Apie Aleksandaro Vučičiaus kelionę Belgrade dar oficialiai nepaskelbta, tačiau Kremlius įtraukė jį į patvirtintų dalyvių sąrašą ir paskelbė apie jo susitikimą su Vladimiru Putinu po penktadienio parado.
ES ne kartą įspėjo, kad į tokius valstybių narių ar šalių kandidačių, kokia Serbija yra nuo 2012-ųjų, veiksmus žiūrės nepalankiai.
„Santykiai su Rusija negali būti įprasti“, – praėjusią savaitę sakė Europos Komisijos (EK) atstovas spaudai Markusas Lammertas (Markusas Lamertas), turėdamas omenyje Maskvos karą prieš Ukrainą.
Tačiau jis atsisakė spėlioti apie kokias nors pasekmes Serbijai.
Dėl to A. Vučičiui, kurį V. Putinas 2019-aisiais apdovanojo aukščiausiu apdovanojimu už šiltų tarpusavio ryšių puoselėjimą, lieka erdvės manevrams.
Nuo 2012-ųjų valdžioje esantis A. Vučičius trečiadienį priėmė Rusijos ambasadorių, o praėjus kelioms dienoms po vizito į Jungtines Valstijas – Jungtinės Karalystės (JK) ambasadorių.
Balkanų šalis jau seniai palaiko glaudžius ryšius su Rusija ir nuo bombardavimų 1999-ųjų Kosovo kare jaučia bendrą priešiškumą NATO.
Subtili pusiausvyra
Nuo rusų invazijos į Ukrainą 2022-aisiais Belgradas išlaikė santykius su Maskva, netaikė jokių sankcijų, tačiau pritarė Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijoms prieš ją.
Gerų santykių su V. Putinu palaikymas, neatstumiant ES palankumo, yra vienas iš A. Vučičiaus užsienio politikos ramsčių, net jei „pastaraisiais metais jis buvo atsargesnis“, sakė Florianas Bieberis (Florianas Biberis) iš Graco universiteto.
Analitikas teigė, kad A. Vučičiaus kelionė į Maskvą yra „grasinimas ES“ užmerkti akis.
Anot Londono universiteto koledžo Balkanų regiono specialisto Erico Gordy (Eriko Gordžio), kuris palygino A. Vučičiaus požiūrį su buvusios Jugoslavijos prezidento Josipo Brozo Tito požiūriu, tai taip pat susiję su „Serbijos santykių su Europa intensyvumo reguliavimu“.
Iš Rusijos pusės „didžiausia šalis ir didžiausia ekonomika Balkanų viduryje yra labai svarbus svertas – ne tiesiogiai daryti įtaką, bet tiesiog būti šalia, provokuoti, (...) instrumentalizuoti (ar net) kenkti ES projektams“, sakė Belgrado Šiuolaikinės politikos centro analitinio centro atstovas Nemanja Todorovičius Štiplija.
„Klaidingas supratimas“
Šalių ryšiai apima sutartis dėl rusiškų sraigtasparnių Mi-17 ir Serbijai parduotos oro gynybos sistemos „Pancir“.
COVID-19 pandemijos metu Rusija tiekė medicinos įrangą ir „Sputnik“ vakcinas, o Maskva rėmė Serbiją Jungtinėse Tautose, ypač dėl Belgrado pretenzijų į jam priklausiusią Kosovo provinciją, kuri 2008-aisiais paskelbė nepriklausomybę.
Stačiatikių bažnyčia ir Serbijoje veikiančios Rusijos žiniasklaidos priemonės, tokios kaip „Sputnik“, naujienų agentūra TASS ir „RT Balkan“, yra naudingi komunikacijos kanalai V. Putinui, kurio atvaizdą galima išvysti ant puodelių, magnetukų, marškinėlių ir kojinių, parduodamų kioskuose Belgrado centre.
Rusija taip pat turi daug įtakos dėl dujų tiekimo, o energetikos milžinei „Gazprom“ priklauso svarbiausia Serbijos energetikos infrastruktūra.
A. Vučičiui tenka patirti spaudimą ir šioje srityje, nes Belgradas derasi dėl naujos daugiametės dujų tiekimo sutarties su Rusija, mat gegužės pabaigoje baigs galioti dabartinis susitarimas.
Tačiau Rusijos investicijas lenkia Kinija, kuri pastaraisiais metais į Serbiją ir jos Balkanų kaimynes investavo milijardus, bandydama plėsti savo ekonominį pėdsaką Vidurio Europoje.
ES, su kuria Serbija intensyviai prekiauja, irgi yra svarbi žaidėja.
N. Todorovičius Štiplija sakė, kad Kremliaus įtaka „nėra tokia didelė, bet Serbijos vyriausybė bando kažkaip pasinaudoti šiuo klaidingu supratimu, (...) kad esama labai didelės Rusijos politinės įtakos“.
F. Bieberio nuomone, egzistuoja „bendra įtaka“, o „dauguma antivakarietiškos žiniasklaidos priemonių Serbijoje yra serbiški leidiniai“.
E. Gordy sakė, kad A. Vučičiaus kelionė į Maskvą yra „populistinis gestas Serbijos dešiniajam pakraščiui“, nes jis kovoja su plačiai paplitusiais protestais, kilusiais dėl pernai įvykusios kruvinos geležinkelio stoties stogo griūties Novi Sade, kuri tapo giliai įsišaknijusios korupcijos simboliu.
A. Vučičius apkaltino demonstrantus, kad juos remia užsienio jėgos, taip dar kartą primindamas V. Putino retoriką.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
