Visuomenininkas Andrius Tapinas savo feisbuko paskyroje skelbė gavęs vienos įmonės, neatskleistos dėl konfidencialumo, informaciją, esą ji vieną prekių užsakymą derino su „Emus“ atstovu, kuris vėliau nurodė, kad įmonės sąskaitą reikia išrašyti „Garniui“, o prekes siųsti bendrovės „Emus“ adresu.
Taip pat skelbta, kad šias išlaidas „Emus“ planavo apmokėti ILTE suteiktos paskolos lėšomis – t. y., nors prekės buvo skirtos ir išsiųstos „Emus“, už jas galėjo sumokėti kita premjero įmonė.
Paviešintą informaciją jau vertina STT
Pasak kreipimosi, pagal ILTE sąlygas lengvatinė paskola gali būti skiriama tik „Garnio“ veiklos išlaidoms, tačiau, jeigu gautos lėšos buvo nukreiptos į „Emus“, kuri pagal kriterijus negalėjo pretenduoti į tokio tipo finansavimą, tai atitinka paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį.
„Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog kreditoriui (ILTE – ELTA) galėjo būti pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie realų paskolos lėšų naudotoją“, – kreipimesi į teisėsaugos institucijas teigė parlamento konservatoriai.
„Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį, kreditiniu sukčiavimu laikoma, kai asmuo, pateikęs bankui, kredito įstaigai ar kitam kreditoriui tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turtinę padėtį ar finansinę būklę, tokiu būdu gauna kreditą, paskolą, lengvatinį kreditą, valstybės paramą ar kitokią finansinę paslaugą, arba kai gautas kreditas panaudojamas ne pagal paskirtį“, – teigiama rašte.
„Garnio“ direktorius Artūras Lapinskas Eltai praėjusią savaitę teigė, kad A. Tapino įvardintos prekės buvo skirtos ne „Emus“, o „Garniui“, o paviešintuose susirašinėjimuose nurodyta užsakytų prekių atvežimo vieta yra „Garnio“ iš „Emus“ nuomojamos patalpos.
Kaip Eltai nurodė ILTE, šiuo metu iš 200 tūkst. bendrų paskolos lėšų „Garniui“ skirta 34,8 tūkst. eurų, iš kurių didžioji dalis – įmonės atlyginimams ir su jais susijusiems mokesčiams, kasdienėms „Garnio“ veiklos išlaidoms apmokėti, kita dalis – tiekėjams pagal pateiktas sąskaitas faktūras.
Tiek premjero Gintauto Palucko įmonei suteiktos paskolos aplinkybes, tiek naują A. Tapino paviešintą informaciją jau vertina Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), vidinį auditą bei neplaninį patikrinimą dėl galimai netinkamo paskolos lėšų panaudojimo pradėjo ir pati ILTE.
Bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog lengvatinė 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) paskola G. Palucko įmonei suteikta jam jau einant ministro pirmininko pareigas.
Anot tyrimo, kita premjero kontroliuojama įmonė „Emus“ negalėjo kreiptis dėl paskolos į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams pretenduoti, todėl paskolą gavo būtent „Garnis“, kuri buvo įsteigta tik pernai ir Registrų centrui dar nėra pateikusi finansinių ataskaitų.
Vis tik, „Garnis“ galėjo pretenduoti į maksimalią 200 tūkst. tik padidinus įmonės įstatinį kapitalą iki 40 tūkst. eurų – tai akcininkai G. Paluckas ir M. Milašauskas padarė praėjusių metų gruodžio 30 d.
Tyrime taip pat pabrėžiama, kad „Garniui“ jau gavus 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą premjeras ne tik viešai kalbėjo apie ILTE kaip galimybę finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą, bet ir pats priėmė su nacionaliniu banku susijusius sprendimus.
Pats premjeras žurnalistams teigė, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato, taip pat neketina atsisakyti įmonės akcijų.
ELTA primena, kad Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“.
Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Politikas „Emus“ vadovavo 2010–2017 metais.
Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso Mindaugui Milašauskui, jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.
Spalį kandidatu į premjerus buvęs G. Paluckas tikino, kad eidamas pareigas neketina atsisakyti keliuose versluose turimų akcijų. Tačiau politikas kartu akcentavo, kad nusišalintų nuo balsavimo Seime ar Vyriausybėje, atsiradus interesų konflikto regimybei.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Drakono dantų JIEMS nebeužtenka. JIE dar rezga planą žudyti nelojalius piliečius.
Kas tie „nelojalūs“ piliečiai, JIE tiksliai nekonkretino. Bet kadangi JIE seniai yra susitapatinę su Valstybe, tai galima spėti, kad visi „nelojalūs“ yra tie, kurie „nelojalūs“ JIEMS.
--Na, pavyzdžiui, tie, kurie sako, kad „Drakono dantų“ pirkimas yra tuščias pinigų švaistymas. Todėl „nelojalių“ piliečių, nusipelniusių JŲ nemalonės, bus daug. Čia iškyla du klausimai:
Pirmas: už kokius pinigus JIE toliau pirkinės drakono dantis, jei visus „nelojalius“, kurių yra nemažai, JIE ruošiasi išžudyti? Juk netikintys „drakono dantų“ nauda taip pat yra mokesčių mokėtojai...
Antras: ar jų užmačios žudyti „nelojalius“ taip ir nepapuls į teisėsaugos akiratį? Ar bent jau į Žurnalistų etikos inspektoriaus akies vyzdį?
Iš asmeninės patirties sužinojau, kad netikėjimas Ukrainos pergale yra karo propagandos platinimas – tokį nuosprendį man paskyrė aklai sistemai tarnaujančios bobulytės iš Žurnalistų etikos inspekcijos.
O štai vieši svarstymai žudyti „nelojalius“ piliečius yra kas??? Gal kokia lopšinė iš TV laidos „Labanakt vaikučiai“? '''
Tiesa sakant, nebesupratu, kas čia mūsų Valstybėje vyksta... Gal aš kažką pražiūrėjau ir nacizmas bei stalinizmas jau tapo oficialia valstybės politika?
P.S. Būčiau dėkinga, jei kas nors man patikslintų, kas konkrečiai yra tas „nelojalus“ pilietis, nusipelnęs Kasčiūno ir Svaro kulkos?""
- Nėra nieko baisiau...- o štai per ignyčius, stepukonius, foxpėjus, indepensus, MN-Wiliams iš LR išvogti milijardus ir šimtus milijonų tai tai jau įprasta, Dabar tvarto tarnybos jau gavo užsakymą...
-RŽ nesigavo išd.kinti, griebėsi Palucko...O kada vėl ateis eilė sprogdinimams ir perevorotams?????????
Valstybės kontrolė turės įvertinti projektui skirtų lėšų panaudojimo pagrįstumą bei teisėtumą, rizikų pasidalijimą tarp projekto partnerių bei jo poveikį valstybės interesams.
Taip pat prašoma nustatyti, ar „Ignitis grupės“ bei jos antrinės įmonės „Ignitis renewables“ dalyvavimo projekte modelis atitinka konkurso sąlygas bei išsiaiškinti, ar kaštų pasidalijimas su projekto partnere –kompanija „Ocean Winds“ dera su numatytomis gauti projekto naudomis.
„Ignitis grupė“ vasarį pripažino, jog projektas gali vėluoti penkerius, ar daugiau metų.
Bendroje projekto vystymo įmonėje „Ignitis grupės“ antrinei įmonei „Ignitis renewables“ priklauso 51% akcijų, „Ocean Winds“ įmonei– 49% akcijų.
Projekto įgyvendinimui jau išleistų pinigų ir prisiimtų įsipareigojimų suma viršija 100 mln. eurų. Ir kaip teigiama, visa ši finansinė našta gula vien ant įmonės „Ignitis renewables“ pečių.
Valstybės kontrolei pavesta auditą atlikti iki lapkričio 15 dienos.
