Šia mintimi bandė įtikinti Irano raketų programos strategas Hosseinas Salami prieš pastarųjų penkių dienų įvykius.
Vis dėlto režimo atsakas į Izraelio operaciją „Rising Lion“ pabrėžė Teherano raketų pajėgumų apribojimus. Daugelis raketų bazių buvo sunaikintos dar prieš Iranui spėjus paleisti atsakomąjį smūgį.
Tai, kas liko, buvo panaudota su niokojančiu poveikiu – per tris dienas buvo sugriauti daugiabučiai namai, žuvo mažiausiai 24 žmonės. Šie smūgiai pramušė net Izraelio garsųjį gynybos skydą – „Geležinio kupolo“ sistemą.
Iranas negali atlaikyti tokių atakų intensyvumo
Izraelis apskaičiavo, kad Teheranas iki šiol paleido apie 300 raketų. Neatskleistas, bet tikriausiai reikšmingas jų skaičius buvo sunaikintas per smūgius ir sabotažo operacijas pačiomis pirmosiomis karo valandomis. Iranas faktiškai neteko galimybių apginti savo raketų bazių nuo oro atakų, o naujų ginklų gamyba bus sudėtinga – atsargos kasdien senka.
Vakarų žvalgyba prieš karą vertino, kad Iranas turi apie 2–3 tūkst. raketų, galinčių pasiekti Izraelį. Izraelio nacionalinio saugumo patarėjas Tzachi Hanegbi pareiškė, kad Iranas vis dar turi „tūkstančius“ raketų, kas leidžia manyti, jog ankstesni skaičiavimai galėjo būti per maži.
Žinomas Irano arsenalas apima hipersonines raketas „Fattah 1“ ir „Fattah 2“, kurios, kaip teigia Teheranas, geba manevruoti skrydžio metu ir gali nešti iki 450 kg kovinių galvučių.
Tuo tarpu didesnio nuotolio raketa „Emad“ gali gabenti beveik 800 kg kovinių galvučių.
Iranas taip pat gali naudoti palydovine navigacija valdomas raketas, tokias kaip „Kheibar Shekan“, ir galbūt neseniai pristatytą „Qassem Bassir“, kuri, kaip teigiama, turi gebėjimą išvengti gynybos sistemų.
Likus kelioms dienoms iki karo, Iranas taip pat pristatė dviejų tonų kovinę galvutę, kuri, kaip skelbiama, gali būti montuojama ant jau esamų raketų.
Iranas įsitraukė į karą su stipresniu priešu
Net jei Irano ginkluotė yra didesnė ir pažangesnė nei manyta anksčiau, šalis žino, kad įsitraukė į karą su stipresniu priešu.
Net jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas nenori, kad JAV įsitrauktų aktyviau ir tiektų bombas Irano branduoliniams objektams sunaikinti, Iranas, turėdamas gausias atsargas, greičiausiai nesusidurs su ginklų stygiumi.
Vienas Vakarų diplomatas net pareiškė, kad Irano atakų intensyvumas jau pasiekė „aukščiausią tašką“.
Ar tai išliks ilgalaikė tendencija – dar paaiškės. Tačiau iki šiol duotas atsakas greičiausiai nutildė režimo radikalus, kurie kelis mėnesius reikalavo masinių smūgių Izraeliui.
Gėda, patirta stebint, kaip visame Irane naikinami svarbūs taikiniai, bei aukštų režimo pareigūnų žūtys, tikėtina, reikš, kad raketos ir toliau bus leidžiamos, net jei dabartinis puolimo tempas nėra ilgalaikis.
Iranas jau suprato, kad negali įveikti Izraelio gynybos – „Geležinis kupolas“ vis dar sulaiko beveik visus paleistus sviedinius, nepaisant Irano pareiškimų, kad atrado būdą kaip jį apeiti.
„Problema yra atsako mastas“, – sako Farzanas Sabetas, „Global Governance Centre“ vyriausiasis tyrėjas.
„Jei Iranas smogs, jis nesugebės sunaikinti Izraelio atsako pajėgumų, bet Izraelis gali sunaikinti jo atsakomąsias pajėgas“, – tęsė tyrėjas.
Pasak jo, tai veda Artimuosius Rytus į konfliktą, kuris neišvengiamai įtrauks ir JAV.
Teherano tikslas – išsekinti Izraelį
Teherano vienintelė viltis – smogti kuo stipriau, tikintis padidinti spaudimą Izraeliui, kad šis nutrauktų karinius veiksmus prieš konfliktui apimant visą regioną, įskaitant Irano sąjungininkus Irake ir Jemene.
„Iranas, turėdamas ribotas raketų atsargas, siekia padaryti kuo daugiau žalos, kad sukeltų tarptautinį susirūpinimą ir išsekintų Izraelį“, – sakė Sanam Vakil, „Chatham House“ Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programos direktorė.
Kol kas Izraelis neatrodo nusiteikęs lėtinti veiksmų. Izraelio gynybos pajėgos birželio 16 d. pareiškė, kad toliau „stumsis į rytus“, siekdamos sunaikinti Irano raketų ir branduolinę infrastruktūrą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
