Pekinas netruko sureaguoti, pavadindamas tai ataka prieš Kiniją.
1989 metų birželio 4-ąją Kinijos kariai ir tankai jėga išvaikė taikius protestus Pekino Tiananmeno aikštėje ir numalšino ilgas savaites trukusias didžiules demonstracijas, kuriose buvo reikalaujama didesnių politinių laisvių.
Tikslus aukų skaičius nežinomas, tačiau žuvo šimtai žmonių, o kai kuriais duomenimis – daugiau nei tūkstantis. Nuo to laiko Kinijos lyderiai stengėsi šalinti bet kokius viešus susidorojimo paminėjimus.
Kinijoje šis įvykis tebėra itin opi ir griežtai cenzūruojama tema, o bet koks paminėjimas ar nuoroda socialiniuose tinkluose ištrinami.
„Autoritarinės vyriausybės dažnai renkasi tylėti ir pamiršti istoriją; demokratinės visuomenės renkasi išsaugoti tiesą ir atsisako pamiršti tuos, kas prisidėjo prie žmogaus teisių idealo ir savo svajonių“, – prieš kasmetinį minėjimą Taibėjaus Laisvės aikštėje savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ sakė Lai Ching-te.
„Prisimename savo pirmtakų auką, žinome laisvės vertę ir negalime nekreipti dėmesio į pasaulinės demokratijos bei teisinės valstybės eroziją dėl autoritarinės ekspansijos“, – teigė jis.
Kinija Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi vieną dieną jį užimti, prireikus – jėga.
M. Rubio, kuris dabar retai pasisako apie žmogaus teises, antradienį teigė, kad „pasaulis niekada nepamirš“ to, kas įvyko birželio 4-ąją, nors Pekinas „aktyviai bando cenzūruoti faktus“.
„Šiandien minime Kinijos žmonių, kurie buvo nužudyti, kai bandė pasinaudoti savo pagrindinėmis laisvėmis, drąsą ir tuos, kurie ir toliau kenčia persekiojimus, siekdami atsakomybės ir teisingumo dėl 1989-ųjų birželio 4–osios įvykių“, – sakė M. Rubio pareiškime.
Nors kaip ilgametis Senato narys nuolat pasisakydavo už žmogaus teises, prisijungęs prie Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos M. Rubio tapo nuosaikesnis ir labiausiai dėl žmogaus teisių pažeidimų kritikuoja JAV priešininkes, įskaitant Kiniją ir Kubą.
M. Rubio pirmtakai vyriausiojo JAV diplomato pareigose kasmet skelbdavo pareiškimus, skirtus kruvino susidorojimo Tiananmeno aikštėje metinėms paminėti.
Tačiau M. Rubio pareiškime buvo subtilių skirtumų – jo pirmtakas demokratas Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pernai ragino Kiniją priimti Jungtinių Tautų (JT) remiamos teisių peržiūros rekomendacijas ir gerbti po Antrojo pasaulinio karo priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintas laisves.
M. Rubio neužsiminė apie JT, kurios yra dažnas D. Trumpo administracijos kritikos taikinys.
Pekinas JAV valstybės sekretoriaus komentarus pavadino sąmoningu išpuoliu prieš Kiniją.
„Klaidingais JAV pareiškimais piktybiškai iškraipomi istoriniai faktai, sąmoningai kėsinamasi į Kinijos politinę sistemą bei vystymosi kelią ir rimtai kišamasi į Kinijos vidaus reikalus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas).
„Kinijos pusė tuo labai nepatenkinta ir griežtai tam prieštarauja. Mes pareiškėme oficialų protestą JAV pusei“, – teigė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
