Elnių auginimas Lietuvoje – labiau pramoga, o ne verslas, teigia tokių ūkių savininkai. Tačiau perspektyvų įžvelgiama.
Lietuviams žvėriena per brangi, o užsienio rinkos reikalauja didesnių kiekių nei vietos ūkininkai gali pateikti. Tačiau perspektyvų įžvelgiama, todėl elnius veisiančių ūkių daugėja net ir per krizę, praneša LTV „Panorama“.
Mažeikių rajone esančio vieno stambesnių elnių ūkių Lietuvoje savininkas šiais kanopiniais susidomėjo prieš keliolika metų. Pradėjo nuo kelių gyvūnų, o dabar pievose ganosi 90 elnių ir apie 250 danielių.
Po keliasdešimt gyvūnų kasmet parduodama. Dažniausiai elniai ir danieliai, anot augintojo, perkami papuošti kaimo turizmo sodybas, mažiau – veisti.
„Lietuvoje visi augintojai gyvena dar iš kitko ir elnius bando auginti daugiau dėl grožio. Bando, kaip ir aš, kad tas ūkis atsipirktų, pats save išlaikytų“, – teigė elnių augintojas Gintautas Čepas.
G. Čepo teigimu, verslu bus galima vadinti, kai elnius Lietuvos augintojams labiau apsimokės parduoti mėsai. Esą šiuo metu skerdieną vidaus rinkoje perka tik restoranai, nes mėsa yra ganėtinai brangi – turguje kilogramas kainuoja apie 60 litų.
Tačiau perspektyvos matomos užsienio rinkose. Tik pastarosiose lietuviai kol kas – menki žaidėjai. Pirkėjai reikalauja tokių elnienos kiekių, kurių vietiniai ūkininkai negali pateikti.
Į Europos rinką įsisukti esą bus galima tik tada, kai Lietuvos augintojai sustiprins savo bazę – įrengs skerdyklas, mėsos cechus, išplės bandas.
„Mano ūkis ekstensyvus – dideli plotai ir mažai gyvūnų. Jis ekologinis, nes nesunaudojame visų pašarų, nenaudojam trąšų ir pagaminam nedaug produkcijos. Bet jei intensyvinti visa tai, tai reikia dirbti kompleksiškai“, – sako G. Čepas.
Daugiausiai elnienos Europai tiekia Naujosios Zelandijos ūkiai. Šioje šalyje užauginama apie 6 mln. elnių. Didžiausi elnienos mėgėjai – vokiečiai, anglai, švedai, o didmeninė šios mėsos kilogramo kaina siekia iki 20 litų.
Lietuvoje priskaičiuojami keli tūkstančiai elnių, tačiau norinčiųjų juos auginti atsiranda vis daugiau.
„Augimas tai labai didelis, gal didžiausias Europoje. Jeigu 2010 metais buvo 170 leidimų, 2009-aisiais –150 leidimų steigti aptvarus ir laikyti elninius žvėris, tai 2008 metais buvo 80, o dar prieš metus – 40“, – sakė Elnių augintojų asociacijos prezidentas Gediminas Vaitiekūnas.
Šiemet Žemės ūkio ministerija elnių auginimą pripažino kaip ekologišką ūkininkavimo rūšį. Anot augintojų, šio žingsnio jie ilgai laukė, nes pagaliau galės gauti sertifikatus, kad jų produkcija yra ekologiška.
Jevgenijus BARDAUSKAS
