Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kiek agresijos ir neapykantos savajai Premjerei, o iš komentarų galima spręsti, kad Premjerę mums delegavo buvę okupantai...
@Kiek
turėtų sakyti: stengsiuosi dirbti visų šalies žmonių labui, o ne po keturių metų išsirinksit ką norėsit. Ar reikia suprasti, galimai atėjau saviems dirbti
@o savoji premjerė
O ka ji cia pamelavo ? Tiesa pasake
tai siandien jau galima shvesti :-D alkoholis iki 20 :-D vakar negalima buvo su alkoholiu :-D
GERA FOTO- TIKRAS MUSOLINIS
cekiuku skandalas, dabar oranzinai maisheliai, moksleiviu laikymas alkoholikais. vat 31 metai...
Ot paveikino :-D oranziniais maisheliais ir alkoholio draudimu rugsejo pirma :-D vat iki ko daejo nepriklausomybe :-D
prieš 31 metus valdžia darė viską, kad okupacinė kariuomenė išeitu, o dabartinė valdžia daro viską, kad okupantai ateitu.
@Kažkaip
Kuo pasireiskia dabartines valdzios veiksmai kad okupantas ateitu ?
@Pasakok
paklausk Pirčiupio gyventojų sudegintų kluone giminių, jie pasakys, kad okupantai buvo ne tik rusų bet ir tie kuriuos dabar šalimais Rudninkų paligone ruošiamasi apgyvendinti.
@?
Pirciupius sudegino belarusu partizanai o sov valdžia kaltę su vertė vokieciams
@?
O prie ko cia dabar Pirciupius kisi ? Kaip tai susije su svetimos armijos kvietimu ? Ar Lietuva ka ruosiasi pulti ? O gal jau uzpuole ?
@Pasakok
prie kokios valdzios atsirado vaitkaus partija? kaip galima taip sugebėti supriešinti Lietuvą? ar valstybė tai Vilniaus burbulas tik?
@supriešinta visuomene pasireiškia
Ka bendro turi okupacines armijos isvedimas ir vaitkaus partija ?
@Pasakok
Durniems konservatnikams sunku suvokti, kad buvo tokie Ribentropo ir Molotovo paktai, pagal tą sutarti Letuva ir buvo okupuota.Vėliau prasidėjus karui tarp sovietų ir vokiečių kažkuri laiką vokiečių, kažkuri laiką sovietų. Taigi ponai ir ponios dabar pakviesta Vokietijos kariuomenė pasikeitus valdžiai Vokietijoje ir sugriuvus ES gali bet kada tapti okupacine.
@Apie okupacine kriuomenę
kai visi Vaitkaus, Gražulio, Žemaitaičio, Vėgėlės , Tutkaus fanai laiko visus durniais, bet va jie yra patys protingiausi. Tik programos jų slepiamos, neaišku nė kas būtų kokiais ministrais. Tipo nekenti konservų pirk katę maiše. Orlauskas padainuos, o Žemaitaitis pirmą dieną Klaipėdos uostą kiniečiams parduos. Bet va matai vyrai taip gražiai keikia konservas, kad net gera ant širdies. O dėl to fainumo negaila ir uosto\
@juokinga
kai nėra jokio skirtumo kas tuo uostu naudosis siauraakiai ar vietiniai dabartiniai vagys valdžioje.
Daugiausia laisvės Lietuvoje turi vagys valdžioje, buve sovietiniai koloborantai, komunizmo propaguotojai, 75 m. įslaptinti kgb stukačiai ir jų liekanos, bei stribavaikiai.
Kas ko siekė ir kam dirbo...
"ŠVENTĖS TĘSIASI
Švenčiame 80-ies metų jubiliejų... Ne, dar ne savo. O Kėdainių Konservų fabriko, kuriame gaminami patys skaniausi pasaulyje agurkai.
Vikonda grupės akcininkų rankose šis fabrikas - jau 30 metų. Nuo 1994-ųjų. Fabriko istorija – tai kartu ir mūsų su Viktoru bendro kelio istorija, kuri yra verta bent vieno mano post‘o FB-ke.
