infliacija

Ateinantį šaltąjį sezoną gyventojams teks ruoštis dar vienam kainų smūgiui. Nors metinis maisto produktų rodiklis kol kas atrodo stabilus, aukštos energetikos, trąšų bei degalų kainos jau pamažu kerta per visą gamybos grandinę. Ekspertas įspėja: maisto brangimo galime sulaukti jau žiemą, pikas bus pasiektas artėjant pavasariui, o infliacija vasarį turi galimybę pasiekti net dviženklį rodiklį. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Žygimantu Mauricu.

Statistikams spalį fiksavus 6,1 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, analitikai sako, kad aukštos energijos kainos kol kas neveikia maisto kainų. Artimiausiais mėnesiais jie prognozuoja spartesnį infliacijos šuolį ir dėl brangsiančios šilumos. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad minimalus mėnesio kainų šuolis teigiamai nustebino.

Išankstinė metinė infliacija spalį, palyginti su 2025 metų spaliu, siekė 6,1 proc., tuo metu mėnesio infliacija – spalį, palyginti su rugsėju – 0,1 procento. Išankstinė vidutinė metinė infliacija – paskutinius 12 mėnesių palyginti su atitinkamu laiku prieš metus – siekė 4,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstiniais duomenimis, šilumos energija per metus brango 30,7 proc., benzinas – 39,1 proc., dyzelinas – 53 proc., automobilių remontas – 14,1 proc., medienos kuras – 44 proc.

Pastaruoju metu diskusijas kelia ne tik kylančios kuro, bet ir kitų produktų kainos. Ekonomistai įspėja, kad dėl brangstančios energijos galima tikėtis ir maisto kainų brangimo. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad dėl aukštų kuro, dujų ir elektros kainų gali kilti ir maisto produktų kainos – ypač daržovių. Anot ekonomisto, aukštesnes maisto kainas Lietuvoje galima aiškinti rinkos dydžiu: „Kai kurie maisto produktai pas mus yra brangesni, nes yra maža rinka.

Estijoje rugsėjį metinė infliacija siekė 3,1 proc. Labiausiai brango transportas – 12,4 proc., būstas – 7,3 proc. Estijos suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) šių metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 3,1 proc., rodo Statistikos departamento duomenys. Per metus taip pat brango alkoholis ir tabako gaminiai (6,6 proc.), sveikatos priežiūra (2,6 proc.), maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos (2,2 proc.) bei kitos prekės ir paslaugos (3,6 proc.

Būsto kainos Lietuvoje kyla sparčiau nei gyventojų atlyginimai, o nekilnojamojo turto rinkoje vis aktyviau sukasi investuotojai. Ekonomistės perspėja, kad dėl tokios situacijos nuosavas būstas daliai gyventojų gali tapti vis sunkiau įperkamas. Ar verta skubėti pirkti būstą dabar, o gal geriau palaukti palankesnio meto? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistės Indrė Genytė-Pikčienė ir Jonė Kalendienė.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje, rugsėjį siekusi 6,1 proc., buvo antra didžiausia Europos Sąjungoje, rodo penktadienį paskelbti Eurostato duomenys. Spartesnė infliacija buvo tik Rumunijoje, kur ji siekė 6,5 proc. Tuo metu Latvijoje metinė infliacija siekė 3 proc., Estijoje – 3,1 proc. Tiek visoje ES, tiek euro zonoje metinė infliacija siekė 3,8 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – Lietuvoje fiksuota 0,9 proc.

Nuo rugpjūčio pirmos dienos įsigalioja būsto paskolų pokyčiai – pirmąjį būstą perkantiems gyventojams pradinis įnašas mažinamas nuo 15 iki 10 proc. Nors tai gali palengvinti kelią į nuosavus namus, augančios būsto kainos ir galimas palūkanų didėjimas gali dar labiau apsunkinti gyventojų galimybes įsigyti nuosavą būstą. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistės Indrė Genytė-Pikčienė ir Jonė Kalendienė.

Šiemet sausį-rugpjūtį Lietuvos eksporto vertė padidėjo 7,7 proc. iki 26,3 mlrd. eurų, o vien lietuviškos kilmės prekių – 7,3 proc. iki 18,1 mlrd. eurų. Tuo metu importas augo 6,5 proc. iki 30,7 mlrd. eurų, o prekybos deficitas siekė 4,4 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

„Artea“ bankas mažina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 3,3 iki 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 5,3 proc. Birželį bankas prognozavo geresnius rodiklius – 3,3 proc. BVP augimą ir 5,5 proc. infliacijos sulėtėjimą. Numatoma, jog 2027 metais Lietuvos ekonomika augs 2,3 proc. Prognozuojamas infliacijos sulėtėjimas iki 3,5 proc.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 m. rugsėjį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, sudarė 6,7 proc., mėnesio, lyginant su rugpjūčiu, siekė 1 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo benzino, šilumos energijos, dyzelino, medienos kuro, įskaitant granules ir briketus, asmeninių transporto priemonių techninės apžiūros ir remonto, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, elektros energijos kainų padidėjimas.

