ūkininkai

Seimui ketvirtadienį galutinai nutarus ūkininkams taikyti mažesnius gyventojų pajamų mokesčio tarifus, jau antrą protestą šį mėnesį Vilniuje surengusios Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas sako, jog sprendimas yra kompromisinis, tačiau kartu ir logiškiausias. „Sprendimas toks priimtas, (...) abi pusės tikriausiai truputį nepatenkintos. Tai tikriausiai logiškiausias šiame momente sprendimas.

 Prie Seimo protestuoti susirinkę ūkininkai, nepaisant ketvirtadienį jiems padarytų Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo išlygų, teigia pasigendantys adekvačių diskusijų ir mano, jog parlamentarai jų negirdi. Pirmasis praėjusią savaitę vykęs protestas buvo pavadintas „NE – mokesčių buldozeriui“ ir, panašu, tokios pat nuotaikos prie Seimo vyravo ir šį ketvirtadienį.

Projekto „Ūkininkai ieško meilės“ dalyviams išsirinkus antrąsias puses šiandien vyksiančiam finalui atėjo metas jas pristatyti artimiausiems žmonėms – draugams ir šeimos nariams. Susitikimai su jais ne tik atskleis dar negirdėtų detalių apie pačius dalyvius, bet ir padės suprasti, ar buvo priimtas tinkamas sprendimas. Naujausioje serijoje savo išrinktąjį Algirdą pusbroliui pristatė Živilė, o ji pati susipažino su Algirdo mama.

Ketvirtadienį ryte Nepriklausomybės aikštė Vilniuje trumpam paskendo dūmuose – prieš mokesčių reformą protestuojantys ūkininkai po Seimo langais užvedė seną techniką. Šią savaitę ūkininkai ir vėl protestuoja prieš Seime kelią besiskinančius mokesčių pakeitimus.  Ketvirtadienį jie ketina susitikti su valdžios atstovais ir dar kartą išdėstyti savo reikalavimus.

Vilniuje ūkininkai protestuoja dėl mokesčių reformos, reikalaudami mažesnių tarifų ir aiškesnės komunikacijos. Ar valdžios siūlomos lengvatos išsklaidys protestuotojų abejones? Apie tai „Žinių radijas” laidoje diskutuoja „Nemuno aušros" vadovas Remigijus Žemaitaitis. Visų pirma, ūkininkai šiandien tęsia protestus.

Ūkininkams šią savaitę protestuojant prieš Vyriausybės planus nuo kitų metų taikyti tris gyventojų pajamų mokesčio tarifus (GPM), parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepalaikė naujausio socialdemokrato Mato Skamarako siūlymo ūkininkams taikyti lengvatinį apmokestinimo režimą. Trečiadienio posėdyje visi komiteto nariai balsuojant už šį siūlymą susilaikė. Priėmimui į Seimo posėdžių salę Vyriausybės projektai turėtų grįžti šį ketvirtadienį.

Trečiadienį Lietuvos ūkininkai renkasi į dar vieną protestą prie Seimo dėl kelią besiskinančios mokesčių reformos. Šį kartą ūkininkai planuoja mitinguoti dvi dienas. Tiesa, trečiadienį jie tik pasiruoš, o ketvirtadienį ruošia staigmeną. Nuo trečiadienio 9 val. ryto prie Seimo apribotas eismas. Maždaug 10:20 val. į Nepriklausomybės aikštę atvyko pirmieji ūkininkų traktoriai. Tačiau daugiausiai veiksmo ūkininkai žada ketvirtadienį.

Prie Seimo pusantro tūkstančio ūkininkų su traktoriais mitingavo prieš planuojamą mokesčių reformą. Tiesa, į protestą iš visos Lietuvos suvažiavo stambiausi ir vidutiniai ūkininkai, kurie ir uždirba daugiausiai. Smulkieji ūkininkai tikina, kad tai – turtingųjų ūkininkų protestas, kurie labiausiai aptekę pinigais ir didesnius mokesčius susimokėti gali.  Premjeras Gintautas Paluckas turtingųjų ūkininkų spaudimui mažinti gyventojų pajamų mokestį nepasiduoda ir siūlymų neatsiima.

