Užsienis

Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse ketvirtadienį siaučia audringi orai. Jau kliuvo Lenkijai, audros prasidėjo Lietuvoje, taip pat skelbiama, kad stiprios liūtys paskandino Baltarusijos Gardino miestą. Kaip rašo newgrodno.by, kai kurios, žemiau esančios, miesto vietos buvo užtvindytos. Anot portalo, debesys miestą apgaubė iš karto po pietų. Lietus pila kaip iš kibiro „Vandens buvo daug: tai buvo tas atvejis, kai galima pasakyti, kad lijo kaip iš kibiro“, – teigiama straipsnyje.

Praėjus kelioms dienoms po dviejų išpuolių prieš Rusijos geležinkelį, rusų institucijos vėl pranešė apie sprogimą ant bėgių. Prieš pravažiuojant traukiniui, Voržnežo srityje buvo detonuotas sprogmuo, paskelbė Federalinė saugumo tarnyba (FST). Tyrimų komitetas pranešė iškėlęs baudžiamąją bylą dėl teroro. Prieš tai su Ukraina besiribojančios srities gubernatorius Aleksandras Gusevas tinkle „Telegram“ pareiškė, kad vienoje geležinkelio atkarpoje pietuose buvo sustabdyti keli traukiniai.

Burlaiviui, kuriuo su kitais bendraminčiais keliauja klimato aktyvistė Greta Thunberg, anot Izraelio žiniasklaidos, nebus leista prisišvartuoti Gazos Ruože. Izraelio saugumo institucijos nusprendė, kad grupė negalės net priartėti prie palestiniečių teritorijos, pranešė stotis „Kan 11“. Taip esą nenorima sukurti precedento. Gynybos ministras Israelis Katzas ir aukšti kariškiai, anot stoties, tarsis dėl tolesnių žingsnių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakartotinai paskelbė kito vartotojo melagingą teiginį, kad buvęs prezidentas Joe Bidenas buvo „nužudytas“ 2020 m. ir pakeistas robotu klonu, rašoma „The New York Times“. D. Trumpas gegužės 31 dienos vakarą socialiniuose tinkluose pasidalijo keista sąmokslo teorija, teigdamas, kad buvęs prezidentas J. Bidenas buvo „nužudytas 2020 m.“ ir pakeistas robotu klonu.

Siekdamos apsisaugoti nuo grėsmių, Lenkija ir Baltijos valstybės stiprina ES išorinę sieną tankų užtvaromis ir minų laukais. Tuo tarpu Latvija mokyklose jau įvedė privalomą karinį mokymą, rašoma „Euronews“. Latvijos didžioji kaimynė Rusija kelia baimę: daugelis Baltijos valstybių gyventojų bijo, kad Maskva gali planuoti puolimą ir čia. Todėl Latvija, Estija ir Lietuva kartu pradėjo „Baltijos gynybos linijos“ statybą. Vien Latvijos pasienio įtvirtinimai kainuos 303 mln. eurų.

Rusijos atsakas į Ukrainos operaciją „Voratinklis“ ir Krymo tilto sprogdinimą bus „teatrališkas“, bet branduolinio smūgio nebus, naujienų agentūrai „LETA“ sakė buvęs Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) vadas Raimondsas Graube. Komentuodamas šias dvi operacijas R. Graube pabrėžė, kad jos niekais pavertė mitą, jog Ukrainoje knibžda rusų šnipų, o tarp pačių ukrainiečių apstu išdavikų. „Abi šios operacijos išsklaido šį teiginį, nes jose dalyvavo gana didelis asmenų skaičius.

Kremlius tikisi, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasmerks Ukrainos atakas prieš Rusijos strateginių bombonešių parką. „Jei kalbame apie tarptautinį vertinimą apskritai, tai, žinoma, norėtume išgirsti bent jau griežtą šio teroro akto pasmerkimą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis atsakinėjo į klausimą, ar pakako D. Trumpo patikinimų per pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad jis nežinojo apie atakas.

