Trumpas ir malonus: NATO planuoja tokį viršūnių susitikimą, kuris nesuerzintų Trumpo
Trumpas ir malonus – toks turėtų būti kitą savaitę vyksiantis NATO viršūnių susitikimas, rašo „The Times“. Toks planas pritaikytas prie JAV prezidento Donaldo Trumpo dėmesio ribotumo ir poreikio išvengti konfliktų.
Aljansas susitiks Hagoje antradienį. Sąjungininkai turėtų nustatyti ambicingus naujus gynybos išlaidų tikslus vyriausybėms. Tai bus trumpas susitikimas.
Paprastai NATO viršūnių susitikimas susideda iš trijų susitikimų, kurių kiekvienas trunka dvi su puse valandos ir yra skirtas geopolitikai ir strategijai. Kitą savaitę susitikimas bus tik vienas, truksiantis dvi su puse valandos.
Viršūnių susitikimo komunikatas, kuriame bus nustatyti NATO išlaidų tikslai, bus vos penkių pastraipų ir tilps į vieną A4 formato lapą. Praėjusių metų susitikime Vašingtone buvo priimta 44 pastraipų deklaracija, kuri buvo net 5 400 žodžių ilgio.
„Svarbu, kad viršūnių susitikimas būtų koncentruotas, trumpas ir malonus“, – sako vienas diplomatas.
„Trumpas gali būti nekantrus ir, kaip pats sakė, jo gebėjimas išlaikyti dėmesį yra trumpas. Kuo trumpiau, tuo geriau“, – priduria diplomatas.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte yra pasiryžęs sutelkti dėmesį į vienintelį sprendimą – padidinti NATO gynybos išlaidas iki 5 proc.
Susitikimą organizuojantys pareigūnai ir diplomatai tikisi nekartoti šio savaitgalio G7 susitikimo klaidų, kai D. Trumpas išvyko anksčiau ir po to socialiniuose tinkluose išliejo savo nepasitenkinimą kitais lyderiais.
Trumpas siunčia savo žmogų pas Lukašenką: Podoliakas įvertino Baltųjų rūmų planą
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas turėtų susitikti su Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka. Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas įvertino šią naujieną, rašo UNIAN.
„Manau, kad ponas Kelloggas ieško galimybių išplėsti dialogo su Rusija langą. Jis mano, kad Lukašenka yra tam tikru atžvilgiu subjektyvus ir gali turėti įtakos Putinui, ir nori gauti dar vieną komunikacijos kanalą, kuriuo galėtų judėti“, – sako jis.
Anot M. Podoliako, amerikiečių strategija Baltarusijos atžvilgiu yra iš esmės klaidinga. Jo teigimu, A. Lukašenka neturi pakankamos įtakos ir apskritai elgiasi gana atsargiai.
M. Podoliako nuomone, Baltarusijos diktatorius pernelyg bijo V. Putino ir yra pernelyg priklausomas nuo Rusijos, kad galėtų kištis į karą Ukrainoje.
„[Baltarusijoje] praktiškai visą biudžetą formuoja Rusija, visą jėgos bloką formuoja Rusija. Tai reiškia, kad Baltarusijos, kaip valstybės, subjektyvumas šiandien neegzistuoja“, – paaiškino Podoliakas.
Prezidento patarėjas pažymėjo, kad Kinija yra bene vienintelė šalis pasaulyje, kuri tikrai gali daryti įtaką Kremliaus elgesiui.
„Bet Kinija, pirma, turi savo konfliktą su JAV. Ir Kinija tikrai nebus suinteresuota padėti Jungtinėms Valstijoms gauti dividendų taikos misijos požiūriu. Kinija gali pati atlikti šią misiją, bet vėlgi, kada?“ – svarsto M. Podoliakas.