Ketvirtadienį prie Seimo protestavę ūkininkai, jau kitą savaitę planuoja dar vieną, šįkart dvi dienas trunkančią akciją, teigia Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas. „Papildomos akcijos vyks birželio 25-26 d. Sekančią savaitę su bendruomene tarsimės dėl masto ir principų, kuriais vyks ateinantys protestai“, – Eltai teigė A. Vanagas, kuris dar nežino, kiek žmonių dalyvautų renginyje.

Po susitikimo su ministru pirmininku Gintautu Palucku, sostinėje protestuojančių ūkininkų atstovai konstatavo – valdžia planuojamų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų nebekeis. „Po susitikimo galime sakyti, kad valdžia GPM tarifų keisti neketina. Premjeras, atstovaudamas didžiąją dalį parlamentarų Seime, kalbėdamas už socialdemokratų partiją, išsakė, kad drastiško GPM didinimo nebus atsisakoma.

Ketvirtadienį apie 1 tūkst. ūkininkų prie Seimo protestuojant prieš svarstomą mokesčių reformą, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pasveikino protestuotojus ir sakė besitikintis, kad parlamentas juos išgirs. „Ministras yra labai aiškiai žemės ūkio pusėje, taip yra ir bus, kol eisiu šias pareigas. Deja, mūsų Žemės ūkio ministerijos pasiūlymas buvo atmestas. O kad mes vienodai suprantame ir kalbam... Pritariate tam, ką siūlė Žemės ūkio ministerija.

Ketvirtadienį greta Seimo besirenkantys prieš mokesčių reformą piketuojantys ūkininkai reikalauja, kad parlamentas sumažintų socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės siūlomus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus.  Į įspėjamąjį protestą „NE – mokesčių buldozeriui“ žemdirbiai atvyko su keliais šimtais traktorių. Pastarieji išrikiuoti sostinės Gedimino prospekte nuo A. Goštauto iki Jogailos gatvių.

Planuojant progresyviau apmokestinti gyventojų pajamas, protestuojantys šalies ūkininkai reikalauja, kad Seimas mažintų dabar Vyriausybės siūlomus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, ir situaciją lygina su sovietmečiu, kai valdžia baudė bei trėmė daugiau turto turinčius Lietuvos gyventojus. Protestą prie Seimo ketvirtadienį organizuoja Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) ir kitos žemdirbius vienijančios organizacijos.

Daliai ūkininkų bendruomenės ketvirtadienį Vilniuje protestuosiant prieš tebesvarstomą mokesčių reformą, socialdemokratas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad žemdirbiai jau turi daugiau mokestinių lengvatų nei kiti gyventojai. „Tikrai yra visas pluoštas lengvatų, kuo negalėtų pasigirti kitos Lietuvos (gyventojų – BNS) grupės.

Ketvirtadienį su traktoriais į Vilnių atkeliaujantys ūkininkai prie Seimo rengs įspėjamąjį protestą „NE – mokesčių buldozeriui“. Akciją inicijuoja Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) kartu su Lietuvos žemės ūkio taryba (ŽŪT) ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS). Prie protesto prisijungs ir Raimondo Šimaičio vadovaujama asociacija „Atoveiksmis“, kuri organizavo balandį ir birželį vykusius protestus prieš nekilnojamojo turto (NT) mokestį.

Ūkininkai ketvirtadienį rinksis protestuoti prie parlamento nepaisant to, kad Nekilnojamojo turto (NT) ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymų priėmimai Seime nukelti į kitą ketvirtadienį. Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko Audriaus Vanago, viskas vyks, kaip suplanuota, o protesto akcija galimai tęsis ir kitą savaitę. „Planai visiškai nesikeičia. Tik esmė, kad ši mūsų protesto akcija gali išsiplėsti į kitą savaitę.

Daliai ūkininkų ketvirtadienį prie Seimo planuojant protestą prieš Seime svarstomas mokesčių korekcijas, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad jie yra teisūs. „Ūkininkai, aišku, tai yra normalu, gina savo interesą ir šiuo atveju yra teisūs. (...) Žemės ūkio ministerijos pasiūlymas buvo atmestas, nepriimtas, o ūkininkai savo reikalavimuose tą ir išdėstė, kad ministerijos pasiūlymas jiems priimtinas“, – žurnalistams trečiadienį teigė ministras.

