Tačiau ir mažesnė naujausio sankcijų paketo dalis gali būti ne mažiau svarbi. Uždraudus apdrausti Rusijos naftą gabenančius laivus, Maskvai būtų sunkiau nukreipti šimtus tūkstančių barelių naftos per dieną kitiems pirkėjams Indijoje ir Kinijoje, o tai galėtų dar labiau pakelti pasaulines naftos kainas.
„Draudimas yra geriausias būdas sustabdyti Rusijos naftos srautus, o ne tik juos nukreipti“, – sakė rinkos tyrimų bendrovės „Kpler“ vyriausiasis naftos analitikas Mattas Smithas.
Europos Sąjunga paskelbė, kad po 6 mėnesių pereinamojo laikotarpio ES bendrovėms bus uždrausta „apdrausti ir finansuoti“ rusiškos naftos gabenimą į trečiąsias šalis.
„Dėl to Rusijai bus ypač sunku toliau eksportuoti savo naftą ir naftos produktus į kitas pasaulio šalis, nes ES operatoriai yra svarbūs tokių paslaugų teikėjai“, – sakoma Komisijos, ES vykdomosios valdžios institucijos, pareiškime.
Tikimasi, kad prie ES pastangų prisijungs ir Jungtinė Karalystė. Tai dar labiau užveržtų pančius, nes Londono „Lloyd's“ jau daugelį amžių yra jūrų draudimo rinkos centras.
Iki šiol Rusijai pavyko sušvelninti sumažėjusio eksporto į Europą smūgį kitus klientus pritraukiant didelėmis nuolaidomis. Tačiau jei Rusijos laivai nebegalės gauti pristatymo reisams reikalingo draudimo, artimiausiu metu išsisukti bus daug sunkiau.
„Draudimo apribojimai Rusijos laivams yra labai svarbūs ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios manome, kad ne visi Rusijos kiekiai bus tiesiog nukreipiami iš Europos į kitas šalis, visų pirma Kiniją ir Indiją.
Šis draudimas dar labiau apsunkins Rusijos naftos gabenimą politiniu ir ekonominiu požiūriu“, – sakė „S&P Global Commodity Insights“ pasiūlos ir gamybos analizės skyriaus vadovas Shinas Kimas.
Kinijos ir Indijos veiksnys
ES draudimas gabenti rusišką naftą jūromis įvedamas palaipsniui. Tačiau Europos klientai atsitraukia jau dabar, norėdami išvengti sudėtingos logistikos ir žalos savo reputacijai.
Remiantis „Kpler“ duomenimis, eksportas į Šiaurės Vakarų Europą sumažėjo nuo 1,08 mln. barelių per dieną sausį iki kiek mažiau nei 325 tūkst. barelių per dieną gegužę.
Vakarų spaudimas privertė Rusiją apriboti gavybą, kuri, kaip balandžio mėnesį teigė šalies ekonomikos ministerija, šiais metais gali sumažėti 17 proc.
Tačiau didelę dalį šių nuostolių kompensuoti padėjo išaugęs eksportas į Aziją. Kinija ir Indija, pasinaudodamos didžiulėmis kainų nuolaidomis, gegužės mėnesį importavo apie 938,7 tūkst. barelių per dieną, remiantis „Kpler“ duomenimis. Sausio mėnesį importas į šias dvi šalis sudarė tik 170,8 tūkst. barelių per dieną.
„Praėjus trims mėnesiams nuo karo pradžios, Rusijos naftos eksportas vis dar sparčiai tęsiasi. Jis tik nukreipiamas kitu maršrutu ir randa naujas vietas“, – sakė M. Smithas.
ES draudimas apdrausti rusiškos naftos gabenimą yra skirtas būtent šiai problemai spręsti. Jei Jungtinė Karalystė bendradarbiaus, Indijai bus daug sunkiau atlyginti šiuos nuostolius. Tas pats galioja ir Kinijai, kur, tikimasi, degalų paklausa padidės, kai didžiuosiuose miestuose bus sušvelninti koronaviruso apribojimai.
Draudimo rinkoje taip pat veikia perdraudėjų tinklas, kuris taip pat padeda drausti rizikas. Daugelis šių įmonių įsikūrusios Europoje.
„Bent iš pradžių, manau, kad tai turės didžiulį poveikį rinkai“, – sakė advokatų kontoros „Reed Smith“ pasaulinio reguliavimo vykdymo užtikrinimo grupės narys Leigh Hanssonas.
Uždraudus Rusijai patekti į kitas rinkas, būtų pasiektas norimas rezultatas – Maskva būtų priversta susiimti, tačiau tuo pačiu tai galėtų dar labiau padidinti pasaulines energijos kainas tuomet, kai Europa ir Jungtinės Valstijos bando sutramdyti ir taip sparčiai augančią infliaciją.
„Taip, Rusija neteks pajamų, tačiau Europa ir Jungtinės Valstijos greičiausiai taip pat nukentės dėl gerokai padidėjusių pasaulinių naftos kainų“, – praėjusią savaitę rašė buvęs Tarptautinio valiutos fondo vyriausiasis ekonomistas Olivieras Blanchardas straipsnyje, skirtame Petersono tarptautinės ekonomikos institutui.
Draudimas kaip ginklas
Naftos perdirbėjai ir kiti importuotojai nėra vieninteliai, kuriems rūpi, kad naftą gabenantys laivai būtų tinkamai apdrausti.
„Neapdraustiems arba nepakankamai apdraustiems laivams nebūtų leidžiama įplaukti į jokį svarbų uostą arba plaukti per tokius svarbius laivybos kelius, kaip Bosforas ar Sueco kanalas“, – rašė Vokietijoje dirbantis energetikos analitikas Sergejus Vakulenko Carnegie „Endowment for International Peace“ tinklaraščio įraše.
Finansų įstaigos taip pat atsargiai žiūri į sankcijas, nes už jų pažeidimą gali būti skirtos didžiulės reguliavimo insitucijų baudos.
„Tai ne tik sandoris, kuriame dalyvauja naftos perdirbimo įmonė ir Rusijos gamintojas. Į šį sandorį turi būti įtrauktos visos kitos šalys“, – sakė Londone įsikūrusios tyrimų konsultacinės bendrovės „Energy Aspects“ geopolitikos skyriaus vadovas Richardas Bronze.
Rusija užsimojo apeiti naująsias taisykles, remdamasi valstybės garantijomis, kurios teoriškai gali būti naudojamos vietoj tradicinio draudimo. Agentūra „Reuters“ pranešė, kad valstybės kontroliuojama Rusijos nacionalinė perdraudimo bendrovė dabar yra pagrindinė Rusijos laivų perdraudėja.
„Ši problema išsprendžiama. Tiekimo draudimo klausimas gali būti išspręstas suteikiant valstybės garantijas pagal tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis. Rusija visada buvo atsakinga ir patikima partnerė, tokia išliks ir ateityje“, – savo oficialiame „Telegram“ kanale pareiškė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.
Tai reiškia, kad Rusijos eksportas greičiausiai nebus visiškai nutrauktas.
„Tai trikdantis veiksmas, tačiau jis nenutrauks viso Rusijos eksporto“, – sakė R. Bronze.
Tačiau ne visi tai laikys tinkamu atsakymu sankcijoms, ypač atsižvelgiant į klausimą, ar Rusija, kuriai taikomos griežtos sankcijos, butų pajėgi išmokėti išmokas, jei to prireiktų.
„Kils daug daugiau abejonių. Manau, kad tai susiaurins šalių, norinčių pirkti, ratą“, – sakė R. Bronze.
