Namų sodai

Lietuvoje ruduo visada buvo ypatingas metų laikas, kai sodai ir daržai atsidėkoja už pavasario bei vasaros darbą: krepšiai prisipildo obuolių, kriaušių, slyvų, rūsys – morkų, burokų, bulvių, kopūstų, svogūnų, česnakų. Rudenį surinktas derlius nuo seno garantuodavo išgyvenimą per ilgą žiemą, todėl žmonės, išmokę ne tik auginti, bet ir saugoti, perdavė šias žinias iš kartos į kartą. Rudens dovanos ir jų saugojimo menas Daržovių ir vaisių laikymas Lietuvoje nėra paprastas uždavinys.

Nors orai lauke vis dar primena vasarą, dienos kalendoriuje neišvengiamai signalizuoja apie rudens pradžią. Į tai turėtų atsižvelgti ir sodininkai, kurių laukia vienas svarbiausių rudens darbų – vejos sėja. Ji rudenį aktuali ir tvarkantiems esamą, ir naujai sėjantiems veją, rašoma pranešime spaudai. Dabar – pats laikas „Kiekvienas, kuris svajoja apie tobulą veją, turi suskubti ją pasėti: tai padaryti būtina iki rugsėjo 10, vėliausiai – iki 15 dienos.

Kad braškės kitais metais duotų ankstyvą ir gausų derlių, jas reikia laiku ir teisingai pasodinti rudenį. Kokie yra sodinimo būdai? Ruduo laikomas optimaliausiu laiku braškių sodinimui. Būtent šiuo laikotarpiu sodinukai gerai įsišaknija, rečiau serga ir jau pavasarį džiugina savininkus gausiu derliumi. Tačiau, kad viskas pavyktų, reikia laikytis terminų ir tinkamai paruošti lysves.

Ruduo Lietuvoje daugeliui žmonių siejasi su ramybe, gamtos sulėtėjimu, vaisių ir daržovių derliaus nuėmimu, medžių lapų spalvų kaita. Tai metas, kai ryto rūkas tvyro virš laukų, kai trumpėjančios dienos įneša melancholijos atspalvį į kasdienybę, kai saulės spinduliai tampa minkštesni, o šviesa – gelsvai aukso spalvos. Tačiau ruduo anaiptol nereiškia, kad sodai ir gėlynai praranda gyvybingumą.

Hortenzijos daugelį sodų puošia savo gausiais žiedais, tačiau vasaros karščiai ir sausra dažnai išsekina dirvožemį. Augalai ima vysti, jų lapai nuvysta, o energijos rezervai žiemai kaupiasi lėtai. Specialistai tikina, kad yra paprastas būdas padėti joms atsigauti ir užtikrinti gausų žydėjimą kitais metais.

Nuo dailiai žydinčių rūtų iki egzotiškųjų ricinmedžių – soduose bei kiemuose dažnai slypi augalai, kurių ne visiems žinomos nuodingos savybės kelia grėsmę ne tik netyčia patekus į akis ar burną, bet ir vos prisilietus prie augalo.  VU Gyvybės mokslų centro docentė dr. Radvilė Rimgailė-Voicik pasakoja, kodėl kai kurie augalai gali būti mirtinai pavojingi, kaip atpažinti riziką ir ką daryti, jei įtariamas apsinuodijimas.

Nors sinoptikai žada, kad orai kiek sušils, naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės. Vidutinė paros temperatūra – 10–12 laipsnių šilumos. Dažnai rugsėjo viduryje užgriūva pirmosios šalnos. Darbai sode Skinkite rudeninius, žieminius obuolius, kriaušes, vėlyvąsias slyvas. Ilgam laikyti vaisiai renkami subrendę, kai krakmolas pavirsta cukrumi, kotelis gerai atlūžta nuo šakutės, normaliai išsivystę krituoliai.

Šis daugiametis krūmas gali klestėti daugelį metų, jeigu jam sudaromos palankios sąlygos. Levanda (Lavandula) – vienas iš populiariausių aromatinių augalų, vertinamas dėl savo nuostabaus kvapo, dekoratyvumo ir naudingųjų savybių. Jos plačiai naudojamos sodininkystėje, kosmetikoje, medicinoje ir netgi kulinarijoje. Levandų eterinis aliejus garsėja savo raminamuoju poveikiu, o džiovintos gėlės – natūralus būdas atbaidyti vabzdžius ar suteikti drabužiams malonų kvapą.