Po Rusijos smūgio Kyjivui žuvusiųjų skaičius išaugo iki 27
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad per Rusijos raketų smūgį prieš Ukrainos sostinę žuvusių žmonių skaičiaus išaugo iki 27. Dar 134 asmenys buvo sužeisti, rašė jis tinkle „Telegram“.
Pasak V. Klyčko, tarnybos tęsia gelbėjimo operaciją.
Trečiadienis Kyjive paskelbtas gedulo diena.
Rusija anksti antradienį paleido į Kyjivą dešimtis bepiločių orlaivių ir raketų, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rusų ataką pavadino „viena baisiausių“ sostinėje per daugiau nei trejus metus trunkantį karą.
Maskva: Rusijos generalinio štabo vadas Gerasimovas aplankė karius rytų Ukrainoje
Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, Maskvos duomenimis, aplankė okupacinius dalinius Ukrainos rytuose. Gynybos ministerija Maskvoje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame generolas matyti sraigtasparniu skrendantis į fronto teritoriją bei vadavietėje, kur aptaria padėtį su lauko vadais. V. Gerasimovas kontroliavo, kaip daliniai Pokrovsko regione vykdo kovines užduotis, pranešė ministerija.
V. Gerasimovo apsilankymas, anot stebėtojų, gali rodyti, kad Maskva nepatenkinta savo pajėgų pažanga regione.
Pokrovskas yra miestas prie strategiškai svarbaus transporto mazgo Rytų Ukrainos Donecko srities vakaruose. Dėl jo jau daug mėnesių vyksta nuožmūs mūšiai. Miestas beveik visiškai sugriautas. Ukrainiečių gynėjams pavyko pristabdyti rusų okupantų veržimąsi į Pokrovską.
Žiniasklaida: Rusija stiprina karinį buvimą netoli Suomijos
Praėjus maždaug dvejiems metams nuo Suomijos įstojimo į NATO, Rusija, anot žiniasklaidos, rengiasi didinti savo karinį buvimą netoli Rusijos ir Suomijos sienos. Suomių radijo stotis „Yle“, remdamasi iš palydovų darytomis nuotraukomis, pranešė, kad Rusija Kandalakšoje Murmansko srityje pradėjo statyti garnizoną artilerijos brigadai.
Tai yra pirmasis konkretus ženklas, kad netoli sienos nuolatiniam buvimui bus didinamas karių skaičius, teigė radijo stotis. Vietos institucijos Murmanske pareiškė, kad už 150 km į rytus nuo sienos iškils naujas karinis miestas ir bus renovuoti seni gyvenamieji namai. „Yle“ duomenimis, nuotraukose matyti pokyčių ir kitose Rusijos karinėse vietovėse netoli sienos.
Švedijos radijo stotis SVT neseniai taip pat išanalizavo iš palydovų darytas nuotraukas, kuriose matyti požymiai, kad Rusija netoli Suomijos sienos vykdo veiklą. Petrozavodske už 175 km nuo sienos rusų kariuomenė, pavyzdžiui, įrengė tris sandėlius, kurių kiekviename telpa iki 50 šarvuotų automobilių. Kamenkos karinėje bazėje, be to, pastatytas palapinių miestelis keliems tūkstančiams karių. Vėl atkuriama ir 1998 m. uždaryta karinių oro pajėgų bazė „Severomorsk 2“.
Tačiau iš medžiagos taip pat aišku, kad Rusijos veikla niekaip negali būti lyginama su ta, kuri buvo vykdoma Rusijos ir Ukrainos pasienyje prieš invaziją į Ukrainą. „The New York Times“, remdamasis NATO šaltiniais, taip pat neseniai rašė, kad tai nepalyginama su dalinių telkimu prieš Rusijos invaziją 2022 m. vasarį.
Putinas forumo Sankt Peterburge kuluaruose atsakys į užsienio žurnalistų klausimus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo kuluaruose ketina atsakyti į užsienio žurnalistų klausimus.