Ūkininkams ketinant ketvirtadienį su traktoriais atvykti prie Seimo protestuoti prieš mokesčių pertvarką, Saulius Skvernelis sako, kad jiems jau ir taip yra padaryta pakankamai mokestinių išlygų. „Kiekviena suinteresuota grupė savo interesus gina. Ūkininkai daro tą patį, tačiau jiems jau daug išlygų yra padaryta – ypač kalbant apie smulkiuosius ir vidutinius ūkius. Dabar tas jų reikalavimas dėl GPM nulemtų, kad mes turėtume eiti ir daryti skirtingas mokestines sistemas.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga teigia nepalaikanti dalies ūkininkų bendruomenės ketvirtadienį prie Seimo planuojamo protesto prieš politikų svarstomas mokesčių korekcijas bei žada jame nedalyvauti.  „Reaguodami į viešai anonsuotą žemdirbių protestą, norime aiškiai pasakyti – tai nėra visų ūkininkų protestas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako palaikantis šalies ūkininkų iniciatyvą ketvirtadienį prie Seimo surengti piketą dėl naujosios valdžios planuojamos mokesčių reformos. Visgi, kaip pažymi jis, žemės ūkio sektoriui jau padaryta nemažai išlygų. „Žemdirbiai tikrai nesipiktina. Pirmiausia, jie išreiškia savo poziciją ir tai daro labai konstruktyviai tiek teikiamų siūlymų pavidalu, tiek tam tikra demokratine forma – piketu. Senokai nesimatėme ir nematėme traktorių Vilniuje.

Po neįtikėtinai šalto pavasario ir didžiulių šalnų gegužės mėnesį, Lietuvos ūkininkų laukia naujas iššūkis – sausros, kurios gali smarkiai pakenkti derliaus kokybei, bei jo kiekiui. Kaip ūkininkams prisitaikyti prie tokių sąlygų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Šiemet Vokietija, ir Lenkija taip pat nuo šalnų nukentėjo išties stipriai, ne tik Lietuva.

Po rekordiškai šalto pavasario, ūkininkai Lietuvoje skaičiuoja milžiniškus nuostolius – vieni sako, jog šalnos jų derlių pražudė negrįžtamai. Apie ūkininkų nuostolius, bei  skiriamas kompensacijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Ministre, šalnos pridarė daug nuostolių ir tie nuostoliai yra milžiniški. Ūkininkai sako, kad nepamena tokių šalnų, kaip buvo gegužės mėnesį.

Stichiniai orų pokyčiai, vis dažnesnės karščio bangos, šalnos netikėčiausiu metu ir liūtys verčia tiek poilsiautojus, tiek ūkininkus prisitaikyti prie vis didėjančių klimato iššūkių. Pietų Europoje jau sunku iškęsti 40-ies laipsnių karštį. Kokių orų dar sulauksime ir kokių anomalių reiškinių? Apie tai daugiau diskutavo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvios“ klimatologas Arūnas Bukantis ir nuo šalnų nukentėjusio ūkio vadovas Džiugas Palionis.

Kalendorinė vasara jau visai čia pat, tačiau dar visai neseniai Lietuvos ūkius siaubė agresyvios šalnos, sukėlusios milžiniškus nuostolius. Ūkininkų atstovai neslepia, kad šiemet lietuviai nesulauks ankstyvų bulvių ir morkų, o kaip bus su vėlesnių veislių produktais, dar neaišku. Liūdnų žinių specialistai turi ir obuolių bei uogų mėgėjams, kadangi šalnos sunaikino dideles dalis šių augalų žiedų.

Daržovių ir daigų augintojai žodžių į vatą nevynioja ir sako, kad tokio bjauraus pavasario nepatyrė dešimtmečiais. Anksti šoktelėjo šiluma lyg vasarą, tačiau tik trumpam, o tuomet užklupo neįprastai šiam laikui didelės šalnos. Tad daržininkų darbai stojo, o paskubėję šiltnamius ir daržus susodinti anksčiau, dėl šalnų padarytos žalos, dabar turi viską persodinti iš naujo. Gražūs agurkų daigai jau turėjo augti kažkieno šiltnamyje ir džiuginti būsimu derliumi. Tačiau kol kas tįsta vazonėliuose.