Orchidėjos – vienos populiariausių kambarinių gėlių, žavinčios savo egzotišku grožiu. Visgi daugeliui jų auginimas kelia iššūkių: nužydi, nustoja augti, lapai gelsta, šaknys pūva. Socialinių tinklų puslapio „Orchidėjų laboratorija“ įkūrėja Viltė Pranevičiūtė moko kitus šių gėlių mylėtojus, kaip jų „nenumarinti“, ir dalijasi esminiais patarimais, padedančiais orchidėjoms klestėti.

Rugsėjis – derliaus nuėmimo ir tvarkymo mėnuo, taip pat pradedama ruoštis žiemai ir kitų metų darbams.  Naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės, dažnai prasideda ir pirmosios šalnos, o kad jos nepakenktų, tenka darbus darže ir sode atlikti ne tik greitai, bet ir iš anksto suplanavus, rašo „Sodininko kalendorius“.  Darbai darže Nuimamas ankstyvo rudens derlius.

Juodieji pipirai – tai ne tik prieskonis jūsų virtuvėje. Vasarą sodininkams rekomenduojama ne tik gardinti jais patiekalus, bet ir pabarstyti jų kieme. Nors tai gali skambėti neįprastai, specialistai pabrėžia: juodieji pipirai tikrai gali apsaugoti jūsų augalus nuo kenkėjų, ligų ir net pelėsio. Šis visiškai natūralus ir saugus metodas tampa vis populiaresnis, ypač tarp tų, kurie vengia chemikalų, rašoma mirror.co.uk.

Lietuvoje rudens orai dažnai tampa tikru iššūkiu sodininkams – netikėtos šalnos ir vėliau ateinantys didieji šalčiai gali pakenkti jautresniems augalams. Kadangi jau sulaukėme pirmųjų šio sezono šalnų, metas prisiminti, kaip tinkamai apsaugoti sodą. Ūkininkas Gediminas Cijūnaitis dalijasi praktiniais patarimais, kaip pastebėti artėjančius šalčius ir kokių priemonių imtis, kad augalai išliktų nepažeisti orų kaitos šiais metais.

Paskutinysis vasaros mėnuo – derliaus metas. Rugpjūtį sunoksta pomidorai, derliumi džiugina agurkai, kasamos ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo veislių bulvės. Soduose šį mėnesį jau gausu prinokusių vasarinių obuolių, o juodieji bei raudonieji serbentai dalija paskutiniąsias uogas. Rugpjūtį pradedame ruoštis kitiems metams: naikiname piktžoles, genime vaismedžius, retiname vaiskrūmius ir avietynus, sodiname braškes. Vaismedžių priežiūra Iki rugpjūčio vidurio dar galima akiuoti.

Hortenzijos – vienos įspūdingiausių sodo gėlių, garsėjančios savo ryškiais ir dideliais žiedais. Nors daugelis sodininkų naudoja įvairias namines trąšas, viena iš jų gali jus nustebinti savo paprastumu ir veiksmingumu – tai maisto atlieka, kurią daugelis paprasčiausiai išmeta. Vietoj banano žievelių sodininkams siūloma rinktis kitą nemokamą maisto likutį, kuris priverčia hortenzijas žydėti gausiai ir ilgai, rašoma express.co.uk.

Dauguma gėlininkų mano, kad pelargonijos mūsų klimate yra vienmetės ir rudenį tenka su jomis atsisveikinti. Tačiau iš tiesų šias gėles galima išsaugoti iki kito sezono, taip sutaupant pinigų ir pavasarį turint stiprius, žydėjimui pasiruošusius augalus, rašo shiplapandshells.com. Pelargonijos ir šalnos: kodėl jos žūsta rudenį Pelargonijos yra kilusios iš šiltųjų kraštų ir yra jautrios mūsų kraštuose pasitaikančiam šalčiui.

Rudenį, kai prasideda svogūninių gėlių sodinimo metas, ne vienas sodininkas ieško būdų, kaip apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų. Nors daugelis renkasi chemines trąšas, kartais veiksmingiausia priemonė slypi visai šalia – namų vaistinėlėje. Paprastas kalio permanganatas gali ne tik apsaugoti augalus, bet ir pagerinti dirvožemio būklę. Šis preparatas pasižymi antibakterinėmis ir antigrybelinėmis savybėmis, tad itin veiksmingai kovoja su minėtomis augalų ligomis, padeda išvengti pelėsio.