V. Putinas planuoja surengti apskritojo stalo sesiją su tarptautinių naujienų agentūrų vadovais. Be kitų klausimų, tikimasi, kad jis išdėstys Maskvos poziciją dėl Izraelio ir Irano konflikto, kuriam savaitgalį vykusiame pokalbyje su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) pasisiūlė tarpininkauti.
Dešimtmečius Rusija Artimuosiuose Rytuose laviruodavo, bandydama palaikyti šiltus santykius su Izraeliu, nors užmezgė glaudžius ekonominius ir karinius ryšius su Iranu.
Tokia politika gali atverti galimybes Maskvai imtis tarpininko vaidmens.
Po nesėkmingo Zelenskio vizito Kanadoje – nusivylimas: Ukraina tampa įvykių auka
Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimas Kanadoje tapo karčia piliule Ukrainai: JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvyko iš susitikimo anksčiau laiko, nesusitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Amerikos lyderis pareiškė, kad turi sutelkti dėmesį į konfliktą tarp Izraelio ir Irano, ignoruodamas klausimą dėl ugnies nutraukimo tarp Rusijos ir Ukrainos, rašo „The Guardian“.
Kai kurie Ukrainos pareigūnai pareiškė, kad dabar nėra tikri, ar V. Zelenskiui verta vykti į NATO viršūnių susitikimą Hagoje kitą savaitę, nes nėra jokios garantijos, kad D. Trumpas ten bus.
„Tai nuolatinis pavojus, kad Ukraina taps įvykių ir trumpalaikio D. Trumpo dėmesio auka“, – leidiniui sakė vienas Ukrainos diplomatas.
Jis pridūrė, kad masinis Rusijos raketų smūgis, įvykęs tą pačią dieną, kai V. Zelenskis skrido į Kanadą, buvo suplanuotas tądien neatsitiktinai.
Dar vienas smūgis iš JAV
Dar vienas smūgis buvo JAV nepritarimas bendram G7 pareiškimui dėl Ukrainos. Kaip pranešama, Vašingtonas ją laikė „per daug antirusiška“ ir pavojinga potencialioms deryboms su Putinu.
„Esame pasirengę besąlygiškam ugnies nutraukimui“, – pareiškė V. Zelenskis susitikime su Kanados premjeru Marku Carney, susilaikydamas nuo tiesioginės kritikos D. Trumpo atžvilgiu.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad G7 viršūnių susitikime planavo aptarti iki 50 mlrd. JAV dolerių vertės oro gynybos sistemų ir ginklų įsigijimą, kad užtikrintų sau saugumą. JAV tariamai pasirengusios parduoti ginklus, tačiau D. Trumpas mano, kad tai „tik pratęs karą“.
Be to, Ukraina bandė pasiekti, kad Rusijos naftos kaina būtų sumažinta nuo 60 iki 45 dolerių už barelį.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris parėmė šią idėją, paskelbdamas apie naujas sankcijas Rusijos tanklaiviams, o D. Trumpas pareiškė: „Sankcijos mums kainuoja milijardus dolerių“.
Lenkija užminuoja pasienį su Rusija: „Matėme, kas nutiko Ukrainai“
Lenkų valdžia pranešė minų laukais papildžiusi vadinamąjį „Rytų skydą“ – apsauginę užtvarą pasienyje su Rusija ir Baltarusija.
Apie tai antradienį paskelbė portalas „Euronews“.
Užtvara, pradėta statyti pernai lapkritį, toliau sparčiai vystoma.
Minimas segmentas driekiasi daugiau kaip 20 km palei Lenkijos sieną su Rusijos Kaliningrado anklavu.
Anot Lenkijos kariuomenės atstovo spaudai Karolio Frankowskio, naujojo koridoriaus suformavimu siekiama pademonstruoti jėgą.
„Mes saugome savo sieną. Matėme, kas nutiko Ukrainai per karą Ukrainoje. Taigi turime būti pasirengę galimam užpuolimui“, – aiškino jis.
