Pastebimo padėties gerėjimo artimiausiu metu veikiausiai nesulauksime, o kai kurie gyventojai gali patirti dar daugiau sunkumų, nes mažėjant kainų augimui kur kas labiau pasijus išaugusios paskolų palūkanos.
Trečiadienį vykusiame Lietuvos verslo forume apie tai kalbėjo vienas iš pranešėjų – vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jis detaliai papasakojo, kas šiuo metu pasaulyje, kartu ir Lietuvoje, vyksta su nekilnojamojo turto (NT) rinka, kainomis ir infliacija.
Palūkanos būstui išaugo 4–5 kartus
Anot N. Mačiulio, pastaruoju metu vienas svarbiausių ekonominių rodiklių, kuriuos stebi ekonomistai, yra būsto rinka. Jis įvardijo, kad šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) fiksuotos palūkanos įsigyti būstui yra 8 proc.
„Besikreipiančių būsto paskolų JAV yra mažiausiai per pastarąjį ketvirtį amžiaus. Turbūt natūralu, kai per 10-metį pripranti prie palūkanų normų, kurios siekia 1,5–2 proc., o tada jos pašoka iki 8 proc.
Tai daug kam atšoka fantazija ir noras pirkti tą būstą. Ir tas labai gerai matosi – sandorių skaičius ir pirminėje, ir antrinėje rinkoje yra žemiausiame lygyje nuo pasaulinės finansų krizės“, – situaciją komentavo ekonomistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad, nepaisant to, JAV ekonomika vis tiek auga, nes būsto rinka yra izoliuota ir tik pamažu turi neigiamos įtakos, pavyzdžiui, baldų, buitinės technikos pramonėje ar kitoms ilgalaikio vartojimo prekėms.
Specialisto teigimu, akivaizdu, kad stebint bent vieno svarbaus sektoriaus susitraukimą galima tikėtis išplitimo problemų ir į kitus sektorius.
Jis paminėjo išankstinių indikatorių indeksą, kuris apima daugybę rodiklių: verslo, gyventojų lūkesčius, finansavimo sąlygas, pinigų kainą, užsakymus, eksportą, atsargų lygį ir t. t.
Ir šis indeksas, anot N. Mačiulio, rodo, kad pagerėjimo nėra. Pranešėjas įvardijo, kad, pavyzdžiui, šių metų vasarą gana ženkliai sumažėjo pasaulinė prekyba prekėmis, daugiausia dėl Kinijos.
Tačiau daugelyje ir kitų regionų ši sritis patiria problemų – daugelio prekių šiuo metu yra vartojama mažiau nei prieš metus.
Pasaulyje mažėja ne tik būsto sandorių, bet ir statybų
Paminėjęs Kiniją ekonomistas nurodė, kad joje jau daugiau nei 2 metus vyrauja plati, gili NT krizė. Iš 5 didžiausių NT vystytojų jau 4 yra bankrutuojantys, t. y. nemokūs. O apskritai – iš 50 didžiausių NT vystytojų daugiau nei pusė yra nemokūs.
Tai, N. Mačiulio teigimu, atsispindi ir statybų sektoriuje – naujų statybų apimtys Kinijoje yra 50 proc. mažesnės, nei buvo praėjusį 10-metį.
„Euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) nedidėja nuo praėjusių metų pradžios. Euro zonoje nėra augimo – kol kas nei pramonėje, nei paslaugių sektoriuje nematome, iš kur galėtų atsirasti tas augimas.
Taigi ir JAV, ir Kinijoje, ir euro zonoje yra panaši NT rinkos situacija. Sandorių – daug mažiau. Kai kur kainos krenta ženkliai, kai kur – mažiau. Tai yra vienas iš tų sektorių, kuris yra labiausiai neigiamai paveiktas didesnių palūkanų ir negali atsigauti tol, kol palūkanų normos nesumažės“, – dėstė specialistas.
Taigi esminis klausimas, jo teigimu, – kada ir kiek sumažės tos palūkanų normos? N. Mačiulis paminėjo, kad dabartinis lūkestis – kad jos pradės mažėti pavasarį ir 2024 m. pabaigoje „Euribor“ sieks apie 3 proc.
Ekonomistas neslėpė, kad tai būtų gera naujiena – bent vienu procentiniu punktu mažesnės palūkanų normos.
Centrinis bankas „važiuoja į griovį“
Vis tik forumo metu pranešėjas pripažino, kad paprastai centriniai bankai vėluoja ir tą jau galima matyti iš jų dabartinių veiksmų, ypač ECB.
Ekonomistas pastebi, kad ECB vis dar žiūri į praeitį, vis dar kalba apie infliaciją. Euro zona – 2 metus stagnacijoje, kai kurios valstybės – giliame nuosmukyje.
