Į Baltarusiją prieš porą dienų nukeliavęs E. Vaitkus ten teigė, kad neva Lietuvoje atgimsta fašizmas, prezidentas G. Nausėda yra išrinktas neteisėtai, o Lietuvos žmonės neva nori tikros laisvės, nes dabar valstybę esą valdo kitos Vakarų šalys.
Pasak politologo, istorijos mokslų daktaro Bernaro Ivanovo, dėl tam tikrų padarytų klaidų, būtent ir nutiko šis E. Vaitkaus akibrokštas, kurį dabar, tikriausiai, savo naudai išnaudos Rusijos propaganda.
„Suprantate, čia yra pasekmė tam tikrų klaidų ir to, ko nereikėjo leisti, nes tai, kas įvyko, yra labai bjaurus dalykas, nepaprastai šlykštus propagandine prasme. Jis duoda argumentų Rytų propagandistams, kurie, be abejo, turi ne Baltarusijos, o Rusijos krypties kėslų.
Tai tarsi pateisinimas jiems – „štai, ką kalba tas personažas“, ar ne? Kad čia, matai, nacistai, tas, anas, – prieš Ukrainą. Be abejo, tai irgi labai veikia, ir labai liūdna, kad iki to buvo prieita ir kad mūsų tarnybos bei valstybė neužkardė šio proceso“, – kalbėjo jis.
Vaitkus pasakė tai, kas yra naudinga Rusijos propagandai
Nors E. Vaitkus Lietuvoje stengėsi slėpti savo tikruosius ketinimus, nuvykęs į kitą aplinką jis atsiskleidė ir pasakė tai, kas naudinga Rusijos propagandai.
„Kaip galbūt pamenate, E. Vaitkus labai smarkiai maskavosi ir tokių dalykų nekalbėjo Lietuvai, bet, matyt, nuvykus į tinkamą aplinką, liežuvis atsipalaidavo, ir mes pamatėme tai, ką pamatėme.
Vakarų akyse, manau, žalos nėra, nes visi puikiai Vakaruose supranta, kas čia vyksta ir, kad tai yra to konkretaus veikėjo veikimas. Čia jau apgauti nieko nepavyks.
Tačiau, kaip ir minėjau, Rytų propagandistams – visokiems solovjovams, kiseliovams, skabėjovams – čia yra medžiaga jų propagandinėse laidose porą savaičių apie tai kalbėti“, – dalinosi mintimis ekspertas.
B. Ivanovo teigimu, dėl tokių dalykų [kurį padarė E. Vaitkus, nuvažiavęs į Baltarusiją] tarp valstybių netgi yra nutraukiami diplomatiniai santykiai. Bet reakcija, jo manymu, į tai, kas buvo pasakyta ir neatsiprašyta, – nei Vokietijos, nei Prancūzijos, nei Britanijos – nėra tokia, kokia turėtų būti. Paprastai, anot istorijos mokslų daktaro, taikomos diplomatinės priemonės, išsiunčiami diplomatai. Tačiau jam ši reakcija atrodo labai vangi ir silpna.
Reakcija [tam tikrų įstaigų] yra labai reikalinga, o į E. Vaitkų reikėjo reaguoti sistemingai ir nuosekliai: „Manau, mes truputėlį nepasiruošę tokioms hibridinėms atakoms, nes tai yra hibridinė ataka prieš Lietuvą, prieš Vakarus. Ir aišku, kad reikia turėti tam tikrą strategiją – ką tokiu momentu reiktų padaryti, kad apsiginti. Bet, kaip sakau, geriausia būtų, kad iki to nebūtų prieita“, – pabrėžė B. Ivanovas.
Kodėl Vaitkus taip pasielgė, kokia jam iš to nauda?
B. Ivanovas pateikė kelis pavyzdžius, kodėl E. Vaitkus galbūt pasielgė taip, kaip pasielgė ir ko siekė, išsakydamas savo mintis Baltarusijoje apie Lietuvą, šalies vadovą ir t.t.
„Sunku įlįsti į tokių veikėjų mąstymą ir bandyti kažką atspėti. Galime kalbėti apie bendrus dalykus, kurie tokiais atvejais veikia. Ar veikia čia pinigai – nežinau. Pinigai būna veiksnys. Pamename, buvo veikėjų po 2014 metų, „Būkime vieningi“ – jie tiesiog iš Rusijos ambasadų siurbė pinigus. Jie imitavo veiklą ir dirbo už pinigus – tai vienas momentas.
Yra visokių žmonių su psichologinėmis ir psichikos problemomis, kurie taip save realizuoja, bando kompensuoti tam tikrus kompleksus. Tai irgi kartais priežastis tokių veiksmų. Būna nusivylimas, gyvenimo nelaimės, asmeninės problemos, traumos. Ir to negalima atmesti, nes kartais būna visiškai idėjiniai veikėjai, kurie mano, kad daro teisingai“, – kalbėjo pašnekovas.
<...> „Taip kad sunku pasakyti, kokie motyvai. Nemanau, kad šiuo atveju eina kalba apie pinigus. Gal, bet ką mes galime žinoti? Tai turi pasakyti mūsų specialiosios tarnybos – jos turi įvertinti, parodyti, atskleisti“, – toliau tęsė jis.