Anot Lenkijos valstybės sekretoriaus Cezary Tomczyko, projektai prie Rusijos ir Baltarusijos sienų bus baigti per trejus metus. Jiems įgyvendinti skirtas milijardinis finansavimas, įskaitant Europos Sąjungos (ES) įnašus.
Kovą Lenkijos gynybos ministerija paskelbė, kad Europos investicijų bankas iš esmės sutiko tam skirti 1 mlrd. eurų.
Lenkija antradienį taip pat patvirtino, kad pagal kontraktą iš Jungtinių Valstijų gavo pirmuosius kovinius sraigtasparnius „AH-64D Apache“.
JAV pasmerkė Rusijos išpuolį Kyjive, per kurį žuvo 21 žmogus, įskaitant JAV pilietį
Jungtinės Valstijos pasmerkė antradienio naktį Rusijos įvykdytą dronų ir raketų ataką Ukrainos sostinėje, per kurią žuvo mažiausiai 21 žmogus, įskaitant vieną amerikietį.
„Smerkiame šiuos smūgius ir reiškiame nuoširdžiausią užuojautą aukoms ir visų nukentėjusiųjų šeimoms“, – nurodė Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce.
Ji taip pat patvirtino, kad per šią Rusijos ataką žuvo JAV pilietis.
Anksčiau trečiadienį gelbėtojai nurodė, kad per antradienio naktį Rusijos surengtą ataką sostinėje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 21 ir kad dar daugiau nei 130 žmonių buvo sužeisti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė šiuos Rusijos smūgius Kyjivui, teigdamas, kad tai buvo vienas baisiausių Maskvos surengtų išpuolių nuo plataus masto invazijos pradžios prieš daugiau nei trejus metus.
V. Zelenskis teigė, kad Rusija, antradienio naktį atakuodama Ukrainą, panaudojo 440 dronų ir 32 raketas. Jis paragino tarptautinę bendruomenę neužsimerkti.
Ukrainiečių lyderis pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „taip elgiasi tik todėl, kad gali sau leisti tęsti karą“.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad sudavė tikslius smūgius „kariniams ir pramoniniams objektams Kyjivo srityje“.
Praėjus daugiau nei trejiems karo metams, Maskva, nepaisydama Jungtinių Valstijų pastangų tarpininkauti dėl paliaubų, intensyvina atakas.
Derybos įstrigo. Maskva atmetė besąlygiškas paliaubas, kurių reikalauja Kyjivas ir jo sąjungininkės Europoje. Ukraina savo ruožtu atmetė Rusijos reikalavimus ir vadina juos ultimatumu.
Šiaurės Korėja į Kursko regioną pasiųs tūkstančius išminuotojų ir karių iš statybos bataliono
Šiaurės Korėja planuoja pasiųsti į pernai ukrainiečių užpultą Rusijos Kursko regioną karių iš statybos bataliono bei išminuotojų, pranešė Maskvos saugumo vadovas.
Toks Pchenjano sprendimas – stiprėjančių ryšių tarp šių dviejų šalių ženklas.
Rusijos saugumo tarybos vadovas Sergejus Šoigu plataus masto šalių karinio susitarimo pasirašymo metinių proga šį mėnesį jau antrą kartą lankėsi Pchenjane, kur susitiko su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu, pranešė valstybinė abejų šalių žiniasklaida.
Per Ukrainoje daugiau nei trejus metus trunkantį puolimą Šiaurės Korėja tapo viena iš pagrindinių Rusijos sąjungininkių bei pasiuntė tūkstančius karių ir konteinerių su ginklais, kad padėtų Kremliui išstumti ukrainiečių pajėgas iš Kursko.
O dabar, abiem šalims susitarus „tęsti konstruktyvų bendradarbiavimą“, Pchenjanas ketina pasiųsti daugiau specializuotų karinių pajėgų, kad padėtų vykdyti atstatymo darbus, S. Šoigu žodžius citavo naujienų agentūra TASS.