Ukraina ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA) pasirašė susitarimą, būtiną norint gauti 3 mlrd. dolerių pagal Nepaprastųjų įplaukų paspartinimo (ERA) paskolų iniciatyvą. Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis apie tai pranešė per „Telegram“. „Ukraina ir JICA pasirašė susitarimą, reikalingą norint gauti 3 mlrd. dolerių pagal ERA iniciatyvą. Lėšos bus grąžintos naudojant pajamas, gautas iš įšaldyto Rusijos turto.

NATO šalys susitarė dėl didžiausios persiginklavimo programos nuo Šaltojo karo laikų, naujienų agentūrai „dpa“ ketvirtadienį pranešė su derybomis susipažinę šaltiniai. Programoje numatyta ateinančiais metais smarkiai didinti atgrasymo ir gynybos pajėgumus, Rusijai toliau keliant didelę grėsmę Vakarų kariniam aljansui. NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte teigimu, pagrindinės prioritetinės sritys yra ilgojo nuotolio ginklų sistemos, oro gynyba ir mobiliosios sausumos pajėgos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas privačiai apibūdino Ukrainos dronų smūgį Rusijos strateginiams bombonešiams kaip „stiprų“ ir „kietą“, rašo „Axios“, remdamasi su jo reakcija susipažinusiais šaltiniais. Leidinys taip pat pažymi, kad D. Trumpas nerimauja, jog tai dar labiau apsunkins jo misiją siekti taikos Ukrainoje. Viešumoje jis buvo stebėtinai tylus, kai kalbama apie jo asmeninę nuomonę dėl Ukrainos puolimo Rusijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, ribojantį pensijų mokėjimą asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, susijusius su nacionaliniu saugumu, visuomenės saugumu, taika, žmoniškumu ir tarptautine teisine tvarka.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį pareiškė, kad NATO sąjungininkės yra arti susitarimo dėl didesnių išlaidų gynybai, kad patenkintų prezidento Donaldo Trumpo reikalavimą skirti šioms reikmėms 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Šalys ten gerokai viršija du procentus, ir mes manome, kad esame labai arti, beveik šalia sutarimo dėl 5 proc. įsipareigojimo NATO Hagoje vėliau šį mėnesį“, – sakė P. Hegsethas po susitikimo su NATO kolegomis Briuselyje.

Rusijos prezidentas yra pasirengęs „padėti išspręsti“ padėtį be išeities, kurioje atsidūrė Iranas ir Jungtinės Valstijos, mėgindami susitarti dėl Teherano branduolinės programos, ketvirtadienį pareiškė Kremlius. „Palaikome glaudžius partnerių santykius su Teheranu. Prezidentas Putinas sakė, kad yra pasirengęs pasinaudoti šiais santykiais, kad padėtų išspręsti Irano branduolinį klausimą“, – kalbėdamas su žurnalistais teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Tibeto kalnyne naktį iš gegužės 31-osios į birželio 1-ąją į dangų išsiveržė itin retas atmosferos reiškinys – vadinamasis raudonasis žaibas, dar žinomas kaip „raudonasis spraitas“ (angl. red sprite). Skirtingai nuo įprastų žaibo iškrovų, kurios smogia iš debesų į žemę, „raudonieji spraitai“ šauna aukštyn – į aukštutinius atmosferos sluoksnius. Tokius reiškinius stebėti nuo žemės labai sudėtinga, nes jie vyksta aukštai virš debesų.

Maskva spręs, kaip ir kada atsakyti į Ukrainos atakas prieš rusų oro pajėgų bazes, ketvirtadienį pareiškė Kremlius, patvirtindamas, kad prezidentas Vladimiras Putinas JAV lyderiui Donaldui Trumpui pasakė Rusiją keršysiant.