Žemės ūkio ministerija birželio mėnesį kreipsis į savivaldybes, kad jos pateiktų informaciją apie pavasarinių šalnų padarytą žalą ūkininkams, sako viceministras Gediminas Tamašauskis.   „Birželio pradžioje ministerija oficialiai kreipsis į visas savivaldybes, kad jos pateiktų informaciją apie pas juos surinktą žalų mastą, pobūdį.

Meteorologai skelbia naują rekordą. Šį kartą – šalčio. Ketvirtadienio naktį Varėnoje temperatūra nukrito iki beveik 6 laipsnių šalčio. Vis daugiau miestų vėl jungia centralizuotą šildymą, o ūkininkai jau skaičiuoja nuostolius. Kai kur šaltis visiškai sunaikino būsimą vaismedžių derlių, nušalo smidrai ir vaiskrūmiai. Deja, sinoptikai ir artimiausiomis naktimis nieko gero nežada – šaltis vėl žnaibys skaudžiai.

Aplinkos ministerija primena, kad paskelbtas kvietimas ūkininkams, norintiems įsigyti mažiau taršios, antros kartos biodegalais ar elektra varomos žemės ūkio technikos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kvietimui iš Klimato kaitos programos lėšų numatyti 7 mln. eurų. Skiriama parama siekiama sudaryti sąlygas mažinti emisijų kiekį žemės ūkio sektoriuje.     Paraiškas dėl šios technikos įsigijimo nuo š. m. vasario mėn.

Mokesčių reforma siutina jau ir ūkininkus. Išgirdę, kad ir jiems gresia didesni gyventojų pajamų mokesčiai, žemdirbiai jau grasina pakartoti traktorių žygį į Vilnių ir trukdyti eismą keliuose. Žemės ūkio ministras dar mėgina aistras malšinti ir prašo pamėginti susitarti gražiuoju. Tačiau premjeras tvirtina, kad gaunantys pajamas, viršijančias vidutinę algą, turi ir mokesčių susimokėti daugiau, o surinktus pinigus žada skirti ne tik gynybai, bet ir padalinti pašalpų ir pensijų gavėjams.

Seime kelią skinasi siūlymas leisti ūkininkams, auginantiems grūdines kultūras ir turintiems kaimo turizmo sodybas, papildomai pasigaminti du litrus naminio alkoholio, vadinamosios naminukės, kaip pavyzdį, skirtą tik sertifikavimui.       Toks produkto kiekis būtų naudojamas kokybės tyrimams – Žemės ūkio agentūrai įvertinus ūkininkai produktui gautų tautinio paveldo sertifikatą ir galėtų jį gaminti.

Gyvulius ir paukščius auginantys ūkininkai nuo gegužės 2-os galės pretenduoti į 2,6 mln. eurų paramą biosaugos priemonėms įsigyti, sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovė Inga Budzevičiūtė. „Į paramą gali pretenduoti visi ūkininkai, kurie laiko naminius ūkinius gyvūnus (...). Šitai paramai šiuo metu yra padidintas kvietimo krepšelis nuo 1 mln. iki 2,6 mln. eurų.

Melioracijos griovių bei melioracijos reikmėms sureguliuotų upių šlaitus tvarkantys ūkininkai galės gauti paramą už invazinių augalų naikinimą, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ,,Tokia parama bus teikiama pirmą kartą. Jos gavimo tvarka numatyta naujos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų  strateginio plano priemonės ,,Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose” įgyvendinimo taisyklėse”, – rašoma ministerijos pranešime.

Iki kilogramo galinčios užaugti afrikinės sraigės vis dažniau įsitaiso lietuvių namuose. Kaip juokauja laikytojai, tai labai patogus gyvūnas – jokio triukšmo, nemalonaus kvapo ir atsieina nebrangiai. O mylimos ir prižiūrimos tokios sraigės gali gyventi ir iki dešimties metų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Sraiges auginančios Janinos Krikštaponienės delne įsitaisiusi sraigė sveria kiek daugiau nei 300 gramų. Jos ūkyje tai viena didžiausių gyventojų.