Tačiau N. Mačiulis įsitikinęs, kad infliacija euro zonoje nėra problema. Jis įvardijo, kad ECB rugsėjį atnaujino prognozes ir sakė, kad kitais metais vidutinė metinė infliacija vis dar bus 3,1 proc.
Tačiau spalio mėnesį infliacija jau nukrito iki 2,9 proc. Kai kuriose valstybėse jau fiksuojama defliacija – tai Nyderlandai, Belgija. Italijoje infliacija jau irgi yra mažesnė nei 2 proc.
„Nėra infliacijos problemos. Bet, kai žiūri į galinio vaizdo veidrodėlį ir nustatinėji palūkanų normas, tai važiuoji dažnai į griovį – ten ir važiuoja euro zonos ekonomika.
Tai labai tikėtina, kad stagnacija nesibaigs. Greičiausiai bus ekonomikos nuosmukis. Tikėtina, kad, infliacijai mažėjant sparčiau, negu tikisi ECB, bankas jau pradės mažinti palūkanų normas“, – Verslo forume kalbėjo N. Mačiulis.
Infliacija Lietuvoje kris žemiau 2 proc., bet NT kainos – rekordinės
Ekonomistas prognozuoja, kad palūkanų normų mažinimas nebus toks lėtas ir iki kitų metų pabaigos bazinės palūkanų normos sumažės iki 2,5 proc. ir toliau mažės iki 2025 m.
Kadangi, pasak specialisto, euro zona su savo skolų lygiu, demografinėmis problemomis, lėtu produktyvumo augimu ir energijos kainomis negali nei augti, nei progresuoti su tokia pinigų kaina: „Ir tą ECB, tikėtina, pripažins per artimiausius kelis mėnesius.“
O Lietuvoje infliacija žemiau 2 proc. nukris per artimiausius 3 mėnesius, greičiausiai – vasarį.
N. Mačiulis paminėjo ir tai, kad kainų mažėjimui įtakos gali turėti mažėjančios verslų pelno maržos, mat pusė tos infliacijos praėjusiais metais ir atsirado dėl padidėjusių maržų.
O padidėjusios maržos, ekonomisto aiškinimu, atsirado dėl padidėjusio neapibrėžtumo, iš kur reikės pirkti energiją, žaliavas ir t. t.
„O kuo išsiskiria Lietuva? Kitaip nei daugelis Europos Sąjungos valstybių, nepaisant sumažėjusių sandorių skaičiaus, sumažėjusio įperkamumo, NT kainos išlieka rekordinėse aukštumose ir beveik nesumažėjo.
Ar čia bloga, ar gera naujiena priklauso nuo to, kiek jūs turite butų ir kiek planuojate jų parduoti. Bet, kitaip negu daugelyje šalių, čia kol kas jokios kainų korekcijos nėra. Kas rodo, kad tarp pardavėjų nėra didelės įtampos, streso“, – vardijo pranešėjas.
Infliacija – „dovana“ verslams, skatinanti didinti kainas
Specialisto nuomone, buvo klaida tiek smarkiai įsibėgėti su pinigų politikos griežtinimu: „Bloga naujiena yra ta, kad realios palūkanų normos vis dar didėja. Nes – kodėl euro zonoje beveik niekur nematėme nei bankrotų bangos, nei kažkokio didesnio nemokumo, nei apskritai didesnio ekonomikos nuosmukio?
Nes tas palūkanų normų padidėjimas 4 proc. punktais nėra didelė problema, kai kainos padidėja 10 proc. Infliacija – labai blogai vartotojams, bet daugeliui įmonių tai čia buvo dovana, kai gali kelis kartus per metus padidinti kainas daugiau, negu didėja sąnaudos, nes paklausa viršijo pasiūlą.“
Taigi kol kas tas infliacijos šuolis, N. Mačiulio tvirtinimu, lėmė tai, kad realios palūkanos vis dar buvo neigiamos. Tačiau dabar, kai infliacija artėja prie nulio, realios palūkanos vis dar didėja.
Tai lemia, kad prie tokios pinigų kainos nei įmonės, nei gyventojai nenori skolintis. Ekonomistas nurodė, kad paskolų paklausa iš esmės yra prasčiausio lygio nuo 2008–2009 m. Todėl tai dar tik turės tą neigiamą poveikį.
„Pats ECB skaičiuoja, kad, kol palūkanų normų pakėlimas paveikia realią ekonomiką, trunka nuo 1 iki 1,5 metų. Tai tik dabar daugelis sektorių pradės jausti didesnės pinigų kainos poveikį“, – atkreipė dėmesį specialistas.
Ukrainai- 2mln.
Auto nuoma1 1500 už parą.
Auksiniai šaukštai....