Šiaurės Korėja į Kursko regioną atsiųs „statybininkų diviziją, dvi karines brigadas – 5 000 žmonių“ bei 1 000 išminuotojų, sakė S. Šoigu.
„Tai savotiška broliška Korėjos žmonių ir lyderio Kim Jong Uno pagalba mūsų šaliai“, – anot naujienų agentūros sakė jis.
Kaja Kallas: Rusija neturi šansų prieš NATO, jei Aljansas liks vieningas
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas trečiadienį pareiškė, kad Rusija neturi jokių galimybių pasipriešinti NATO, tačiau tik tuo atveju, jei Aljansas išliks vieningas.
„Kitą savaitę, kai NATO vadovai susitiks, vienybės išlaikymas Aljanse yra toks pat prioritetas kaip ir didesnės išlaidos gynybai“, – Europos Parlamente (EP) sakė K. Kallas.
Birželio 24–25 dienomis Hagoje vyks NATO viršūnių susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama susitarimui, atitinkančiam JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Ukraina per naktį sunaikino 30 iš 58 Rusijos paleistų dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 30 iš 58 Rusijos per naktį paleistų dronų, pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Nuo antradienio 23 val. Rusija iš Kursko, Primorsko-Achtarsko ir Čaudos laikinai okupuotame Kryme paleido 58 kovinius „Shahed“ tipo bei įvairius imitacinius nepilotuojamus orlaivius. Pagrindiniai jų taikiniai buvo Donecko, Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse.
Iki trečiadienio 8.30 val. oro gynyba neutralizavo 30 bepiločių orlaivių Ukrainos rytiniuose ir šiauriniuose regionuose. 12 jų buvo numušti, 18 buvo nuslopinti arba dingo pasitelkus elektroninės karybos priemones.
Dronų smūgiai užregistruoti devyniose vietose. Maskva paleido į Zaporižią 13 dronų, mieste kilo trys gaisrai, sudegė automobiliai ir sandėliai, išdužo daugiaaukščių pastatų langai.
Per ekonomikos forumą Sankt Peterburge V. Putinas susitiks su pasaulio žiniasklaidos atstovais
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Sankt Peterburge atsakys į Vakarų žurnalistų klausimus, tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą bei Irano ir Izraelio konfrontacijai.
Pirmąją kasmet organizuojamo Tarptautinio ekonomikos forumo (SPIEF) Sankt Peterburge dieną V. Putinas susitiks su tarptautinių naujienų agentūrų atstovais ir išdėstys savo požiūrį į pasaulines problemas, antradienį pranešė Kremlius.
Anksčiau tokie klausimų ir atsakymų renginiai su V. Putinu trukdavo kelias valandas. Tikėtina, kad dėmesio centre vėl bus V. Putino karas su Ukraina.
Rusija naudojasi šiuo forumu, kad prisistatytų pasauliui, nepaisant tarptautinės izoliacijos, kurios siekia Vakarai. Be to, forumas laikomas aikštele apeiti dėl karo įvestas sankcijas išteklių turtingai valstybei. Maskva baudžiamąsias priemones apibūdina kaip neteisėtas.
Organizatorių teigimu, pernai į didžiausią šalies ekonomikos renginį susirinko maždaug 22 tūkst. dalyvių iš 139 šalių.
Penktadienį V. Putinas, kaip ir kiekvienais metais, planuoja pasakyti kalbą apie ekonomiką ir atsakyti į klausimus. Nepaisant ribotų ekonominių ryšių, forume dalyvauja daug verslininkų ir pranešėjų iš Vakarų šalių.
Dėl karo ekonomikos ir gamtinių išteklių pardavimų Rusijos ekonomika ir toliau auga palyginti sparčiai, tačiau šalyje didelė infliacija ir bazinė palūkanų norma, todėl investicijos brangsta.
