Nesutarimai tarp kaimynų gali kilti dėl įvairių priežasčių: nuo triukšmo, automobilių parkavimo iki netinkamai tvarkomų buitinių atliekų. Kai kurios situacijos iš pirmo žvilgsnio atrodo menkos, tačiau ilgainiui gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę.
Vienoje socialinių tinklų grupėje Nijolė (vardas pakeistas) kreipėsi į žmones prašydama patarimo. Moteris pasidalijo, kad ilgai lauktus vasaros pasisėdėjimus terasoje aptemdė nemalonus kaimynų sprendimas – šiukšlių konteinerius jie pastatė tiesiai prie jos tvoros.
„Kaimynai gyvena kotedže, 4 šeimos dalijasi vienu įvažiavimu ir neturi vietos konteineriams, todėl stato prie pat mūsų tvoros. Vieni sutiko patraukti, nes suprato, kad nemalonus kvapas, bet kiti specialiai netraukia“, – pasakojo moteris.
Anot jos, situacija pablogėja atšilus orui, kai terasa ir yra labiausiai naudojama, todėl ji kreipėsi į žmones prašydama patarimo, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje.
„Žiemos metu buvo dar nieko, bet vasaros metu sėdint terasoje jaučiasi kvapas, skraido musės ir, žinoma, vaizdas akims nepatinka. Kaip elgtis? Bandėme susitarti gražiuoju, bet jie teigia, kad laiko prie mūsų, nes kitaip jiems patiems smirda“, – dalijosi Nijolė.
Ką numato teisės aktai?
Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas įvardijo, kad Statybos techniniame reglamente yra nurodyta, kad konteineriai, kaip ir kiti inžineriniai statiniai, turi būti statomi bent metro atstumu nuo sklypo ribos.
Tai iš esmės reiškia, kad konteineriai negali būti statomi tiesiai prie kaimynų tvoros ar sklypo ribos – turi būti išlaikytas bent vieno metro atstumas.
Tuo metu Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodo, kad, pagal galiojančius teisės aktus, atliekos turi būti laikomos uždaruose konteineriuose, apsaugotuose nuo lietaus ir kitų aplinkos veiksnių.
Kolektyvinėms (bendroms) konteinerių aikštelėms būtina įrengti kietą dangą (pvz., asfaltą ar grindinį), o priėjimas turi būti pritaikytas tiek žmonėms su negalia, tiek atliekų surinkimo transportui.
Taip pat svarbu užtikrinti, kad vanduo galėtų lengvai nutekėti, naudojant tam tinkamus nuolydžius ar latakus.
Įrengiant aikštelę, būtina laikytis ne mažesnio kaip 10 metrų atstumo nuo pastatų langų ar durų, tačiau šį atstumą galima sumažinti iki 5 metrų, jei yra rašytinis visų susijusių nekilnojamojo turto savininkų sutikimas.
Ką daryti, jei nepavyksta susitarti?
Jei reikalavimai yra pažeidžiami, o su kaimynais susitarti nepavyksta, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė rekomenduoja kreiptis į savivaldybę, kuri yra atsakinga už atliekų tvarkymo taisyklių įgyvendinimą.
„Tokie gyventojai gali pateikti skundą raštu – el. paštu, per e. paslaugų sistemą www.epaslaugos.lt ar kitais priimtinais būdais, pridėdami situacijos aprašymą ir, jei įmanoma, nuotraukas.
Prašyti, kad atsakingos institucijos įvertintų, ar konteinerių laikymo vieta atitinka nustatytus reikalavimus (pvz., ar parinkta tinkama vieta, ar užtikrinama švara, ar laikomasi kvapų prevencijos priemonių)“ – kalbėjo skyriaus vedėja.
Tuo metu G. Grubinskas gyventojams, susiduriantiems su stipriais nemaloniais kvapais, sklindančiais nuo atliekų konteinerių, rekomenduoja kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Taip pat savivaldybės atstovas atkreipė dėmesį, kad tokias problemas kotedžuose galėtų spręsti bendrų konteinerių naudojimas. Taip būtų užtikrinamas efektyvesnis atliekų tvarkymas ir sumažėtų poreikis laikyti atskirus konteinerius, kurie užima daug daugiau vietos.
Bendri konteineriai, laikomi tam specialiai skirtoje vietoje, padėtų išlaikyti tvarką, estetiką ir užtikrintų, kad atliekos būtų tvarkomos centralizuotai bei pagal nustatytus reikalavimus.
Anot G. Grubinsko, Vilniuje, norint pereiti prie bendrų konteinerių naudojimo, reikia susisiekti su „Vilniaus atliekų sistemos administratoriumi“ (VASA).
Gali pakenkti sveikatai
I. Taraškevičienė atkreipė dėmesį, kad nemalonūs kvapai, sklindantys nuo šiukšlių, gali sukelti poveikį gyventojų sveikatai.
„Nors trumpalaikis kvapo poveikis paprastai nesukelia tiesioginio fizinio pavojaus, jis gali sukelti įvairių nemalonių simptomų ir turėti neigiamų pasekmių savijautai.
Tokie kvapai gali išprovokuoti galvos skausmus, pykinimą, padidinti dirglumą, trukdyti kokybiškai išsimiegoti, taip pat sukelti stresą ar psichologinį diskomfortą. Dėl šių priežasčių ilgalaikis nemalonių kvapų poveikis gali turėti reikšmingą įtaką gyvenimo kokybei ir emocinei sveikatai“, – komentavo NVSC atstovė.
Ji taip pat pažymėjo, kad šiukšlių pritraukiamos musės ir kiti vabzdžiai gali pernešti patogenus, t. y. ligas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