Rusijos prezidentas yra pasirengęs „padėti išspręsti“ padėtį be išeities, kurioje atsidūrė Iranas ir Jungtinės Valstijos, mėgindami susitarti dėl Teherano branduolinės programos, ketvirtadienį pareiškė Kremlius. „Palaikome glaudžius partnerių santykius su Teheranu. Prezidentas Putinas sakė, kad yra pasirengęs pasinaudoti šiais santykiais, kad padėtų išspręsti Irano branduolinį klausimą“, – kalbėdamas su žurnalistais teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Praėjo tik dešimt dienų nuo tada, kai JAV prezidentas Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną po jo masinių išpuolių Ukrainoje pavadino bepročiu. Tačiau dabar išpuoliai prasidėjo priešinga kryptimi, todėl Rusijos prezidentas suprato, kad tokiu būdu gali susigrąžinti Vašingtono palankumą, rašo „Sky News“. Pavyzdžiui, Kremlius teigė, kad V. Putino ir D. Trumpo pokalbyje daugiausia dėmesio buvo skiriama Ukrainos išpuoliams „prieš Rusijos civilius gyventojus“. Prieš tai Rusijos diktatorius, komen...

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas šiandien susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tikėdamasis užmegzti asmeninius santykius nepaisant nesutarimų dėl Ukrainos ir prekybos karo grėsmės. Visgi, BBC kalbinti ekspertai iš šio susitikimo daug nesitiki.

Birželio 2 d. „Greenpeace“ (liet. „Žaliosios taikos“) aktyvistai įsiveržė į Paryžiaus žymiausią vaškinių figūrų muziejų „Grévin“ ir iš jo pagrobė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono statulą, kurią nugabeno į Rusijos ambasadą, protestuodami prieš Prancūzijos verslo ryšius su Maskva, rašoma „Politico“. „Greenpeace“ Prancūzijos aktyvistai pasiskolino Emmanuelio Macrono statulą iš „Grévin“ muziejaus, manydami, kad jis nenusipelno būti eksponuojamas šioje pasaulinio garso kultūro...

Per Rusijos dronų smūgius Ukrainos šiaurėje esančiuose Prylukuose žuvo penki žmonės, tarp jų – vietos ugniagesio žmona, dukra ir vienų metų amžiaus anūkas, dar šeši žmonės buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnas. „Pranešama, kad žuvo penki žmonės, įskaitant dvi moteris ir vienų metų vaiką, kurie buvo rasti po griuvėsiais“, – platformoje „Telegram“ teigė Černihivo administracijos pareigūnas Vjačeslavas Čausas.

Ispaniją užklupo smarkios liūtys, sukėlusios potvynį, kuris sustabdė Valjadolidos miesto eismą. Gatvės visame mieste buvo užtvindytos itin greitai, todėl tai sukėlė chaosą vairuotojams, rašoma „The Sun“. Vietos žiniasklaida pranešė, kad birželio 3 d. per vieną valandą, nuo 19 iki 20 val., gelbėjimo tarnybos gavo daugiau nei 200 skambučių. Dėl potvynio masto Ispanijos valdžios institucijos mieste paskelbė nepaprastąją padėtį.

 Rusija ketvirtadienį uždraudė Britų tarybą kaip „nepageidautiną organizaciją“, Maskva pavadino Londoną pasaulinės krizės architektu ir „karų kurstytoju“.  Abiejų šalių santykiai buvo pašliję dar prieš Rusijai 2022 m. pradėjus plataus masto karinį puolimą Ukrainoje. Juos temdė daugybė šnipinėjimo ir kišimosi skandalų, įskaitant buvusio Rusijos šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimą Didžiosios Britanijos teritorijoje 2018 metais.

Rusai ketino atakuoti Kyjivą taktinėmis raketų sistemomis „Iskander“, tačiau gynybos pajėgos Ukraina jiems to padaryti neleido ir sunaikino priešo raketų sistemą, praneša Generalinis štabas. UNIAN cituojami šaltiniai sako, kad prieš kelias savaites Kyjivas buvo apšaudytas iš tos pačios vietos Briansko srityje. Ketvirtadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai, bendradarbiaudami su Ukrainos saugumo tarnyba ir kitais Gynybos pajėgų komponentais, sudavė smūgį Rusijos raketinių pajėgų zonai.