Kylant šildymo, elektros bei degalų kainoms ir augant paskolų palūkanoms, ateinantis šaltasis sezonas gyventojams bus gerokai brangesnis nei praėjęs. Ekspertai prognozuoja, kad metinė infliacija metų pabaigoje gali pasiekti 7 proc. ar net daugiau, o didžiausiu nežinomuoju išlieka įtempta situacija pasaulinėje kuro rinkoje ir neapibrėžtumas energetikos sektoriuje. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Tadu Povilausku.

Vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos ketvirtadienio rytą šalies degalinėse nežymiai sumažėjo, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos svyravo nuo 2,16 euro iki 2,37 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,26 euro ir buvo 0,47 proc. mažesnė nei trečiadienį (2,27 euro). Mažiausia dyzelino kaina – 2,16 euro Mažiausia dyzelino kaina buvo „Alauša“ tinklo degalinėje Vilniuje – čia litras degalų kainavo 2,16 euro.

Lietuvoje kainos auga dar greičiau. Metinė prekių ir paslaugų infliacija viršijo 6 procentus. Ir nors brangimas spartėja, Lietuvos gyventojai kol kas savo įpročių nekeičia. Prekybininkai džiaugiasi savo pardavimais, parduotuvių apyvartos per metus padidėjo beveik 8 procentais. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Kaip ir visi stengiuosi pažiūrėti kainas, bet aš esu žmogus gurmanas, kokybė man labai įdomu.

Didžiausią įtaką 6 proc. rugsėjį pasiekusiai išankstinei metinei infliacijai turėjo kuro ir šilumos, o ne maisto prekių kainų augimas, sako portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Infliacijai toliau augant „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad ją toliau veikia brangstantis kuras ir šiluma, o infliacijos pikas galėtų būti pasiektas šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje. Išankstinei metinei infliacijai rugsėjį pasiekus 6,1 proc., o mėnesio – 0,9 proc., A. Izgorodinas sako, kad labiausiai brango segmentai, kuriuos tiesiogiai veikia karas Artimuosiuose Rytuose – benzinas, dyzelinas, šilumos energija.

 Išankstinė metinė infliacija rugsėjį, palyginti su 2025 metų rugsėju, siekė 6,1 proc., o mėnesio – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – 0,9 procento. Išankstinė vidutinė metinė infliacija – paskutinius 12 mėnesių palyginti su atitinkamu laiku prieš metus – siekė 4,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstiniais duomenimis, šilumos energija per metus brango 39,7 proc., benzinas – 38,5 proc., dyzelinas – 52,1 proc., automobilių remontas – 13,4 proc., medienos kuras – 40,9 proc.

Pastaruoju metu kalbama, kad Lietuvos ir Europos gyventojų laukia sudėtinga žiema: prognozuojami kainų šuoliai energetikos ir kitose rinkose. Šilumos tiekėjai sako, kad centralizuotas šildymas gali brangti bent 15 proc., net jei artėjanti žiema bus šiltesnė nei praėjusi. Taip pat pradėta kalbėti apie galimą maisto kainų augimą. Nors vieni sako, kad ekonominės prognozės dar gali keistis, kiti pažymi, kad šalta žiema atneš nemalonumų.

Nors geopolitinis neapibrėžtumas ir kylančios kainos toliau išbando šalies ekonomiką, stipri darbo rinka ir augantys atlyginimai palaiko gyventojų perkamąją galią. Tačiau ateinantis ruduo atneš naujų iššūkių: prognozuojama didesnė infliacija, tolesnis kuro brangimas bei gerokai brangesnis šildymo sezonas. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.

Europos ir Lietuvos ekonominė ateitis priklausys nuo orų žiemą, nes senojo žemyno saugyklose trūksta dujų. Jei žiema bus šalta, dujų ir elektros kainos bus tokios aukštos, kad 2026-ųjų gale prekių ir paslaugų infliacija gali įsibėgėti iki 6-7 procentų. Gyventojų perkamoji galia augs lėčiau, nes infliacija priartės prie atlyginimų augimo tempų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Ieva Kelmės popierinių puodelių fabrike dirba pakuotoja, uždirba 1200 eurų į rankas. Atlyginimu nesiskundžia.