Okupantai Luhanske palaipsniui išjungia internetą
Okupuotame Luhanske darosi vis sunkiau prisijungti prie interneto, o kai kuriose gyvenvietėse internetinio ryšio visai nebėra.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Charčenko.
„Vadinamoji Luhansko Liaudies Respublikos skaitmeninės transformacijos ministerija palaipsniui verčia Luhanską zona, kurioje neveikia internetinis ryšys. Primename, kad interneto jau nėra pafrontės miestuose ir kaimuose. Nuo šiol daugelyje rajonų, kuriuose pirmiau buvo galima pagauti signalą, interneto greitis sumažėjo iki minimumo“, – rašė O. Charčenko.
Jis pridūrė, kad kai kuriose gyvenvietėse ryšių paslaugos visai neveikia.
Pranešama, kad tūkstančiai okupuoto Luhansko regiono gyventojų iš esmės neturi galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Žuvusiųjų per rusų ataką Kyjive skaičius išaugo iki 22
Iš po daugiaaukščio namo griuvėsių Kyjive, kurį vakar atakavo Rusija, ištraukti dar šešių žmonių kūnai, praneša „Meduza“.
Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad Solomiansko rajone, kur po Rusijos raketos smūgio sugriuvo dalis gyvenamojo namo, visą naktį tęsėsi paieškos darbai.
Taip pat pranešė, kad iš po griuvėsių ištraukti dar šešių žuvusiųjų kūnai.
Iš viso per Rusijos ataką Kyjive naktį iš birželio 16 į 17 d. žuvo 22 žmonės, dar 134 buvo sužeisti.
„Reuters“: Trumpo pasiuntinys Kelloggas susitiks su Lukašenka
JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas planuoja apsilankyti Baltarusijoje ir susitikti su diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka, praneša „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais.
Baltarusijoje K. Kelloggas greičiausiai susitiks su savavališkai pasiskelbusiu prezidentu A. Lukašenka. Tai „Reuters“ teigė keturi diplomatiniai šaltiniai, tačiau oficialaus patvirtinimo kol kas nėra.
Pasak dviejų šaltinių, tiksli darbotvarkė kol kas nežinoma. Taip pat K. Kelloggas privačiuose pokalbiuose teigė, kad šią kelionę laiko potencialiu žingsniu pradedant taikos derybas dėl Rusijos karo Ukrainoje pabaigos.
JAV Valstybės departamentas, Baltieji rūmai, pats K. Kelloggas, taip pat Baltarusijos ambasada Vašingtone atsisakė komentuoti šią informaciją. Kaip pažymi „Reuters“, tokie diplomatiniai vizitai reikalauja subtilių derybų ir gali būti pakeisti arba atšaukti paskutinę minutę.
Jei vizitas įvyks, K. Kelloggas taps aukščiausiu JAV atstovu, apsilankiusiu Baltarusijoje per pastaruosius metus. Paskutinis panašus vizitas įvyko 2020 m., kai JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo atvyko į Minską, bandydamas pagerinti santykius su A. Lukašenka, atsižvelgdamas į jo santykių su Maskva atšalimą.
Australija įvedė sankcijų Rusijos naftos tanklaivių „šešėliniam laivynui“
Trečiadienį Australijos vyriausybė pranešė, kad šalis pirmą kartą įvedė sankcijas Rusijos naftos tanklaivių „šešėliniam laivynui“.
Sankcijos pritaikytos 60 laivų, susijusių su laivynu, kuriam Australijos partnerės, įskaitant Didžiąją Britaniją, Kanadą ir Europos Sąjungą, jau yra įvedusios sankcijų.
„Rusija naudojasi šiais laivais, kad apeitų tarptautines sankcijas ir galėtų tęsti savo neteisėtą ir amoralų karą prieš Ukrainą“, – sakoma Australijos užsienio reikalų departamento pranešime.
