Kaip pažymima naujausioje JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje, šis incidentas paskatino Rusijos pareigūnų ir ultranacionalistinių grupių abejones apie Kremliaus reakciją į susidariusią situaciją.
Tačiau tą patį ketvirtadienį per kelias valandas paaiškėjo, kad Kremlius nesiruošia keisti vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ statuso.
Vienas pirmųjų į tai sureagavo privačios karinės kompanijos „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas. Jis sarkastiškai pažymėjo, kad Rusija leido Ukrainai peržengti savo „raudonąsias linijas“, ir pats pasinaudojo šia galimybe skatinti samdinių įsitraukimą į jo kompaniją.
Kremliaus statytinis Krymo okupacinės administracijos „vadovas“ Sergejus Aksionovas, Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas ir Rusijos tinklaraštininkai ragino Kremlių stiprinti saugumo priemones ir vykdyti atsakomąsias operacijas.
Su Kremliumi susiję tinklaraštininkai ir buvę pareigūnai taip pat paragino Kremlių į teroristinių organizacijų sąrašą įtraukti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, Ukrainos pusėje kariaujančių Rusijos savanorių korpusą ir kitas Ukrainos ginkluotas organizacijas. Jie palygino incidentą Brianske su mokyklos užgrobimu Beslane, Šiaurės Osetijoje, 2004 m.
Be to, tinklaraštininkai paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną suformuoti Aukščiausiąją būstinę, kuri priimtų visus politinius, karinius ir ekonominius sprendimus.
Kiti tinklaraštininkai pasisakė už papildomų išteklių skyrimą pasienio padaliniams ir valstybės sienos su Ukraina stiprinimą. Buvo ir daugiau neadekvačių pareiškimų, pavyzdžiui, kai kurie tinklaraštininkai ragino Kremlių suformuoti žudynių būrius prieš Ukrainos pareigūnus ir pasienyje sukurti išskirtines zonas.
Pasak ISW analitikų, tokios reakcijos rodo, kad Rusijos ultranacionalistų bendruomenė iš esmės nepatenkinta daugeliu Kremliaus nesugebėjimo visiškai paremti savo melagingos retorikos, kad Rusija Ukrainoje kariauja „egzistencinį karą“, aspektų.
ISW teigimu, Kremlius negali patenkinti visų šių ultranacionalistų reikalavimų.