Vasaros pabaiga dažniausiai yra metas, kai pomidorai noksta ir džiugina derliumi. Tačiau net ir patyrusiems sodininkams pasitaiko, kad kai kurie vaisiai lieka žali, nors aplinkiniai jau rausta. Sodo ekspertai teigia, kad bananai yra puiki priemonė, padedanti pomidorams nokti ir pereiti nuo žalios spalvos prie raudonos, rašoma express.co.uk.

Rudeninis braškių sodinimas rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais suteikia augalams pakankamai laiko iki žiemos išauginti stiprią šaknų sistemą. Tačiau sėkmė tiesiogiai priklauso nuo laiku paruoštos lysvės.  Dirvą reikia paruošti ne vėliau kaip prieš mėnesį iki sodinimo. Negalima sodinti braškių į ką tik iškastą žemę – šaknys gali apsinuoginti ir užšalti.

Bijūnai gali džiuginti savo sodriais žiedais dešimtmečius, bet maždaug po penkerių-šešerių metų (kartais net anksčiau) šaknys pradeda senėti. Ant jų atsiranda ertmių, kuriose gali apsigyventi vabzdžiai, o maitinimas pablogėja dėl šaknų pumpurų nusileidimo. Dėl to augalas silpsta, dažnai serga ir žydi retai arba mažais žiedpumpuriais. Norint ištaisyti padėtį, reikia atlikti atjauninančią persodinimo procedūrą.

Tetirvinų kaimo pakraštyje, toliau nuo pagrindinės gatvės šurmulio, slepiasi išskirtinė Virginijos ir Antano Paušų sodyba. Kadaise čia plytėjo paprastas laukas: bulvių lysvės, šienaujama pieva ir keli pavieniai medžiai. Tačiau kūrybingų šeimininkų rankos šiai vietai suteikė išskirtinį veidą, nuo kurio grožio aikčioja prašalaičiai. Topiarai – iš augalų suformuotos skulptūros Tetirviniečiai savo sodybą puošti pradėjo prieš 14 metų, kuomet atsisakė nemažo ūkio.

Puošniems hortenzijų žiedams abejingų nebūna. Nors krūmai ir be jų ganėtinai dekoratyvūs, kas išsižadės tokio grožio, kai galima mėgautis ir vienu, ir kitu? Tuo labiau kad bežiedis sezonas gali reikšti, jog augalo sveikata reikia labai susirūpinti. Viena iš trijų Mūsų gėlynuose ir soduose žydi įvairiausių rūšių bei veislių hortenzijos.

Įsibėgėjus vasaros sezonui, daugelis nori, kad kiemas ar terasa būtų švarūs ir tvarkingi. Kokybiškas paviršių valymas gali būti brangus, tačiau specialistai pataria kieme paprasčiausiai papurkšti burnos skalavimo skysčio. Tai netikėtas, bet praktiškas patarimas, kaip panaudoti burnos priežiūros priemonę, kuri ne tik efektyviai išvalo kiemo terasą, bet ir atbaido sodo kenkėjus, tokius kaip uodai, šliužai ar tarakonai, rašo thesun.co.uk.

Kad pomidorai užaugtų sultingi ir saldūs, reikia žinoti kelias svarbias taisykles. Šios taisyklės padės surinkti ne tik gausų, bet ir skanų derlių. Kaip užauginti sultingus pomidorus? Pomidorai mėgsta daug šviesos. Todėl sodinkite juos ten, kur jie gali gauti daugiau saulės šviesos, Pomidorai nemėgsta susispaudimo, todėl sodinkite juos atokiau.  Pomidorai geriausiai auga pietiniuose šlaituose, apsaugotuose nuo šaltų vėjų. Pomidorus reikia tinkamai laistyti.

Šiemetė lietinga vasara tapo galvos skausmu ne tik žemdirbiams. Kiekvienas nuosavo namo gyventojas šiemet, matyt, jau ne kartą naikino samanas ir piktžoles, kurios po kasdienių liūčių auga kaip ant mielių. Be abejonės, žolių ir samanų naikinimas tarp trinkelių – vienas nemaloniausių darbų. Deja, viltis, kad tvarkingai išklotos trinkelės visada bus gražios, miršta. Kasmet jų tarpuose pradeda želti žolių kuokštai, atsiranda samanų.