„Naudodamas apgaulingus veiksmus, pavyzdžiui, keisdamas vėliavas, išjungdamas sekimo sistemas ir turėdamas nepakankamą draudimo apsaugą, šešėlinis laivynas sudaro sąlygas neteisėtai prekybai rusiška nafta ir kitomis sankcionuotomis prekėmis.“
Australija jau yra įvedusi daugiau nei 1 400 sankcijų Rusijai dėl 2022 m. vasarį pradėtos invazijos į Ukrainą, kurią smerkia kaip neteisėtą ir amoralią.
Praėjusį mėnesį Kanbera pasmerkė „fiktyvų teismo procesą“, per kurį Rusijos kontroliuojamas teismas australui Oscarui Jenkinsui, kuris buvo paimtas į nelaisvę kovodamas už Ukrainą, skyrė 13 metų kalėjimo kolonijoje bausmę.
JAV blokavo griežtą G7 pareiškimą dėl Ukrainos: bijo pasmerkti Rusiją
Jungtinės Amerikos Valstijos blokavo „griežtą“ Didžiojo septyneto (G7) pareiškimą dėl Ukrainos, kuris būtų pasmerkęs Rusiją, teigdamos, kad nori išsaugoti savo gebėjimą derėtis, antradienį sakė viršūnių susitikimo šeimininkės Kanados pareigūnas.
„Iš esmės jokio pareiškimo, nes amerikiečiai norėjo jį sušvelninti“, – sakė anonimiškumo pageidavęs pareigūnas. Kitos šešios G7 narės susitarė dėl „griežto pareiškimo“, tačiau tam reikėjo Jungtinių Valstijų pritarimo.
Donaldas Trumpas per G7 viršūnių susitikimą turėjo pasikalbėti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tačiau pirmadienį skubiai išvyko dėl Izraelio ir Irano konflikto. V. Zelenskis susitiko su kitais lyderiais atokiame miestelyje Kanados Uoliniuose kalnuose, praėjus kelioms valandoms po vieno baisiausių Rusijos bombardavimų Kyjive.
V. Zelenskį pasitikęs Kanados ministras pirmininkas Markas Carney paskelbė apie 2 mlrd. Kanados dolerių (1,47 mlrd. JAV dolerių) karinę paramą Ukrainai, įskaitant dronus ir sraigtasparnius.
Vis dėlto Didžiojo septyneto lyderiai pirmadienį buvo vieningi, paskelbę bendrą pareiškimą dėl Irano ir Izraelio konflikto. Jie palaikė Izraelį, bet taip ragino deeskaluoti konfliktą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu Ukraina tobulina savo balistiką:ji smohs į karinius objektus, ne civilinius(galbūt krymo tiltą)
Slava Ukraini, Šalom Izrael, smert kacapam!
Po Putino pasiūlymo – Trumpo kirtis jam: „Padaryk man paslaugą, gerai?“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad anksčiau šią savaitę bendravo su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo „Kanal 24“. Anot jo, V. Putinas pasisiūlė tapti tarpininku Artimųjų Rytų konflikte.
Vis dėlto D. Trumpas sako, kad V. Putinui atšovė pasiūlydamas „užsiimti tuo vėliau“.
„Aš jam atsakiau: padaryk man paslaugą – būk tarpininkas pas save. Pirmiausia pasirūpinkime Rusija, gerai?“ – cituojamas D. Trumpas.
Jis pareiškė, kad Artimaisiais Rytais V. Putinas galės pasirūpinti vėliau, taip pat išsakė nuomonę apie karo Ukrainoje sprendimo perspektyvas. Jo nuomone, „tai pavyks išspręsti“.
„Bet manau, kad ten taip pat viskas susitvarkys. Nors žuvo labai daug žmonių. Svarbiausia, kad žuvo daug daugiau žmonių, nei pranešama Ukrainos ir Rusijos ataskaitose. Daug daugiau“, – sako JAV prezidentas.