Brangios dujos, brangi nafta bei jos produktai, padidėjusios bazinės palūkanų normos virsta išbandymu tiek verslui, tiek gyventojams. Jei sunkumai neišnyks, pramonininkai prognozuoja ir Lietuvos ekonomikos sulėtėjimą, ir infliaciją, kuri palies kiekvieną šalies gyventoją. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Šiauliuose įsikūrusioje gamykloje verslas gamina vėdinimo įrangą: nuo buitinių rekuperatorių, kurie yra kiekvieno namuose iki masyvių pramoninių įrenginių.

Finansų ministerija blogina šių metų ekonomikos prognozę ir mano, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) 2026 metais augs 2,9 procento. Kovą ji skaičiavo, kad BVP šiemet augs 3,1 procento.  Penktadienį skelbiamas atnaujintas ekonominės raidos scenarijus numato, kad kitų metų BVP augimo prognozė mažinama 0,1 proc. punkto iki 2,2 procento.

Per metus, šių metų rugpjūtį, palyginti su 2025 m. rugpjūčiu, visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 13,6 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 3,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Jos duomenimis, Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 14,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 6,5 proc. Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 12,8 proc.

Artėjant šildymo sezonui gyventojams gali tekti ruoštis didesnėms sąskaitoms – prognozuojama, kad šildymas gali brangti. Apie tai laidoje kalbėjo ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Dar prieš penkerius metus turint 100 eurų iš parduotuvės buvo galima išeiti gerokai su pilnesniu krepšiu. Šiandien už tą pačią sumą kai kurių kasdienių prekių galima nusipirkti kone perpus mažiau, pasikeitė ir tai, kiek galime įsipilti degalų ar leisti sau paslaugų. Vis dėlto vien kainų šuolis neatskleidžia viso vaizdo – per šį laiką gerokai augo ir gyventojų pajamos.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį siekė 5,8 proc. ir buvo didžiausia tarp euro zonos valstybių, rodo antradienį paskelbtas išankstinis Eurostato vertinimas. Palyginti su liepa, kai metinė infliacija Lietuvoje siekė 5,4 proc., jos tempas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Prieš metus, 2025-ųjų rugpjūtį, metinė infliacija šalyje sudarė 3,6 proc. Po Lietuvos didžiausia metinė infliacija rugpjūtį fiksuota Kipre – 5,2 proc., Bulgarijoje – 5,1 proc., Ispanijoje – 4,5 proc.

 Išankstinė metinė infliacija rugpjūtį, palyginti su 2025 metų rugpjūčiu,  siekė 5,8 proc., o mėnesio – rugpjūtį, palyginti su liepa – 0,1 procento. Išankstinė vidutinė metinė infliacija – paskutinius 12 mėnesių palyginti su atitinkamu laiku prieš metus – siekė 4,3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Išankstiniais duomenimis, šilumos energija per metus brango 39,7 proc., benzinas – 27,5 proc., dyzelinas – 37,9 proc., automobilių remontas – 12,7 proc.

Lietuvos ekonomikos augimo tempas kitąmet turėtų sulėtėti, tačiau kainų augimo pikas dar tik priešakyje. SEB ekonomistai prognozuoja, kad rudenį metinė infliacija Lietuvoje viršys 6 proc., o nuo kitų metų pradžios gyventojams turėtų brangti elektra ir gamtinės dujos. SEB atnaujino Lietuvos ekonomikos prognozes. Banko ekonomistai šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę šiek tiek sumažino ir dabar tikisi, kad 2026 m. šalies ekonomika augs 3 proc.

Kitų metų vidutinės metinės infliacijos prognozę 0,3 punkto – iki 2,8 proc. didinantis „Swedbank“ analitikas sako, kad pagrindinė infliacijos rizika – numatomas maisto kainų augimas. „Besikaupianti rizika yra maisto produktai, kurie šiuo metu yra pigesni (....), bet matome jau dėl brangesnės energijos, dėl tiekimo grandinių sutrikimų, dėl brangesnių transportavimo sąnaudų kyla grūdų kainos“, – naujausių ekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė banko ekonomistas Nerijus Mačiulis.

SEB bankas mažina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir numato, kad šalies ekonomikos augimas sieks 3 proc., skelbiama naujausioje makroekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Tuo metu infliacija šiemet, prognozuojama, sieks 5,3 proc.  Kaip ir gegužę, naujausioje apžvalgoje ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet ekonomikos augimas sulėtės iki 2,1 proc.  Pavasarį SEB prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,2 proc., infliacija sieks 5,7 proc.