Taigi, 1994-ieji. Kėdainių miesto viduryje riogso bankrutuojantis ir dar sovietmečiu dvasių apgyvendintas konservų fabrikas. Toks vienišas ir niekam nereikalingas. Na, ne visai niekam. Kažkokiu keistu būdu jis tampa reikalingas mums, ypač Viktorui. Ir kartu - mūsų svajonėms, mūsų vaizduotei. Ir fabrikas tampa mūsų. Su visais banko kreditais, su asmeninio turto garantijomis ir su didžiule rizika.... Aplinkiniai, rodydami į mūsų pirkinį, sukioja pirštą prie smilkinio „Jūs ką, išprotėjote, kam jums tas laužas? Ar neturite kur pinigų dėti?“. Mat tuomet buvo madinga dėti pinigus į prabangias mašinas ir modernius namus. Bet mūsų svajonės buvo aukščiau už visokias madas. Mes svajojome kurti darbo vietas, gražinti Kėdainių miestą ir gaminti pačius skaniausius pasaulyje agurkus. Kiekviena naujai sukurta darbo vieta ir kiekvienas naujas pardavimų kontraktas džiaugsmo teikė daugiau, nei kažkam šiuo metu teikia šampano vonia. O kur dar tas pakylėtas jausmas, supratus savo misiją būti nepriklausomos Lietuvos ekonomikos kūrėju!!! Ar galėčiau teigti, kad mes tada dirbome 24/7 režimu? Turbūt. Ar galėčiau teigti, kad buvo sunku? Turbūt. Tačiau šie teiginiai nėra tikslūs, nes mes iš tiesų ne dirbome, o kūrėme savo svajonę.
O tokia kūryba - tai galinga energija, kurios negali paskaičiuoti jokie buhalteriai ar ekonomistai. Mums sakė: „nepasiseks“. O mes to negirdėjome, nes klausėmės savo širdies ir savo svajonės. Todėl dabar turime rezultatą: gražų, modernų fabriką, kuriame pagaminta produkcija yra graibstoma daugelyje pasaulio šalių.
Dabar mūsų svajonės jau virto sėkme ir pripažinimu. Ir jei paklausite, koks tos sėkmės receptas, tai pasakysiu pagrindinį: mes gyvenome pagal savo taisykles ir nelaukėme, kad jas mums primestų aplinkinis pasaulis ir kad jos būtų parašytos svetima ranka ir paremtos svetima logika, netalpinančia mūsų vertybių ir tų pačių svajonių.
Ir sėkmė mus aplankė tikrai didelė – beveik visas Vikonda įmones kėlėme iš pelenų ir kūrėme iš jų verslo feniksus. Kai iš šios dienos perspektyvos atsigręžiu atgal, net nebesuvokiu, kaip tai galėjo įvykti? Kaip mes galėjome tiek visko prikurti? Ir netgi tuo metu, kai mums jau buvo laužomi sparnai – mat per aukštai pakilus kažkam pradėjome užstoti saulę. Dabar suprantu: mes tiesiog svajojome ir tikėjome. Tikėjome tikrai ne mokslu, ne ekspertais, ne ekonomistais, ne buhalteriais, ne politikais ir ne kokiomis nors kaimynėmis. Tikėjome savimi ir savo vidine galia. Žiūrėjome vienas kitam į akis, žiūrėjome viena kryptimi ir tikėjome.
Man visada buvo sunku atsakyti į klausimą „kas yra ta laimė?“. O dabar štai pagalvojau:
„Laimė yra prisėsti ant pasaulio krašto, o paskui pakilti ir žengti į nežinomybę savo svajonės link“.
P.S. Gal tekstas gavosi ir per daug jautrus, tačiau mūsų pagaminti agurkai tikrai kieti ir skanūs.''
"ŠVENTĖS TĘSIASI
Švenčiame 80-ies metų jubiliejų... Ne, dar ne savo. O Kėdainių Konservų fabriko, kuriame gaminami patys skaniausi pasaulyje agurkai.
Vikonda grupės akcininkų rankose šis fabrikas - jau 30 metų. Nuo 1994-ųjų. Fabriko istorija – tai kartu ir mūsų su Viktoru bendro kelio istorija, kuri yra verta bent vieno mano post‘o FB-ke.
Taigi, 1994-ieji. Kėdainių miesto viduryje riogso bankrutuojantis ir dar sovietmečiu dvasių apgyvendintas konservų fabrikas. Toks vienišas ir niekam nereikalingas. Na, ne visai niekam. Kažkokiu keistu būdu jis tampa reikalingas mums, ypač Viktorui. Ir kartu - mūsų svajonėms, mūsų vaizduotei. Ir fabrikas tampa mūsų. Su visais banko kreditais, su asmeninio turto garantijomis ir su didžiule rizika.... Aplinkiniai, rodydami į mūsų pirkinį, sukioja pirštą prie smilkinio „Jūs ką, išprotėjote, kam jums tas laužas? Ar neturite kur pinigų dėti?“. Mat tuomet buvo madinga dėti pinigus į prabangias mašinas ir modernius namus. Bet mūsų svajonės buvo aukščiau už visokias madas. Mes svajojome kurti darbo vietas, gražinti Kėdainių miestą ir gaminti pačius skaniausius pasaulyje agurkus. Kiekviena naujai sukurta darbo vieta ir kiekvienas naujas pardavimų kontraktas džiaugsmo teikė daugiau, nei kažkam šiuo metu teikia šampano vonia. O kur dar tas pakylėtas jausmas, supratus savo misiją būti nepriklausomos Lietuvos ekonomikos kūrėju!!! Ar galėčiau teigti, kad mes tada dirbome 24/7 režimu? Turbūt. Ar galėčiau teigti, kad buvo sunku? Turbūt. Tačiau šie teiginiai nėra tikslūs, nes mes iš tiesų ne dirbome, o kūrėme savo svajonę.
