022 m. pradžioje, kuomet Rusija užpuolė Ukrainą. <...> Tačiau norint, kad ta situacija būtų dar geresnė, mums reikia sukurti nacionalinę diviziją. Tada aš galėsiu sakyti, kad 2030 m. saugumo situacija Lietuvoje yra geresnė negu 2025 m. pradžioje“, – tvirtino šalies vadovas.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Visgi, kol kas nėra aišku, iš finansavimo šaltinių bus skiriamos papildomos lėšos gynybai.
Trumpas kalbėjosi su Putinu ir Zelenskiu
Trečiadienį D. Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Po to susisiekė su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, kuriam esą atskleidė pokalbio su V. Putinu detalių.
Pasak V. Zelenskio, pokalbis buvo išsamus. Ukrainos prezidento nuomone, JAV galios pakanka, kad V. Putinas būtų priverstas siekti taikos.
„Labai reikšmingos derybos su JAV. Turėjau pokalbį su prezidentu Trumpu – geras pokalbis, išsamus, esu dėkingas prezidentui Trumpui už nuoširdų domėjimąsi mūsų bendromis galimybėmis, kaip galime priartinti taiką. Aptarėme daug niuansų – diplomatinių, karinių, ekonominių, o prezidentas Trumpas informavo mane apie tai, ką jam pasakė Putinas. Manome, kad Amerikos galios pakanka, kad kartu su mumis, kartu su visais partneriais spaustume Rusiją ir Putiną siekti taikos“, – sakė V. Zelenskis.
Vasario 14–16 d. Vokietijoje vyks Miucheno saugumo konferencija. Joje V. Zelenskis pirmą kartą akis į akį susitiks su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu J. D. Vance’u.
Konferencijos paraštėse neabejotinai vyks Ukrainos taikos plano dėlionės ir aštrūs ginčai dėl transatlantinės įtampos bei muitų konflikto.
Savo ruožtu JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad ketina susitikti su V. Putinu Saudo Arabijoje.
Jis taip pat pakartojo, kad, jo nuomone, V. Putinas ir V. Zelenskis „nori taikos“.
„Manau, kad galiu labai užtikrintai pasakyti: jis nori, kad tai baigtųsi“, – teigė jis, turėdamas omenyje V. Putiną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