„Pavyzdžiui, su Rumunijos kandidatu į prezidentus buvo būtent tokia istorija – Konstitucinis Teismas jį nušalino. Buvo rasti milijonai dolerių, auksiniai luitai, visi ryšiai su Maskva. Žodžiu, yra įvairių galimybių“, – paaiškino B. Ivanovas.
Gali būti, kad baudžiamoji atsakomybė Vaitkui nebus pritaikyta
Advokatas, teisininkas Gintaras Černiauskas sakė, kad Generalinė prokuratūra pradeda tyrimą dėl E. Vaitkaus, tačiau nėra aišku, ar pavyks jam pareikšti kaltinimus, nes pagal Baudžiamąjį kodeksą gali būti sunku pritaikyti šmeižto straipsnį jo atvejui.
„Kiek aš spėjau sekti viešą informaciją, berods Generalinė prokuratūra pradeda ikiteisminį tyrimą, siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes. Tačiau neturiu vienareikšmiško atsakymo – ar Generalinė prokuratūra sugebės suformuluoti kokį nors kaltinimą E. Vaitkui šiuo atveju.
Peržiūrėjus Baudžiamąjį kodeksą, kyla rimtų abejonių, ar galima būtų jam pritaikyti 154 straipsnį – šmeižtą, kuris numato bausmę tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo“, – pasisakė jis.
Ekspertas mano, kad E. Vaitkaus pasisakyme nėra akcentuojamas konkrečiai G. Nausėda , bet apskritai visi rinkimai ir prezidento pergalė, po kurios jis toliau ėjo prezidento pareigas: „Manau, tai nėra tiesiogiai nukreipta prieš G. Nausėdą taip, kad būtų galima teigti, jog žeminamas jo asmuo arba pakertamas pasitikėjimas būtent juo“, – tarė G. Černiauskas.
Vaitkaus pasisakymai gali būti laikomi nusikaltimu prieš valstybę
Teisininkas pabrėžė, kad yra svarstoma galimybė pritaikyti Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris numato bausmę už pagalbą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą taikos metu – tai gali būti laikoma nusikaltimu prieš valstybę, jei asmens veiksmai kenkia jos saugumui ar suverenitetui.
„Kitas momentas, kas labai įdomu – Baudžiamojo kodekso 118 straipsnis, kas galbūt irgi galėtų būti svarstoma, ar tokie veiksmai neatitinka įtvirtintos nuostatos dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką.
Čia įstatymo leidėjas yra numatęs, kad tas, kas taikos metu padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką, jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, vėlgi užtraukia baudžiamąją atsakomybę, už ką yra numatytos atitinkamos bausmės“, – atkreipė dėmesį jis.
Tiesa, G. Černiauskas taip pat paaiškino, kad šiuo atveju prokuratūra turėtų įrodyti, kad tokie pasisakymai buvo tiesioginė pagalba priešiškai Lietuvai valstybei veikti prieš jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonominę galią.
Būtų labai sudėtinga įrodyti jo pakaltinimą, kadangi E. Vaitkaus gynyba būtų konstruojama tuo, kad jis turi žodžio laisvę, minties laisvę ir jis gali tuo gintis, kad jo įsitikinimai negali būti traktuojami kaip baudžiamosios veikos padarymas.
Įstatymų leidėjams derėtų kai ką pergalvoti, pakeisti
Įstatymo leidėjas, anot advokato, turėtų pergalvoti, ar pagal šiandieninę situaciją atitinka šiandienos realijas Baudžiamajame kodekse numatyti straipsniai, už ką galima būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn tokius asmenis, kurie akivaizdžiai veikia prieš Lietuvą, žemina jos autoritetą, bando visuomenei ar kitų valstybių piliečiams niekinti mūsų institucijas, valstybės vadovus ir reikšti nuomonę, kad ir visuomenė Lietuvoje nepasitiki valdžia ir savo valstybe.
„Dėl to galima būtų suprasti, kad kitos valstybės įsikišimas į mūsų valstybės valdymą būtų kaip ir visuomenės išlaisvinimas. Tai šiuo atveju, aš manyčiau, kad įstatymo leidėjas kaip tik turėtų susirūpinti tokiais dalykais“, – pridėjo teisininkas.
G. Černiausko nuomone, apmaudu yra tai, kad Generalinė prokuratūra tik dabar atsikvošėjo ir pradėjo pastebėti E. Vaitkaus veikimą prieš Lietuvą. Tačiau jis asmeniškai žino, kad E. Vaitkus savo laiku yra reikalavęs ir prievartavęs vieną įmonę.
Advokatas yra kreipęsis į prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą ir patrauktų jį baudžiamojon atsakomybėn, kas tuo metu, jeigu būtų buvę padaryta, o veika buvo akivaizdi, su visais įrodymais pateikta, tai, ko gero, tokio veikėjo mes šiandien neturėtume – akivaizdžiai veikiančio prieš Lietuvą.
Jis užbaigė pokalbį, sakydamas, kad šiuo atveju rimtas akmuo yra metamas į Generalinės prokuratūros daržą, kadangi tam tikros veikos laiku nėra užkardomos ir tokie asmenys, kaip E. Vaitkus nėra baudžiami.
Po E. Vaitkaus apsilankymo Baltarusijoje policija ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
