„Ne, tikrai ne, – sakė Aljanso vadovas antradienį LRT transliuotoje „Dienos temoje“, paklaustas, ar Rusija yra tokioje pozicijoje, kad galėtų kelti Ukrainai reikalavimus. – Rusija yra agresorius, o agresorius niekada neturėtų diktuoti sąlygų.“
M. Rutte taip pat labai svarbiomis įvardijo JAV vadovo Donaldo Trumpo pradėtas tiesiogines diskusijas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Manau, kad tai buvo svarbu. Svarbu, kad amerikiečiai daro milžinišką darbą, koordinuodami paramą su europiečiais, ukrainiečiais“, – LRT kalbėjo NATO vadovas.
„Aišku, ši kelionė bus einama žingsnis po žingsnio, tačiau ne Rusijai spręsti dėl Ukrainos ateities ar jos geostrateginės pozicijos. Jie negalės balsuoti ar vetuoti dėl Ukrainos narystės NATO, Europos Sąjungoje (ES)“, – pažymėjo M. Rutte.
Jis pridūrė, jog pirmiausia patys ukrainiečiai turi nuspręsti, ar nori stoti į šias organizacijas, o juos tuomet turi užtikrinti, kad Ukraina taptų nare.
Kandidatės į ES statusą Ukrainai kartu su Moldova Bendrija suteikė 2022-ųjų birželį.
Kaip rašė BNS, M. Rutte pirmadienį dalyvavo Vilniuje vykusiame Bukarešto devintuko ir Šiaurės šalių viršūnių susitikime.
Jame rytinės ir šiaurinės NATO valstybės pareiškė sieksiančios, kad jų išlaidos gynybai ilgainiui sudarytų bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tokią BVP dalį krašto apsaugai sąjungininkes spaudžiant skirti Jungtinėms Valstijoms, diplomatai teigia, kad Aljanso šalys vėliau birželį Hagos viršūnių susitikime sieks įsipareigoti dėl didesnio finansavimo, padalinant jį į dvi dalis.
Vien tik gynybos finansavimą siūlomą didinti iki 3,5 proc. BVP ir dar 1,5 proc. BVP skirti su krašto apsauga susijusioms reikmėms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties infrastruktūros plėtrai.
NATO viršūnių susitikimas vyks birželio 24–25 dienomis Nyderlandų mieste Hagoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