Seimas svarstys siūlymą ūkininkų gaminamiems tradiciniams alkoholiniams gėrimams išimtis nuo akcizų ir akcizinių sandėlių steigimo. Už tokius akcizų įstatymo pakeitimus pateikimo stadijoje ketvirtadienį balsavo 37 Seimo nariai, susilaikė 16, prieš buvo 14 parlamentarų. Pagrindinis projektą svarstysiantis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), papildomi siūlymus nagrinėsiantys komitetai – Kaimo reikalų komitetas (KRK) ir Priklausomybių prevencijos komisija.

Po tragiškų įvykių Pabradėje, kai pelkėje nugrimzdo JAV karius vežęs šarvuotis, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas Vytautas Buivydas atkreipė dėmesį į panašias rizikas, kylančias ūkininkams, dirbantiems šlapynėse. Net tokios paprastos veiklos kaip šienavimas ar gyvulių ganymas gali kelti pavojų žmonių gyvybei ir technikai. Anot V. Buivydo, šlapynės ir pelkės yra neatsiejama ūkininkų turto dalis, susijusi su žemės savininkais.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad nors po kovo 20 d. baigiasi bendras draudimas skleisti mėšlą ir srutas, tačiau yra išimčių, kurių būtina laikytis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Jei žemė užtvindyta, įmirkusi, įšalusi ar apsnigta, mėšlą ir srutas skleisti draudžiama ir po kovo 20-osios. Tai ypač svarbu siekiant apsaugoti aplinką ir užtikrinti, kad mėšlas ir srutos nekenktų gamtai. Išsami informacija apie mėšlo ir srutų tvarkymą – departamento parengtoje atmintinėje.

Lygiai tris mėnesius išlaukę nuo naujosios Vyriausybės priesaikos, žemdirbių atstovai nusprendė nebetylėti ir jau lieja nepasitenkinimą naująja Vyriausybe. Jie kaltina ministrus, kad šie tik žodžiais palaiko ūkininkus, o priimtame priemonių plane parama esą per menka. Negana to, Finansų ministerija planuoja ūkininkams naujus nekilnojamojo turto, pajamų mokesčius.  Kiaulių augintojai skundžiasi skriaudžiami naujosios Vyriausybės.

Prieš kelias savaites Lietuvai kartu su Baltijos šalimis prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, pradėtos ardyti elektros perdavimo linijos su Kaliningradu ir Baltarusija. Du stulpai nuversti Vilkaviškio rajone, o visas elektros linijas su Rusija ir Baltarusija Lietuva planuoja išardyti per maždaug pusantrų metų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Paprasčiausi kaulai, kuriuos gyventojai perka šuniui ar kitiems augintiniams, parduotuvėje gali kainuoti iki kelių eurų už kilogramą. O geresnės mėsos kilogramas atsieina ir dešimtis eurų. Tačiau ar kada susimąstėte, kiek mokama tiems, kas mėsą tiekia? Pasirodo pusę tonos sveriančią karvę karvę pardavęs ūkininkas gali gauti vos šiek tiek daugiau nei 3,5 euro. Ši suma sukėlė daugelio pasipiktinimą.

Šviežios šiųmetės lietuviškos daržovės – jau ant prekystalių. Prekeiviai ir augintojai tikina, kad pirmųjų vietinių svogūnų laiškų, trumpavaisių agurkų kainos panašios kaip pernai. Ir nors užauginti jas atsieina brangiau, didinti kainų augintojai nesiryžta. Esą žmonės ir dabar perka tik paskanavimui. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Daržovių augintoja Gerutė iš Trakiškio pjauna pirmuosius svogūnų laiškus. Kartu su sutuoktiniu moteris ruošia pirmuosius užsakymus klientams.

Lietuvos politikai vienas per kitą neriasi iš kailio su įvairiausiais pasiūlymais, iš kur paimti pinigų krašto gynybos finansavimui. Konservatorius ir buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sugalvojo, kad trūkstamų raketų, haubicų, zenitinių pabūklų ir kitos karinės technikos galime prisipirkti pardavę nenaudojamas Lietuvos žemes tiek miestuose, tiek ir regionuose.

