SRDK iki šiol pataisų nesvarstė, nes laukė ekspertinio reformos vertinimo, kurio gegužės pabaigoje paprašė opozicinių konservatorių ir liberalų frakcijos.
Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas demokratas Linas Kukuraitis, gautos mokslininkų išvados labai skirtingos, nors komitetas pateikė vienodus klausimus.
„Vienos išvados teigia, kad reforma daro neigiamą poveikį sistemai, kitos – kad tas poveikis neutralus, o trečios įžvelgia pozityvių dalykų“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė komiteto vadovas.
Išvadų parlamentarai paprašė Vilniaus universiteto Teisės, Ekonomikos ir Filosofijos fakultetų, Mykolo Romerio universiteto, Socialinių mokslų centro, Vytauto Didžiojo universiteto, ISM universiteto.
Su keturiomis iš jų susipažino BNS.
Prognozuoja, kad pasitrauktų apie 50 proc. dalyvių
Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematinio modeliavimo katedros docento Audriaus Kabašinsko išvadoje teigiama, kad dėl reformos mažės anuitetų išmokos, stipriai aptirptų ir antros pakopos dalyvių skaičius: „Tikėtina, kad pasitrauktų apie 50 proc. dalyvių, ypač gaunantys mažesnes už vidutines pajamas“.
Į SRDK klausimą, kaip keistųsi pensijų sistema, jei dėl įgyvendintų reformų liktų tik „Sodra“ ir trečios pakopos pensijų fondai, jis atsakė: „Trumpame laikotarpyje poveikis būtų nedidelis, tačiau praradus valstybės galią ir priverstinį mąstymą apie ateitį, ilgame laikotarpyje dalis piliečių taptų socialiai ir finansiškai pažeidžiami, nes patys neprisiverstų atidėti lėšas pensijai. Tai galima pastebėti iš trečios pakopos silpno išsivystymo Lietuvoje“.
A. Kabašinskas prognozuoja, kad po reformos pažeidžiamų žmonių padaugėtų nuo 20 proc. iki 35-40 proc.
Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) atstovė Eglė Kavoliūnaitė sako, kad siūlomi pensijų sistemos pokyčiai įtvirtintų skirtingas sąlygas jau kaupiantiems ir naujai įsitraukiamiems žmonėms. To paties centro mokslininkė Sarmitė Mikulionienė įsitikinusi, kad galimybė bet kuriuo metu nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba išsiimti dalį sukauptų lėšų, turės neigiamą įtaką fondų veiklai, gali skatinti mažinti ilgalaikių investicijų dalį bei didinti konservatyvių priemonių svorį, kas gali sumažinti bendrą fondų investicinę grąžą.
S. Mikulionienė sako, kad dėl nepalankių demografinių procesų „Sodros“ stiprinimas šiuo metu nėra racionalus.
„Sunkiausieji „Sodros“ laikai mūsų laukia po 7–12 metų, todėl šiame laikotarpyje būtina išsaugoti (didinti) pensijų fondų įvairovę, tobulinti jų administravimo priežiūrą, didinti dalyvavimo pensiniuose fonduose patrauklumą bei tobulinti galimybes gyventojams efektyviau panaudoti antros pakopos fonduose sukauptas lėšas“, – tvirtina mokslo darbuotoja.
„Fondų valdytojai prisitaikys prie pokyčių“
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas Algirdas Bartkus nurodo, kad darant prielaidą, jog 60 proc. pajamų žmogus nukreipia vartojimui, galima tikėtis, kad iš kaupimo pasitraukę gyventojai vartojimui skirs papildomus 1,8 proc. pajamų.
„Atsižvelgiant į itin mažą vartojimo augimo tempo paspartėjimą dėl pasitraukimo iš kaupimo, tiesioginis poveikis kainų augimo tempui bus itin mažas – beveik nepaspartės“, – teigia A. Bartkus.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinės politikos katedros mokslininkai Romas Lazutka ir Daiva Skučienė tvirtina, kad numatytos galimybės neribotą laiką stabdyti įmokas bei atsiimti dalį lėšų, dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje daro mažiau rizikingu, tačiau valstybės subsidiją kritikuoja.
„Paskatai skiriamos lėšos yra reikšminga valstybės biudžeto dalis, kuri šiuo metu gali būti nukreipta į prioritetinį tikslą – gynybai. Ne mažiau reikšmingi ir kiti tikslai – socialinės ir sveikatos apsaugos nepakankamas finansavimas“, – teigiama jų išvadoje.
R. Lazutka ir D. Skučienė, be kita ko, reformuojant antrą pensijų pakopą siūlo mažiau dėmesio kreiptį į pasekmes fondams, nes, pasak jų, fondų valdymo įmonės prisitaikys prie rinkos pokyčių.
„Veikė kai valdomas kapitalas buvo dešimtį kartų mažesnis, įmonės yra įvairaus dydžio, jų skaičius pakankamas. Jos veikia net trečios pakopos pensijų rinkoje, kuri daug mažesnė. Taigi, rūpestį šių įmonių veikla galima drąsiai palikti akcininkams ir pasitikėti jų sumanumu“, – tirtina mokslininkai.
Dėl reformos – pastabos iš EK ir TVF
Valdančiosios koalicijos partneriai yra sutarę, jog Seimui pateikti siūlomi pokyčiai neturi būti koreguojami ir reforma turi būti priimta tokia apimtimi ir forma, kokia atkeliavo iš Vyriausybės.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas yra pritaręs reformai, tačiau siūlo leisti iš kaupimo pasitraukti arba pradėti kaupti bet kada, nenumatant atskiro „lango“, taip pat atsisakyti valstybės įnašo.
Pensijų reforma siekiama atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo, suteikti beveik du metus apsispręsti nutraukti kaupimą, vieną kartą leisti atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, bet toliau kaupiantiesiems palikti 1,5 proc. valstybės įnašą.
Vyriausybė siūlo, kad sprendimą dėl pasitraukimo iš fondų žmonės galėtų priimti du kartus: 2026 metų ir 2027 metų sausį–rugsėjį, nes kiekvienų metų pabaigoje tris mėnesius būtų vertinamos paraiškos.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) yra pareiškęs, kad Seime svarstomi pokyčiai gali mažinti pensijas ateityje, o senstant visuomenei – daryti spaudimą viešiesiems finansams, o Europos Komisija įspėjo, kad Seimo patvirtinta reforma trukdytų Lietuvoje plėstis kapitalo rinkai, pasunkėtų jos dalyvių finansavimo galimybės.
BNS anksčiau rašė, kad finansų ministras Rimantas Šadžius gegužę pranešė sulaukęs ir Europos Komisijos pastabų dėl reformos, numatančios, be kita ko, atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo.
Konstitucinis Teismas pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