Artėjant rudeniui ir tvyrant geopolitiniam neapibrėžtumui, vis dažniau kalbama, kad dėl brangstančių energijos išteklių ir augančių logistikos kaštų gyventojams ruduo bus liūdnas. Kils šildymo, elektros kainos. O kur dar brangstantys degalai. Tačiau gyventojų perkamoji galia šiuo metu irgi yra pati didžiausia per visą Lietuvos istoriją. Apie šalies ekonomikos prognozes, „Žinių radijo“ laidoje diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr.

Lietuvoje metinė infliacija liepą siekė 5,4 proc. ir buvo antra didžiausia visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, šalyje liepą fiksuota 0,1 proc. mėnesio infliacija. Spartesnė metinė infliaciją liepą fiksuota tik Rumunijoje (8,2 proc.), o šiek tiek mažesnis kainų augimas – Kipre ir Bulgarijoje (4,4 proc.). Tuo metu mažiausias metinis kainų augimas užfiksuotas Švedijoje (0,3 proc.), Čekijoje (1,3 proc.), Danijoje ir Vengrijoje (1,6 proc.

Metinė infliacija Lietuvoje – liepą, palyginti su 2025 metų liepa, –  pagal su kitomis ES valstybėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) siekė 5,4 procento. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotas šis rodiklis siekė 5,9 procento. Suderinta vidutinė metinė infliacija liepą siekė 4,1 proc., o pagal VKI – 4,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija – birželį, palyginti su geguže, – pagal SVKI ir VKI buvo po 0,5 procento.

 Mėnesio infliacija – liepą, palyginti su birželiu – Lietuvoje siekė 0,2 proc., o metinė – liepą, palyginti su praėjusių metų liepa – 5,9 procento. Tuo metu vidutinė metinė infliacija – 12 paskutinių mėnesių, palyginti su atitinkamu tokiu pat ankstesniu laikotarpiu – siekė 4,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Liepą mėnesio infliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės po gegužės defliacijos (0,1 proc.). Iki tol šiemet visi mėnesiai buvo infliaciniai.

Išankstinė metinė infliacija liepą, palyginti su pernai metais, siekė 5,6 proc. Tačiau tuo pat metu Lietuvos ekonomika gali pasigirti sparčiu augimu antrąjį šių metų ketvirtį. Lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, bendrasis vidaus produktas augo beveik 4 procentais. Kas artimiausiu metu mūsų laukia, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Lietuvos bankas keičia savo prognozes: prekių ir paslaugų kainos šiemet kils greičiau, nei anksčiau manė bankas, o vidutinė metinė infliacija viršys 3 proc. Blogų naujienų yra ir daugiau. Pasak Lietuvos banko, Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo tarifai prekėms iš kitų šalių Lietuvos ekonomikos augimą gali sumažinti beveik pusantro procento BVP. Lietuvos bankas įvertino ir pirminę informaciją apie mokesčių reformą: nors ne visos detalės aiškios, esą valdžia eina gera kryptimi.

Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys skelbia, kad metinė infliacija Lietuvoje pašoko iki 5,6 proc. Jei Hormūzo sąsiauryje laivų eismas toliau liks užblokuotas, metinė prekių ir paslaugų infliacija rudenį gali perkopti ir 6 proc. ribą. Dyzelino kaina degalinėse laikosi virš 2 eurų už litrą, todėl Finansų ministerija kartu su Energetikos ministerija ruošia gelbėjimo planą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Statistikams liepą fiksavus 5,6 proc. išankstinę metinę infliaciją, ekonomistai sako, kad ją labiausiai skatino energijos kainos ir akcizais apmokestintos prekės. Tuo metu antrąjį pusmetį kainų augimas priklausys nuo to, ar konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs.

Išankstinė metinė infliacija – liepą, palyginti su 2025 metų liepa – siekė 5,6 proc., o išankstinė mėnesio infliacija – liepą, palyginti su birželiu – siekė 0,3 procento. Išankstinė vidutinė metinė infliacija – paskutinius 12 mėnesių palyginti su atitinkamu laiku prieš metus – siekė 4,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstiniais duomenimis, šilumos energija per metus brango 42,4 proc., benzinas – 24,5 proc., dyzelinas – 26,2 proc., medienos kuras – 26 proc.

