Tai numatančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas parlamentui praėjusią savaitę pateikė Mišrios Seimo narių grupės narys Viktoras Fiodorovas.
Pasak jo, pritarus projektui, vyresnio amžiaus arba judėjimo problemų turintys žmonės galėtų judėti savarankiškai.
„Judėjimo negalią turintys asmenys gali važiuoti su neįgaliųjų vežimėliais. Bet senjorai, kurie turi judėjimo sunkumų, taip pat žmonės po atliktų operacijų dažnai naudojasi elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis tam, kad, pavyzdžiui, nuvažiuotų į parduotuvę, į polikliniką, į bažnyčią“, – Eltai sakė V. Fiodorovas.
Politiko teigimu, Seimas turėtų ištaisyti, jo nuomone, padarytą klaidą dėl tokių elektrinių mikrojudumo priemonių.
„Seimo priimti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai, kuriais griežtai reglamentuojamas visų elektrinių mikrojudumo priemonių, ypač tokių kaip elektriniai paspirtukai, riedžiai, naudojimas, nors ir siekia didinti saugumą, tačiau sukūrė tam tikrų nepatogumų – ypač tiems žmonėms, kurie šiomis priemonėmis naudojasi ne kaip pramoga, o kaip būtinybe judėti. Tai ypač liečia vyresnio amžiaus žmones – tuos, kurie turi judėjimo sunkumų, kurie dėl naujų taisyklių tokias mikrojudumo priemones yra priversti prasistumti per pėsčiųjų perėjas“, – pateikdamas projektą iš Seimo tribūnos sakė V. Fiodorovas.
Anot jo, tai ne tik nepatogu, bet yra faktiškai fiziškai neįmanoma, ypač kalbant apie asmenis, kurie turi judėjimo sunkumų.
„Tokios priemonės svoris yra apie 100 kilogramų“, – pastebėjo V. Fiodorovas.
Pasak jo, priėmus pasiūlytas įstatymo pataisas būtų leista važiuoti per pėsčiųjų perėjas tik šių elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams. Tačiau draudimas ir toliau galiotų elektrinių paspirtukų, riedlenčių, balansinių vienračių, riedžių vairuotojams.
Seimo narys Kęstutis Mažeika pastebėjo, kad senjorai yra vieni atsargiausių ir laikosi Kelių eismo taisyklių, dažniau važiuoja kelkraščiais.
„Turbūt reikia nuvykti sekmadienį į mišias ir pamatyti, kiek tokių mikrojudumo priemonių yra prie kiekvienos bažnyčios. Kai kurie žmonės sunkiai išlipa ir net iš jų mišias kartais stebi“, – pastebėjo K. Mažeika.
„Labai geras pastebėjimas – į bažnyčią leidžiame važiuoti, bet per pėsčiųjų perėjas neleidžiame važiuoti, tai atrodo toks keistas dalykas. Iš tikrųjų šitas projektas su techniniais pataisymais tikrai problemą išspręstų“, – teigė V. Fiodorovas.
Pritardamas iniciatyvai, Seimo narys Artūras Zuokas atkreipė dėmesį į tai, kad tokių transporto priemonių gatvėse tik didės. Todėl, jo nuomone, planuodami miestų gatves, šaligatvius, reikia numatyti ir tokioms priemonėms pritaikytą infrastruktūrą.
Perspėja dėl galimo avaringumo
Projektui oponavę Seimo nariai reiškė susirūpinimą dėl saugumo ir galimų avarijų.
„Siūlyčiau nepalaikyti šito įstatymo projekto vien dėl to, kad galimai atidarytume Pandoros skrynią. (...) Ne vieną ir ne du kartus ir man pačiam teko susidurti važiuojant transporto priemone ir su riedžiais, ir su dviračiais, kai jie važiuodami per perėjas sukelia avarines situacijas“, – sakė Seimo socialdemokratas Audrius Radvilavičius.
Projektą kritiškai įvertinęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas mano, kad įstatyme reikėtų konkrečiau įvardinti, kokios mikrojudumo priemonės gali važiuoti per perėjas – pavyzdžiui, tos, kurios yra sėdimos, kurias naudoja judėjimo problemų turintys žmonės.
Kaip pastebėjo parlamento liberalas Vitalijus Gailius, dažniausia tragedijų keliuose atsitinka dėl netikėto išbėgimo, įvažiavimo į pėsčiųjų perėjas.
„Kodėl kalbama apie 6 kilometrų greitį, kaip tie 6 kilometrai bus kontroliuojami? Gal jums yra žinoma kokia nors europinė patirtis, kur toks judėjimas per pėsčiųjų perėjas yra leidžiamas?“ – projekto autoriaus teiravosi V. Gailius.
Anot V. Fiodorovo, galimybės išmatuoti greitį nėra, bet 6 kilometrai iš esmės yra pėsčiųjų ėjimo greitis.
„Visi saugumo dalykai – apsižvalgyti, įsitikinti, kad neatvažiuoja automobilis, galioja visiems – tiek pėstiesiems, tiek neįgaliųjų vežimėliams, tiek šitoms priemonėms galiotų“, – tvirtino V. Fiodorovas.
Politikas pripažino, kad galbūt neįmanoma priimant įstatymus numatyti visų galimų situacijų. Tačiau jis tikisi, kad visus techninius dalykus bus galima sutvarkyti svarstant projektą Seimo komitetuose.
Pateikimo stadijoje iniciatyvą palaikė 67 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 23 parlamentarai.
Po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete į plenarinę salę įstatymo pataisos sugrįš birželio 19 dieną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