Nuo šių metų kovo 3 d. iki rugpjūčio 29 d. ūkininkai, planuojantys investuoti į technologijas, kurios mažina poveikį aplinkai, padeda užtikrinti geresnes gyvūnų laikymo sąlygas ar planuojantys biodujų gamybą, turi galimybę kreiptis lengvatinių paskolų. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ lengvatinėms paskoloms numatyta skirti 5 mln. eurų.

Valdininkai žada šiemet padėti ūkininkams ir sodininkams kovoti su invaziniais šliužais. Žada skirti kelis milijonus eurų kompensacijų tiems, kam pavyks šliužus išnaikinti. Tiesa, Aplinkos ministerijos valdininkai sako, kad to negana ir ragina Augalininkystės tarnybos pareigūnus tikrinti, ar kenkėjų neplatina sodinukų prekeiviai.  Žolininkė Monika Smilgytė prie Marijampolės augina vaistažoles, daro arbatas, įvairius tepaliukus ir jais prekiauja.

Iki šiol didžiausius atlyginimus Lietuvoje gauna informacinių technologijų (IT) sektoriaus specialistai. Tačiau tai nereiškia, kad kitų profesijų atstovai negali uždirbti panašių ar net didesnių atlyginimų. Štai ūkininkai net ir žiemos laikotarpiu aktyviai ieško traktorininkų-mechanizatorių, o neretai siūlomas atlygis siekia ir 3 tūkst. eurų ar dar daugiau.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) primena, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. draudžiama tiekti rinkai, registruoti arba pradėti eksploatuoti naujus traktorius, kuriuose įrengtos vienalinijinės hidraulinės jungtys. Nauji apribojimai įvedami įgyvendinant Reglamento (ES) 2015/68 reikalavimus. LTSA kviečia visus gamintojų atstovus Lietuvoje, kurie tiekia rinkai traktorius su vienalinijinėmis hidraulinėmis jungtimis, pateikti prašymą taikyti serijos pabaigos procedūrą.

Kretingos rajone, Kartenos miestelyje, atslūgus potvyniui įgriuvo vienas automobilių tiltų per upę. Tiltas dabar nepravažiuojamas ir užtvertas. Ūkininkai reikalauja iš savivaldybės tiltą sutvarkyti per 2 mėnesius, mat po to jau turės važiuoti juo dirbti savo žemių, o kito privažiavimo tiesiog nėra. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Atslūgus didžiuliam potvyniui Kretingos rajone, Kartenos miestelyje įgriuvo tiltas per kairįjį Minijos intaką, Alantą, vedantį kelią.

Raminta ir Saulius kreipėsi į „TV Pagalbą“ su prašymu, kuris sukrėtė visą TV3 laidos komandą. Sūnus ir dukra nori įrodyti, kad su jų mama buvo elgiamasi nežmoniškai – moteris buvo priversta dirbti be atlygio, tik už maistą ir nakvynę, kol neatlaikė jos sveikata. Pakirsta nepagydomos ligos motina mirė.  Raminta ir Saulius (vardai pakeisti) didžiąją vaikystės dalį praleido be mamos.

Vyriausybė žada kilti į kovą su aukštomis maisto kainomis: kurs specialią tarybą, kuri pirmiausia išanalizuos dabartines produktų kainas, o po to teiks siūlymus Vyriausybei ir Seimo nariams, kaip jas efektyviau sumažinti. Rinkos ekspertai sveikina tokį žingsnį: esą analizės niekada nebus per daug, tačiau pabrėžia, kad atpiginti maistą biurokratinei institucijai nebus lengva užduotis.

Norintys gauti kompensacinę paramą už įsigyjamas tiesiogines ir juostines sėjamąsias, kurios yra vienas pagrindinių padargų taikant bearimę žemės ūkio kultūrų auginimo technologiją, nuo sausio 14 d. kviečiami teikti paraiškas. Šiam kvietimui skirtos visos likusios numatytos Europos Sąjungos Modernizavimo fondo lėšos – beveik 11 mln. eurų. Pareiškėjams už vieną sėjamąją gali būti skirta iki 80 tūkst. eurų kompensacija, neviršijant 40 proc.