Eurostato duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje birželį siekė 5,4 proc. – tai antras didžiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje ir beveik dvigubai daugiau nei euro zonos vidurkis. Taip pat kainos mūsų šalyje augo sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje. Apie tai laidoje diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistas, profesorius Boguslavas Gruževskis ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako siūlysiantis Vyriausybei atsisakyti dabartinio Maisto tarybos formato, nes, jo vertinimu, per metus jos veikla nedavė apčiuopiamų rezultatų. Anot ministro, steigiant Maisto tarybą buvo tikimasi, kad ji padės ieškoti sprendimų dėl maisto kainų mažinimo ir suburs tam reikalingus ekspertus bei socialinius partnerius. Tačiau šių lūkesčių pateisinti tarybai esą nepavyko.

Lietuva – tarp infliacijos lyderių ir tikėtina, kad kainos augs bene sparčiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Kas mūsų laukia artimiausiu metu ir koks bus po truputį artėjantis šildymo sezonas? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu. Vertinant dabartinę situaciją, Lietuva yra lyderė infliacijos srityje. Ar kainos Lietuvoje dar augs? Pajuokaujant galima pasakyti, kad mes esame daug kur lyderiai.

Lietuvoje greitėja kainų augimas: metinė prekių ir paslaugų infliacija įsibėgėjo iki beveik 6 procentų ribos ir tai – dar ne pabaiga. Tiesa, ekonomistai guodžia, kad kainų augimo pikas jau netoli, o laivų apšaudymai Hormūzo sąsiauryje esą ne tiek kelia naftos kainą kaip karo Irane pradžioje. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Lietuviai jaučia prekių brangimą Dalis viename sostinės prekybos centre sutiktų pirkėjų stebi kainas lentynose.

 Statistikams gegužę fiksuojant preliminarią 0,6 proc. mėnesio ir 5,5 proc. metinę infliaciją, analitikai teigia, kad kainų augimui įtakos turėjo brangusios atostogos, šiluma, paslaugos. Banko „Artea“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose smarkiai kilusių naftos kainų poveikis jau jaučiamas ne tik kuro, bet ir prekių bei paslaugų kainose.

 Išankstinė mėnesio infliacija – birželį, palyginti su geguže – siekė 0,6 proc., o metinė – birželį, palyginti su 2025-ųjų birželiu – 5,5 procento.  Išankstinė vidutinė metinė infliacija – 12 paskutinių mėnesių, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus – buvo 3,9 proc.,  skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Labiausiai per metus brango šiluma – 41,9 proc., benzinas – 24,2 proc., dyzelinas – 27,2 proc.

Kavinėse, restoranuose ir valgyklose maistas brangsta sparčiu tempu. Nuo 2021 metų lietuvių taip mėgstamų cepelinų porcijos kaina padidėjo maždaug 80 procentų. O dienos pietų ar vištienos kepsnio porcija išbrango 70 procentų. Pasak ekonomistų, maitinimo įstaigose kainas į viršų kelia kasmet sparčiai augančios algos ir didėjantys kaštai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Dvi karštutėlės, garuojančios porcijos cepelinų Vilkaviškyje keliauja ant išalkusių kavinės klientų stalo.

Jungtinėms valstijoms ir Iranui derantis dėl karo pabaigos ir tvyrant įtampai, Lietuvos bankas blogina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Pabrangusi energija ir antrosios pensijų pakopos milijardai kainas Lietuvoje, anot banko, padidino šiemet 5 ar net 6 proc. Tačiau Lietuvos banko vadovas guodžia, kad bent lietuvių algos šiemet turėtų didėti dvigubai greičiau už infliaciją.

Lietuvoje dar didėja gyventojų įmokos už būstą. Europos Centrinis Bankas padidino palūkanas 25 baziniais punktais, o tai reiškia papildomus gyventojų išleistus šimtus eurų kasmet. Pasak ekonomistų, taip ECB bando kovoti su aukšta infliacija, kurią kelia karas Irane. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. 173 kvadratinių metrų naujas namas, sostinėje Pilaitės mikrorajone kainuoja 650 tūkst. eurų, kvadrato kaina siekia maždaug 3750 eurų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį numojo ranka į susirūpinimą dėl to, kad gegužę infliacija šoko iki aukščiausio lygio per daugiau nei trejus metus, ir pareiškė, kad ji jam „labai patinka“. „Skaičiai buvo puikūs... Man labai patinka infliacija“, – žurnalistams sakė D. Trumpas. Šį komentarą iškart pasigavo demokratai, kurie kainų kilimą padarė savo kampanijos, skirtos perimti Kongreso kontrolę lapkritį vyksiančiuose prezidento kadencijos vidurio rinkimuose, kertiniu akmeniu.