Kenkėjai, paplitę daugumoje sodų, dažnai kelia nemenką galvos skausmą. Pasak Karališkosios sodininkystės draugijos, šliužai ir sraigės yra vieni dažniausiai pasitaikančių kenkėjų, kurie kenkia įvairiausiems augalams. Laimei, yra net keturi natūralūs būdai jais atsikratyti. Išnaikinti kenkėjus soduose galima pačiais įvairiausiais būdais, tačiau geriausiai, jeigu tai daroma kuo natūralesniu keliu.

Nors vasara artėja prie pabaigos, daugelio daržuose pomidorai vis dar žali ir nesunokę. Kodėl taip nutinka ir ką daryti, kad derlius greičiau sunoktų? Sodininkystės ekspertas dalijasi patarimais, kaip paspartinti pomidorų nokimą lauko sąlygomis ir paaiškina, kokios klaidos dažniausiai stabdo jų brendimą. Vėsesnis oras ir artėjantis šaltis gali sugadinti pomidorus, todėl geriausia jų derlių nuimti anksčiau, o ne vėliau.

Rugpjūtis – tai ne tik rožių žydėjimo piktas, bet ir pavojingas metas dėl dažnai nepastebimos, tačiau labai žalingos grybelinės ligos – juodosios lapų dėmėtligės. Daugelis sodininkų vasarą nepastebi šios infekcijos, nes klaidingai mano, kad ji plinta tik pavasarį ar rudenį. Tačiau būtent šiltas ir drėgnas rugpjūtis yra ideali terpė šiai ligai plisti. Laimei, sodininkystės ekspertai siūlo netikėtą ir labai paprastą sprendimą – kartoną.

Šliužai ne tik apgraužia jūsų augalus – jie taip pat platina grybelines infekcijas, galinčias pražudyti visą sodą. Ypač vasarą šie gleivėti kenkėjai dauginasi itin greitai, kiekvienas iš jų gali padėti net iki 100 kiaušinėlių. Tačiau daugelis sodininkų bei daržininkų mano, kad cheminiai preparatai šliužų naikinimui – ne išeitis: jie kenkia ne tik dirvožemiui, bet ir sunaikina naudingus vabzdžius, tokius kaip kamanės, boružės ar drugeliai.

Vasarą daugelis stengiasi leisti kuo daugiau laiko gamtoje, tačiau ten kartais tyko nepastebimi pavojai. Vienas augalas, nepasižymintis itin ryškia išvaizda, gali sukelti skausmingus nudegimus, o kai kuriems gali prireikti net medikų pagalbos. Sosnovskio barščiai – invazinių augalų rūšis, kurį palietus ir ant odos patekus augalo sulčių galima susidurti su nudegimais. Kol Sosnovskio barščiai nedideli, gyventojai raginami juos naikinti.

Rudeniui atėjus sodas keičia veidą – ryškūs žiedai sunyksta, o augalams tenka ruoštis artėjančiam šalčiui. Tinkamai paruošti daugiametes gėles, tokias kaip hortenzijos, rododendrai ir bijūnai – svarbus žingsnis siekiant, kad pavasarį jie vėl džiugintų akį. Kada kasti, kaip laikyti ir ko vengti – patarimais su portalu tv3.lt dalijasi sodininkas Virgis. Ne visos hortenzijos reikalauja daug priežiūros Yra įvairių hortenzijų rūšių, tačiau ne visoms reikia specialios priežiūros prieš žiemą.

Vasara – ne tik uogų, vaisių ir žydinčių gėlių metas. Tai ir laikotarpis, kai invaziniai šliužai ramiai džiaugiasi savo „medaus mėnesiu”. Po lapų priedanga, daržuose ar komposto krūvose jie poruojasi, deda kiaušinėlius. Biologas ir įmonės „Dezinfos“ kenkėjų kontrolės specialistas Liutauras Grigaliūnas įspėja: vienas šliužas per metus gali padėti net 300–500 kiaušėlių. Esant drėgnai vasarai, jų plitimas dar spartesnis.

Renkantis gėles, kurias sodinsite sode, svarbu apgalvoti, kokios gėlės ne tik geriausiai atrodys, bet ir geriausiai augs. Štai septynios gėlės, kurios augs beveik visur, kur jas pasodinsite. Vasarą visada norisi pasisodinti gėlių, kurios pagražins jūsų kiemą. Tačiau svarbu ne tik tai, kas atrodo patraukliausiai – sodininkams svarbu atsižvelgti ir į augalams reikalingas augimo sąlygas ir užtikrinti, kad jie augtų tokioje aplinkoje, kuri jiems tinka, rašo express.co.uk.