Naujausi duomenys rodo, kad upių vandens kiekis mažėja, o sausra tik stiprėja. Šias sąlygas lemia nuo metų pradžios didesnė nei vidutinė temperatūra ir mažesnis kritulių kiekis didžiojoje kontinento dalyje, teigiama Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) paskelbtoje ataskaitoje „Sausra Europoje – 2025 m. balandis“.
Ataskaitoje teigiama, kad birželio mėn. prognozės rodo, jog Šiaurės ir Vakarų Europoje orai bus gerokai sausringesni. Dėl šios priežasties didėja susirūpinimas žemės ūkiu, upių transportu ir ekosistemomis.
Dėl kritulių trūkumo ir aukštesnės už vidutinę temperatūrų Centrinėje, Rytų ir Pietryčių Europoje, taip pat Rytų Viduržemio jūros regione plinta sausros pavojaus sąlygos. Panašios sąlygos susidaro ir Šiaurės Vakarų Europoje.
Bendrosios mokslinių tyrimų tarnybos parengta analizė taip pat rodo, kad didelėje Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų dalyje tebėra sausros pavojaus sąlygos.
Priešingai, didžioji dalis Portugalijos, Ispanijos, vakarų ir centrinės Prancūzijos patyrė lietingą žiemą, o šiaurės Italijoje pavasaris prasidėjo drėgniau.
Kai kuriose vietovėse smarkios liūtys sukėlė mirčių, paveikė augmeniją ir sugadino infrastruktūrą. Gelėtojai ir regioninės valdžios institucijos gavo „Copernicus“ ekstremalių situacijų žemėlapius, kad galėtų geriau valdyti krizes.
Karštis ir mažas kritulių kiekis eikvoja dirvožemio ir vandens atsargas
Nuo 2025 m. sausio iki kovo mėn. didžiojoje Europos dalyje orai buvo gerokai šiltesni nei vidutiniai metiniai temperatūros rodikliai.
Alpėse, Rytų Europoje ir Šiaurės Skandinavijoje vidutinė temperatūra buvo 3°C aukštesnė už normą.
Dėl mažo kritulių kiekio ir intensyvios kaitros dirvožemis išdžiuvo, o Viduržemio jūros rytinėje dalyje ir Šiaurės Afrikoje dirvožemis išsausėjo itin stipriai.
Sausra Europoje daro poveikį pagrindinėms upėms
Sausros padariniai Europos upėse tapo akivaizdesni balandžio pradžioje. Šiuo metu labiausiai nukentėjusios yra didelės Šiaurės Europos ir vakarinių Alpių dalys.
Verta pabrėžti, kad per kelias savaites sąlygos palei Reino upę labai pasikeitė – balandžio pradžioje vandens lygis smarkiai nukrito, ypač viršutiniame baseine.
Po sausos žiemos ir pavasario sumažėjęs vandens nuotėkis jau daro poveikį laivybai viduriniame Reino upės baseine.
„Politico“ pažymi, jog sausra kelia itin didelių problemų ūkininkams. Tai gali turėti neigiamos įtakos pramonei, prekybai ir pasauliniam aprūpinimui maistu, dar labiau padidindama ekonominę suirutę, kurią sukėlė nenuspėjami JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifai.
Europos sausros observatorijos vyriausioji tyrėja Andrea Toreti teigė, kad dabartinę sausrą skatina kritulių trūkumas ir neįprastai šilti orai – žemyne kovo mėnuo buvo karščiausias per visą stebėjimų istoriją.
„Stebima situacija kelia nemažai nerimo“, – sakė jis, ypač išskirdamas Vidurio ir Rytų Europą.
Įspėjamieji ženklai artimiausiems mėnesiams
Šiaurės Vokietijoje, Beniliukso šalyse, Danijoje, pietinėje Skandinavijoje ir didžiojoje Jungtinės Karalystės ir Airijos dalyje kovo mėnesį buvo labai sausos sąlygos.
Panašios tendencijos buvo pastebėtos pietinėje Ukrainoje ir centrinėje bei rytinėje Turkijos dalyje.
Kartu su sausringomis sąlygomis praėjusiais mėnesiais, šios tendencijos pradėjo kelti susirūpinimą dėl to, kaip situacija gali keistis vasarą.
Prognozės rodo, kad keliuose regionuose išlieka rimta rizika
2025 m. balandžio–birželio mėn. prognozės rodo, kad Šiaurės ir Vakarų Europoje, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Airiją, oras bus gerokai sausringesnis.
Iberijos pusiasalyje, centrinėje Italijoje ir Graikijoje tikimasi drėgnesnio oro, tačiau prognozės yra neaiškios dėl skirtingų sistemų modelių naudojimo.
Gegužės mėn. upės Rytų Europoje greičiausiai išliks neįprastai nusekusios, vandens lygis gali dar labiau nukristi.
Daugelyje vietovių mažas upių vandens srautas jau daro poveikį žemės ūkiui, ekosistemoms, energijos gamybai ir transportui.
„Įspėjamoji“ stadija yra antroji iš trijų sausros vystymosi kategorijų, kurias naudoja JRC Europos sausros stebėjimo centras.
Remiantis stebėjimo centro paskutiniais duomenimis, Europoje kol kas sausros išvengė tik Pirėnų pusiasalis, pietinė Prancūzija ir didžioji Italijos dalis.
Tuo tarpu Kipro, Graikijos ir Balkanų dalys, taip pat Turkija pasiekė raudonąją „pavojingąją“ stadiją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