Lenkijoje siaučia stiprios audros, labiausiai iki šiol nukentėjo Žemutinės Silezijos regionas. Kai kuriose vietovėse krito intensyvi kruša, kuri sunaikino sodus ir dirbamus laukus, rašoma „Polsat News“. Radijo stotis RMF FM pranešė, kad sudėtingiausia situacija buvo Boleslaveco, Choinovo, Šcinavos ir Voluvo apylinkėse. Čia iškrito kelių centimetrų skersmens kruša, padariusi daug žalos žemės ūkiui.

Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame pavadino operaciją „Voratinklis“ puikia dovana savo gimtadieniui.  „Kokia buvo jūsų reakcija, kai pamatėte Ukrainos ataką prieš Rusijos aviacijos bazes? – paklausė Lietuvos gynybos ministrės. – Žinote, tai buvo būtent mano gimimo diena – birželio 1 d. Taigi, tai buvo labai gera žinia.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pareiškė, kad dviejų per „Hamas“ išpuolį nužudytų ir Gazos Ruože laikytų izraeliečių kūnai buvo grąžinti namo. „Per specialią (saugumo agentūros) ir (kariuomenės) operaciją Gazos Ruože dviejų mūsų įkaitų, kuriuos laikė žudikiška teroristinė organizacija „Hamas“, kūnai buvo grąžinti į Izraelį. Tai – Judy Weinstein-Haggai ir Gadas Haggaiiš Nir Ozo kibuco, tebūnie palaimintas jų atminimas“, – sakoma B. Netanyahu pareiškime.

Vokietijos kariuomenei reikės maždaug 50–60 tūkst. papildomų karių pagal naujus NATO reikalavimus, kad būtų galima atremti Rusijos keliamą grėsmę, ketvirtadienį pareiškė gynybos ministras Borisas Pistorius. „Darome prielaidą, bet tai tik apytikris įvertinimas, jog nuolatinėse ginkluotosiose pajėgose mums reikės maždaug 50–60 tūkst. karių daugiau nei šiandien“, – sakė B. Pistorius NATO ministrų susitikime Briuselyje.

  JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį NATO sąjungininkėms pareiškė, kad gynybos srityje jos negali kliautis tik Vašingtonu, ir paragino jas susitarti dėl 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos išlaidoms. „Mūsų žinia ir toliau bus aiški. Tai atgrasymas ir taika per jėgą, bet ja negalima pasikliauti. Tai negali būti ir nebus priklausomybė nuo Amerikos pasaulyje, kuriame yra daug grėsmių“, – sakė P. Hegsethas susitikime su NATO kolegomis Briuselyje.

JAV atsisako suteikti oro gynybos priemonių, kurios padėtų „atgrasymo pajėgoms“, kurias Jungtinės Karalystės ir Prancūzija planuoja dislokuoti Ukrainoje po karo, praneša „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais.

Ukrainos operacijos „Voratinklis“ metu pataikyta į 20 Rusijos karinių orlaivių, iš kurių apie 10 buvo sunaikinta, praneša „Reuters“, remdamasi dviejų JAV pareigūnų informacija. Tai yra dvigubai mažiau, nei pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), pagal kuriuos birželio 1 d. buvo pataikyta į 41 rusų lėktuvą. Agentūra „Reuters“ negalėjo nepriklausomai patikrinti šių skaičių iš Kyjivo ar Jungtinių Valstijų.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pažadėjo besąlygišką paramą Rusijos karui prieš Ukrainą ir sakė manantis, kad Maskva nugalės, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Jungtinės Valstijos trečiadienį vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria siekiama deeskaluoti karą Gazos Ruože, sakydamos, kad ji sustiprintų islamistinę palestiniečių grupuotę „Hamas“. Laikinoji JAV ambasadorė Dorothy Shea blokavo šį teisiškai įpareigojantį galingiausio JT organo sprendimą, nors visos 14 kitų valstybių narių balsavo už atitinkamą rezoliuciją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nurodė atlikti tyrimą dėl, respublikonų teigimu, sąmokslo, kuriuo siekta nuslėpti blogėjančią Joe Bideno kognityvinę sveikatą jam dirbant Baltuosiuose rūmuose. D. Trumpas su Respublikonų partijos ir konservatyvios žiniasklaidos parama jau ilgą laiką imasi veiksmų siekdamas diskredituoti savo pirmtaką. Nors J. Bidenas pasmerkė tokį persekiojimą, jo Demokratų partijos nariai vis garsiau pripažįsta prastėjusią buvusio prezidento būklę.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė Ukrainai skirtą pagrindinę kovai su dronais skirtą gynybos technologiją, nukreipti JAV pajėgoms. Tai rodo silpnėjantį Pentagono įsipareigojimą Kyjivo gynybai, rašo „The Wall Street Journal“, cituoja UNIAN.