O tokia kūryba - tai galinga energija, kurios negali paskaičiuoti jokie buhalteriai ar ekonomistai. Mums sakė: „nepasiseks“. O mes to negirdėjome, nes klausėmės savo širdies ir savo svajonės. Todėl dabar turime rezultatą: gražų, modernų fabriką, kuriame pagaminta produkcija yra graibstoma daugelyje pasaulio šalių.
Dabar mūsų svajonės jau virto sėkme ir pripažinimu. Ir jei paklausite, koks tos sėkmės receptas, tai pasakysiu pagrindinį: mes gyvenome pagal savo taisykles ir nelaukėme, kad jas mums primestų aplinkinis pasaulis ir kad jos būtų parašytos svetima ranka ir paremtos svetima logika, netalpinančia mūsų vertybių ir tų pačių svajonių.
Ir sėkmė mus aplankė tikrai didelė – beveik visas Vikonda įmones kėlėme iš pelenų ir kūrėme iš jų verslo feniksus. Kai iš šios dienos perspektyvos atsigręžiu atgal, net nebesuvokiu, kaip tai galėjo įvykti? Kaip mes galėjome tiek visko prikurti? Ir netgi tuo metu, kai mums jau buvo laužomi sparnai – mat per aukštai pakilus kažkam pradėjome užstoti saulę. Dabar suprantu: mes tiesiog svajojome ir tikėjome. Tikėjome tikrai ne mokslu, ne ekspertais, ne ekonomistais, ne buhalteriais, ne politikais ir ne kokiomis nors kaimynėmis. Tikėjome savimi ir savo vidine galia. Žiūrėjome vienas kitam į akis, žiūrėjome viena kryptimi ir tikėjome.
Man visada buvo sunku atsakyti į klausimą „kas yra ta laimė?“. O dabar štai pagalvojau:
„Laimė yra prisėsti ant pasaulio krašto, o paskui pakilti ir žengti į nežinomybę savo svajonės link“.
P.S. Gal tekstas gavosi ir per daug jautrus, tačiau mūsų pagaminti agurkai tikrai kieti ir skanūs.''
@J. Blažytė copy
pinigų per daug ir garbės užsinorėjo? sugebate verslą daryti ir darykite, kam norite pradėti verslą daryti iš Lietuvos?
tvarto gyvuliai vis dergiantis kitas tautas...
Nėra blogų tautų, yra tik jų išsigymėliai, JŲ,- valdžioje.
- Gana gerai pažįstu ru, by, pl, lv, est, gruzus, armėnus , azerus, vengrus, vokiečius, indus, vietnamiečius, kubiečius , žydus, amerikonus, buv. Jugoslavijos gyventojus...
- NĖRA blogų TAUTŲ, masėje,- yra degradai valdžioje ivairiais būdais užgrobę valdžia, visur žmonės, yra esmėje panašus,-- ir nei vienas nenori karo, - NIEKADA, -- kol ju nesukursto savanaudžiai, kurie niekada patys nekariauja ir nežūna.
Nėra blogų tautų, yra tik jų išsigymėliai, JŲ,- valdžioje.
- Gana gerai pažįstu ru, by, pl, lv, est, gruzus, armėnus , azerus, vengrus, vokiečius, indus, vietnamiečius, kubiečius , žydus, amerikonus, buv. Jugoslavijos gyventojus...
- NĖRA blogų TAUTŲ, masėje,- yra degradai valdžioje ivairiais būdais užgrobę valdžia, visur žmonės, yra esmėje panašus,-- ir nei vienas nenori karo, - NIEKADA, -- kol ju nesukursto savanaudžiai, kurie niekada patys nekariauja ir nežūna.
Valdžioje aršiausi seni kolaborantai...
Valstybės vadovai sveikina Lietuvą minint 31-ąsias Laisvės dienos metines