Per ataką buvo apgadinta 1,5 mlrd. eurų vertės branduolinio reaktoriaus apsauginė konstrukcija. Pagal pirminius duomenis, atominės elektrinės teritorijai smogė rusų dronas „Shahed“.
Visas remonto išlaidas greičiausiai padengs Vakarų vyriausybės, įskaitant Jungtinę Karalystę. Skaičiuojama, kad remontas kainuos daugiau nei 25 mln. eurų.
Rusų smūgis Černobylio atominei elektrinei
Rusai elektrinės teritorijai smogė vasario 14 d. prieš 2 val. nakties. Smūgis nesukėlė tiesioginio radiacinio pavojaus, tačiau smarkiai apgadino 2017 m. pastatytą 1,5 mlrd. eurų vertės apsauginę konstrukciją. Ji skirta sunaikintam reaktoriui uždengti. Manoma, kad konstrukcijos remontas gali užtrukti mėnesius, o gal net metus.
Budėjęs vyriausiasis inžinierius Serhijus Bokovas teigė, kad jutikliai užregistravo „kažką panašaus į 6–7 stiprumo žemės drebėjimą“.
„Tačiau mes aiškiai supratome, kad tai buvo ne tai“, – sako jis.
Greitai nustatyta, kad ataka buvo įvykdyta dronu, skridusiu žemiau radaro aptikimo aukščio. Jis išmušė 15 kv. m skylę stoge. Be to, kilo sudėtingas gaisras, kuris apėmė konstrukcijos vidinę apdailą ir buvo gesinamas daugiau nei dvi savaites.
Černobylio atominėje elektrinėje 1986 m. balandį įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa. Sarkofagas baigtas statyti 2017 m.
Tačiau vasario išpuolis vėl atvėrė sarkofagą gamtos stichijoms, o tai reiškia, kad radioaktyvios dulkės gali patekti į aplinką, o lietaus vanduo – į vidų, nors šalies aplinkos apsaugos ministerija teigia, kad „radiacijos fonas šiuo metu yra normos ribose ir nuolat kontroliuojamas“.
Dar svarbiau yra tai, kad ilgainiui apsauginė konstrukcija taps labiau pažeidžiama rūdijimui.
Po sarkofagu yra labai radioaktyvi lavos pavidalo masė, sudaryta iš 200 tonų urano iš Černobylio ketvirtojo reaktoriaus ir 5 000 tonų smėlio, švino ir borato rūgšties, kurią į vietą išmetė sovietiniai sraigtasparniai iškart po reaktoriaus avarijos.
Išsamesnė poveikio vertinimo ataskaita turėtų būti paskelbta gegužę, tačiau Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), kuris finansavo apsauginio pastato statybą ir dalyvauja po sprogimo atliktame tyrime, teigė, kad „akivaizdu, kad ataka padarė didelę žalą“.
Smūgiu Maskva apkaltino Ukrainą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė, kad incidentas buvo „Kyjivo režimo iš anksto suplanuota provokacija“. Tačiau Ukrainos prokurorai, išnagrinėję drono trajektoriją iš šiaurės, mano, kad ataka buvo „galbūt tyčinis Rusijos pajėgų smūgis“ ir galimas karo nusikaltimas.
Tikėtina, kad papildomos lėšos remontui bus skiriamos iš Vakarų valstybių biudžetų. Pirminės apsauginės konstrukcijos statybai lėšų skyrė 26 šalys, tarp jų JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir net Rusija, kuri iš 2,1 mlrd. eurų fondo skyrė 1,5 mlrd. eurų didžiulės plieninės arkos konstrukcijai. Lėšų taip pat skyrė Turkija ir kitos šalys.
Černobylis yra netoli Rusijos sąjungininkės Baltarusijos sienos. 2022 m. vasarį ją užėmė Rusijos kariai, bandę užimti Kyjive. Černobylis liko fronto linijoje, bet Ukraina vietovę atkovojo balandį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