 Popiežius Leonas XIV trečiadienį telefonu paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną per diskusijas dėl karo Ukrainoje padaryti „taikai palankų gestą“, pranešė Vatikanas. Popietinio pokalbio, pirmojo nuo tada, kai Leonas tapo Katalikų Bažnyčios vadovu, metu „popiežius paragino Rusiją padaryti taikai palankų gestą (ir) pabrėžė dialogo svarbą siekiant užmegzti pozityvius šalių ryšius ir ieškoti konflikto sprendimo būdų“, teigė Vatikanas.

Motyvuodamas rizika saugumui, JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį įvedė kelionių draudimą 12 šalių. „Aš, kaip prezidentas, turiu imtis veiksmų, kad apsaugočiau Jungtinių Valstijų ir jų žmonių nacionalinį saugumą ir nacionalinius interesus, – proklamacijoje cituojamas D. Trumpas. – Mes atkursime kelionių draudimą, kai kurie žmonės jį vadina D. Trumpo kelionių draudimu, kurį patvirtino Aukščiausiasis Teismas, ir neleisime radikaliems islamo teroristams patekti į mūsų šalį.

Susitikimo su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jam „liūdna dėl to, kas vyksta su Rusija ir Ukraina“. D. Trumpas sako, kad Vladimiro Putino atsakas į Ukrainos operaciją „Voratinklis“ nebus „gražus“, rašo „Sky news“....

Per Rusijos bepiločių orlaivių smūgius Šiaurės Ukrainos Prylukų mieste žuvo penki žmonės, o dar šeši buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė vienas Ukrainos pareigūnas. „Pranešta apie penkis žuvusius žmones, įskaitant dvi moteris ir vienerių metų vaiką, kurie buvo rasti po griuvėsiais“, – tinkle „Telegram“ parašė Černihivo srities pareigūnas Viačeslavas Čausas ir kartu pridūrė, kad šeši žmonės patyrė sužalojimų ir buvo hospitalizuoti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sąjungininkus nedemonstruoti silpnumo Vladimirui Putinui po to, kai Rusijos vadovas per pokalbį su JAV lyderiu Donaldu Trumpu pagrasino atkeršyti už neseniai įvykdytus smūgius. „Jei pasaulis silpnai reaguos į Putino grasinimus, jis tai supranta kaip norą užmerkti akis prieš jo veiksmus“, – įraše socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.

Rusija tikisi separatistiniame Moldovos Uždniestrės regione dislokuoti dar 10 000 karių, „Financial Times“ sakė Moldovos ministras pirmininkas Dorinas Receanas, remdamasis žvalgybos vertinimais. Trečiadienį paskelbtame interviu „Financial Times“ D. Receanas apkaltino Maskvą kišimusi į artėjančius Moldovos parlamento rinkimus, kad būtų sudaryta Kremliui palanki vyriausybė, kuri leistų Uždniestrėje dislokuoti daugiau Rusijos karių.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas naudoja pasenusią „Windows XP“ operacinę sistemą, kuri nebuvo atnaujinta daugiau nei dešimtmetį. Oficialiose jo kabineto nuotraukose nuolat matomas šios sistemos ekranas. Tai liudija nuotraukos iš oficialios Kremliaus svetainės. Naujausios nuotraukos pasirodė balandžio pabaigoje per V. Putino susitikimą su Rusijos generalinio štabo vadovu.

