Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Vytautas Buivydas teigė, kad užsimezgusios kalbos dėl Sodinininkų bendrijų įstatymo koregavimo rodo, jog yra bėgama nuo problemų, kurių nesiruošiama spręsti.
„Įstatymas yra veikiantis ir galėtų būti patobulintas, kad atitiktų valstybės ir sodų bendrijų sklypų savininkų lūkesčius.
Tačiau inicijuojamas įstatymo panaikinimas, kad sodininkų bendrijos būtų paliktos nežinioje“, – kalbėjo V. Buivydas.
Klausimų kyla ir dėl infrastruktūros, ir dėl europinių pinigų
Pašnekovo teigimu, Lietuvoje yra virš 200 tūkst. sodininkų sklypų, kurie yra ne tik arti miestų.
„Yra sodų bendrijų, kurios nutolusios nuo didžiųjų miestų. Šios vietos paliktos be infrastruktūros, be galimybės dalyvauti įvairiose europinėse investicijų programose.
Visose projektuose sodų bendrijos yra pilkoji zona, nors ten gyvena apie 0,5 mln. žmonių“, – teigė V. Buivydas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad iki šiol neatsirado jokio specialisto, kuris gebėtų ūkiškai pažvelgti į sodų bendrijų keliamas problemas.
„Sodininkų bendrijos nori atkreipti dėmesį, kad yra reikalinga susitvarkyti infrastruktūrą, pavyzdžiui, nuotekų sistemas, jie taip pat norėtų dalyvauti europinėse investicijose, kurios skiriamos regionams.
Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone yra sodų bendrija „Dituvos sodai“. Ten yra 6 tūkst. sodo paskirties sklypų, iš kurių 3,5 tūkst. apgyvendinti. Ir nors tai yra didelė bendrija, gyventojai susiduria su iššūkiais. Vietoje to, kad problemos būtų išspręstos, bandoma visiškai pašalinti iš įstatymo“, – pasipiktinimo neslėpė pašnekovas.
V. Buivydo įsitikinimu, Aplinkos ministerija užsimojo, kad sodų bendrijos veiktų tokiu pat principu, kaip ir daugiabučių bendrijos, kurios turi namo administratorius.
„Girdime, kai tam tikri daugiabučių namų administratoriai piktnaudžiauja, atsiranda priverstiniai mokesčiai, o bendruomenės pyksta ir ieško teisybės.
Tai tikrai nesinorėtų, kad sodų bendrijos tokiomis pataptų. Būtų labai gerai, jei tokiai didelei bendruomenei būtų paskirtas specialistas.
<...> Yra kitur, kur sako, kad jūs, sodininkai, nei miestas, nei kaimas, kreipkitės į tą ministeriją, kuri jums atstovauja. O ministerija vietoje atstovavimo naikina įstatymą. Norintys ieško galimybių, nenorintys – priežasčių ir pasiteisinimus“, – apibendrino V. Buivydas.
Tvirtina, kad įstatymo nenaikins
Vis tik Aplinkos ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šiuo metu esą nėra ir nebuvo svarstoma naikinti Sodininkų bendrijų įstatymo.
„Buvo svarstomas siūlymas nustatyti, kad visų bendrijų – ir sodininkų bendrijų, ir daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų, ir kitų pastatų savininkų bendrijų – veiklą (bendrojo naudojimo objektų valdymas) reglamentuotų vienas ir tas pats įstatymas.
Šiuo metu tokio siūlymo atsisakyta, organizuojami susitikimai su sodininkų atstovais, kad būtų išgrynintos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria sodo sklypų savininkai ir kad būtų rastos priemonės jų problemoms spręsti“, – teigiama atsiųstame ministerijos komentare.
Ministerijos atstovai taip pat sako, kad jei nauja įstatymo tvarka būtų priimta, sodininkų bendrijos savarankiškai galėtų spręsti klausimus, kurie susiję su infrastruktūros plėtojimu, pavyzdžiui, kelių tvarkymu.
„Bendrija – tik viena iš bendrojo naudojimo objektų valdymo formų. Bet kokio nekilnojamojo turto objektų savininkai savo bendrojo naudojimo objektus gali valdyti sudarydami jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu išsirinkdami įgaliotąjį asmenį arba gali valdyti bendru sutarimu.
Bendrojo naudojimo objektus gali valdyti ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas administratorius“, – paaiškino ministerijos atstovai.
Pasiūlė atskirti sodus nuo miesto teritorijų
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad sodų bendrijų gali laukti ir dar viena naujovė – jie būtų atskirti nuo miesto teritorijų. Tad kam ruoštis turėtų patys gyventojai?
Buvęs aplinkos ministras S. Gentvilas anksčiau komentavo, kad nauji pakeitimai yra būtini, jog būtų sutvarkyta „didelė betvarkė ir chaosas“.
„Sodų bendrijos yra sovietinis reliktas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 1 400 sodų bendrijų, o visos jos įsteigtos dar sovietmečiu.
Tačiau tik kiek daugiau kaip 90 jų turi normaliai funkcionuojančius dokumentus, viur kitur yra didelė betvarkė ir chaosas. Kitaip tariant, nesutvarkyta infrastruktūra, neišrinkti sodų pirmininkai ir valdybos, o sodų bendrijos de facto yra virtusios ne sodais, bet gyvenamaisiais kvartalais“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Pasak politiko, vien Vilniuje yra apie 70 tūkst. žmonių, kurie gyvena būtent sodų bendrijose, tačiau jie nėra laikomi sodininkais, t.y. sklypą ir būstą naudoja ne rekreaciniais tikslais, bet kaip nuolatinę gyvenamąją vietą.
Sodų bendrijos reguliuojamos ne kaip gyvenamieji kvartalai, o kaip sodų bendrijos. Ir jei mes norime normalaus, tvaraus XXI a. miesto, tai sodų bendrijos turi virsti gyvenamaisiais kvartalais“, – svarstė politikas.
S. Gentvilas įsitikinęs, kad iš to išloštų ir patys gyventojai.
„Gyventojai, kurie planuoja gyvenimą sodų bendrijose, jie žino, kad tai yra antrarūšiai kvartalai, nes savivaldybės jais nesirūpina ir nesirūpins. Kitaip tariant, savivaldybės dažnai negali suteikti tokių paslaugų kaip: kelių tiesimas ir sutvarkymas, kelių valymas, vandentiekio, nuotekų paslaugos, apšvietimas, atliekų išvežimas.
Be to, iki šiol, jei sodų bendrijos gyventojas nori išsipirkti žemę iš valstybės šioje teritorijoje, jis privalo gauti sodo bendrijos pirmininko parašą. O jei yra norima suderinti atstumus iki gretimo sklypo, gyventojai vėl turi gauti pirmininko parašą“, – teigė pašnekovas.
Neretai už pačius gyventojus sodų bendrijos pirmininkas ar valdybos atstovai, pasak politiko, tam tikrus klausimus sprendžia savarankiškai.
„Tai net nedemokratiška, nes tu esi įkalintas toje teritorijoje, tu nesi bendrijos narys, bet už tave sprendžia pirmininkas ir valdyba.
Tai šitas sodų bendrijų išlaisvinimas, sodų bendrijų panaikinimas reiškia, kad gyventojai, kurie turi turtą, taps pilnavertėmis miesto dalimis ir savivaldybė pagal normalią tvarką pradės jai rūpintis“, – sakė S. Gentvilas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
