„Jei artimiausios dienos bus tokios pačios kaip pastarieji mėnesiai, galite būti tikri, kad mes žengsime toliau“, – cituojamas senatorius „Voice of America“.
L. Grahamas teigė, kad Jungtinės Valstijos turi pareigą padėti pasauliui užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.
„Kinai stebi. Tai generalinė repeticija prieš Taivaną. Manau, kaip tai baigsis, didžiąja dalimi nulems Taivano ateitį. Noriu, kad šis karas baigtųsi taip, kad (Kinijos lyderis) Xi pagalvotų: „Na, Putinui tai nepasiteisino“, – sakė jis.
Balsavimas dėl sankcijų planuojamas kitą savaitę
JAV Senato daugumos lyderis Johnas Thune’as šią savaitę pareiškė, kad senatoriai yra pasirengę imtis sankcijų Rusijai, kai tik to pageidaus Baltieji rūmai. Tačiau tai gali įvykti ir anksčiau, pažymima „Semafor“.
Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Rogeris Wickeris, sakė, kad nors J. Thune’as ir Atstovų rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas dabar yra užsiėmę partijos mokesčių ir išlaidų įstatymų leidyba, jis tikisi, kad Kongresas galės pradėti balsavimą po artėjančių Atminimo dienos atostogų (Atminimo diena JAV šiais metais – gegužės 26-oji, – red. past.).
Trumpo administracija: mums reikia kalbėtis su Putinu
Tuo metu D. Trumpo administracija viešai ir užkulisiuose tvirtina, kad vis dar nori suteikti diplomatijai Rusija šansą, apibūdindama sankcijas kaip grėsmę šioms pastangoms. Baltieji rūmai nekomentavo šios iniciatyvos, tačiau administracija šią savaitę išreiškė savo poziciją dėl teisėkūros pastangų.
„Jei pradėsite grasinti sankcijomis, rusai nustos kalbėtis, – sakė valstybės sekretorius Marco Rubio šią savaitę liudydamas Senato užsienio reikalų komitete. – Ir mums yra vertinga galimybė kalbėtis su jais ir priversti juos sėsti prie derybų stalo.“
M. Rubio pridūrė, kad JAV vėliau svarstys sankcijų Maskvai įvedimą, jei nebus pažangos taikos susitarimo klausimu.Per pirmuosius D. Trumpo kadencijos metus Senatas priėmė savo sankcijų Rusijai įstatymą be aiškaus administracijos pritarimo. Vienas iš dviejų senatorų, kurie prieštaravo šiam įstatymui, „Semafor“ sakė, kad naujausias pastangas sankcionuoti V. Putiną jis laiko „kvailiausiu dalyku, kokį kada nors girdėjau“.„Tai iš esmės reikštų embargą visam pasauliui. Bet kam, kas perka ar parduoda naftą ar dujas iš Rusijos, būtų taikomas 500 % muitas. Naftą ir dujas iš Rusijos perka apie 60 šalių“, – sakė senatorius Randis Paulas.
„Tai, kad 60 žmonių pritarė šiam pasiūlymui, verčia mane manyti, kad jie nemoka skaityti, – pridūrė R. Paul apie savo kolegų iniciatyvą. – Tai keista. Tai keisčiausias pasiūlymas, kokį kada nors mačiau.“
Tačiau senatorius Richardas Blumenthalas, demokratas iš Konektikuto, pagrindinis bendraautorius Grahamo sankcijų įstatymo savo partijoje, sakė, kad konsultavosi su Europos pareigūnais, kurie pritaria ir „pasirengę prisiimti bet kokią naštą“.R. Blumenthalas taip pat pažymėjo, kad didžiausią poveikį pajustų Kinija, „bet jie to ir nusipelno“.
Evelyn Farkas, McCain instituto vykdomoji direktorė ir Obamos administracijos Pentagono pareigūnė, pripažino, kad ji yra susirūpinusi dėl siūlomų sankcijų poveikio pasaulio ekonomikai, atsižvelgiant į esamą Trumpo pasaulinį muitų režimą. Tačiau ji pridūrė, kad šis pavojus nėra argumentas prieš šį įstatymą.
„Spaudimas Putinui yra geriausias būdas pasiekti taiką“, – sakė E. Farkas „Semafor“. – Mums reikia šių sankcijų.“
500 proc. muitai: į ką nutaikytos naujos sankcijos?
JAV senatorių parengto įstatymo projektas numato įvesti 500 proc. importo muitus prekėms iš šalių, kurios perka rusišką naftą, gamtines dujas, uraną ar kitus išteklius.
Be tiesioginių sankcijų Rusijai, įstatymas numato antrines sankcijas šalims ir subjektams, kurie padeda Rusijai apeiti sankcijas ar toliau prekiauja su ja energetikos srityje.
Taip pat siūloma uždrausti JAV piliečiams pirkti Rusijos valstybės skolą ir riboti finansines operacijas su Rusijos valstybinėmis įmonėmis.
Nors įstatymo projekte nėra pateikto konkretaus šalių sąrašo, pagrindinės šalys, kurios galėtų būti paveiktos, yra Kinija ir Indija. Jos yra didžiausios rusiškos naftos ir dujų importuotojos nuo 2022 m. invazijos. Taip pat nukentėtų Iranas ir Turkija, kurios taip pat aktyviai perka rusiškus gamtinius išteklius.
Įvedus tokias sankcijas, gali sumažėti pasaulinė naftos ir dujų pasiūla, ypač jei šalys, bijodamos JAV sankcijų, nutrauks prekybą su Rusija. Tai galėtų sukelti energijos kainų šuolį pasaulinėje rinkoje.
Šalys, kurios tęstų prekybą su Rusija, galėtų susidurti su JAV spaudimu ir galimais ekonominiais nuostoliais dėl taikomų muitų.
Sankcijos galėtų smarkiai paveikti Rusijos pajamas iš energijos eksporto, kuris yra pagrindinis šalies biudžeto šaltinis, taip dar labiau silpninant jos ekonominę padėtį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