Trečiadienį JAV ambasada Ukrainoje įspėjo apie didėjantį masinio Rusijos apšaudymo pavojų. JAV diplomatinė atstovybė pranešime savo svetainėje pažymi, kad pastarosiomis savaitėmis „Rusija padidino raketų ir dronų atakų prieš Ukrainą intensyvumą, o dabar išlieka didelių oro atakų rizika“. „JAV ambasada Kyjive ragina JAV piliečius elgtis atsargiai. Kaip visada, rekomenduojame jiems būti pasirengusiems nedelsiant pasislėpti, jei būtų paskelbtas oro pavojus", – priduriama pranešime.

Kremlius trečiadienį naują Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo telefoninį pokalbį dėl karo Ukrainoje pavadino „pozityviu“ ir „produktyviu“. „Pokalbio pabaigoje abu lyderiai pasikeitimą nuomonėmis pavadino pozityviu ir gana produktyviu ir patvirtino norą palaikyti nuolatinį ryšį“, – žurnalistams sakė V. Putino diplomatijos patarėjas Jurijus Ušakovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl aukų pareikalavusių dviejų traukinių katastrofų Rusijoje apkaltino Ukrainą terorizmu. „Smūgis tyčia buvo nukreiptas prieš civilius gyventojus“, – susitikime su vyriausybe Maskvoje sakė V. Putinas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS. Taip Ukraina, anot jo, siekė sužlugdyti derybas dėl karo pabaigos. Netoli Ukrainos sienos esančiose Rusijos Kursko ir Briansko srityse praėjusį savaitgalį susprogdinus tiltus katastrofas patyrė du traukiniai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija antradienį atšaukė savo pirmtako Joe Bideno (Džo Baideno) išleistas gaires, kuriose aiškiai ginamos ligoninės, teikiančios skubaus nėštumo nutraukimo paslaugą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pirmą kartą kalbėjosi telefonu su popiežiumi Leonu XIV ir pokalbio metu sakė, kad vertina popiežiaus norą padėti išspręsti Ukrainos krizę, pranešė Kremlius. V. Putinas pasveikino kardinolą Robertą Francisą Prevostą su išrinkimu Katalikų Bažnyčios vadovu ir „palinkėjo jam sėkmės vykdant tokią svarbią misiją“. Per pokalbį su popiežiumi V. Putinas pareiškė, kad nori taikos diplomatijos keliu.

Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasisiūlė dalyvauti branduolinėse derybose su Iranu po to, kai JAV prezidentas apkaltino Teheraną per lėtai judant link susitarimo.  „Prezidentas Putinas pasisiūlė dalyvauti diskusijose su Iranu“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ po abiejų lyderių pokalbio rašė D. Trumpas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas ir jo kolega iš Lenkijos Radoslawas Sikorskis nori tęsti abiejų šalių bendradarbiavimą, nepaisant euroskeptiko Karolio Nawrockio pergalės Lenkijos prezidento rinkimuose. „Manau, kad ir toliau dirbsime labai glaudžiai ir draugiškai, – sakė J. Wadephulas trečiadienį per susitikimą su R. Sikorskiu Berlyne.

Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas „Truth Social“ įraše pareiškė, kad telefonu kalbėjosi su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, o pokalbį pavadino „geru“. Taip pat pridėjo, kad V. Putinas tvirtai pareiškė, kad „turės atsakyti“ į Ukrainos operaciją „Voratinklis“. „Ką tik baigiau pokalbį telefonu su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu“, – „Truth Social“ rašė D. Trumpas. Jis teigia, kad pokalbis truko maždaug valandą ir 15 minučių.