Tai numatantį nutarimo projektą, kurį praėjusią savaitę Seimui pateikė Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas, parlamentarai palaikė bendru sutarimu.
Dokumentą svarstys Švietimo ir mokslo, Kultūros komitetai bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Apsispręsti dėl šios iniciatyvos planuojama pavasario sesijoje.
„Vytauto Didžiojo reikšmė Lietuvai yra nenuginčijama. Tai yra neeilinė asmenybė, kuri verta atskiro dėmesio“, – pateikdamas iniciatyvą iš Seimo tribūnos sakė K. Vilkauskas.
Jam pritarė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas socialdemokratas Laurynas Šedvydis.
„Tarp istorikų kartais kritikuojama ta vadinamoji didžiojo žmogaus teorija, kad esą vienas žmogus gali pakeisti istorijos tėkmę. Vytautas Didysis yra viena iš tų asmenybių, kuris tikrai savo veiksmais kaip genialus politikas Lietuvos istoriją iš esmės ir sukūrė“, – sakė L. Šedvydis.
Seimo narys liberalas Simonas Kairys teiravosi, kokie šiai asmenybei skirti įvykiai, renginiai planuojami 2030 metais.
K. Vilkausko nuomone, labai svarbu, kad į minėjimą įsijungtų visi Lietuvos piliečiai. Jis tikisi, kad Vytautas Didysis suvienys Lietuvą iš naujo.
„Tai yra ir atminimo ženklai, ir įvairūs renginiai, ir paminklai, kurių mes nepastatome. Galų gale galbūt Trakuose iškils paminklas Vytautui Didžiajam. Įvairių pilietinių iniciatyvų tikrai, manau, lauksime, ir jos labai vertingos, ypač šiuo laikotarpiu, kai mums reikia kuo daugiau vienybės. Vytautas iš tikrųjų yra ta legendinė asmenybė, kuri mus suvienys vėl iš naujo“, – iš Seimo tribūnos sakė K. Vilkauskas.
Nutarimo projektas dėl 2030 metų paskelbimo Vytauto Didžiojo metais teikiamas, atsižvelgiant į „istorinės, kultūrinės, socialinės, atminties išsaugojimo svarbą“.
„2030 metų paskelbimas Vytauto Didžiojo metais primintų visuomenei apie gilias Lietuvos valstybingumo tradicijas, kad Lietuva jau prieš kelis šimtmečius buvo stipri ir įtakinga valstybė, o jos siekis išlaikyti suverenitetą yra neatsiejama tautos istorijos dalis“, – akcentuojama nutarimo projekte.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis, apie 1350 m. gimęs Senuosiuose Trakuose, o miręs 1430 m., buvo vienas žymiausių politikų ir karvedžių ne tik Lietuvos istorijoje, tačiau ir Europoje – jo valdymo laikotarpiu Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) pasiekė didžiausią teritorinę plėtrą nuo Baltijos iki Juodosios jūrų ir tapo viena galingiausių žemyno valstybių.
„Krašte klestėjo amatai, plėtėsi prekyba, sparčiai augo miestai: buvo pastatyta daug naujų arba atstatyta senų pilių. Plito rašto kultūra, kuri tapo neatskiriama politinės, administracinės ir teisinės veiklos dalimi“, – pažymi K. Vilkauskas.
Parlamentaras primena, kad Vytauto valdymo laikotarpiu LDK pradėtos steigti pirmosios parapinės mokyklos – pirmoji jų įsteigta Trakuose 1409 m.
„Vytautas Didysis pasižymėjo tolerancija tautinėms mažumoms, buvo itin atidus Lietuvoje įkurdintų totorių, karaimų poreikiams, bendravo su jų didikais, nes mokėjo keletą kalbų”, – sako K. Vilkauskas.
Vyriausybei siūloma parengti Vytauto Didžiojo metų programą ir numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti 2026–2030 metų valstybės biudžetuose.
Pastarąjį kartą Vytauto Didžiojo metai buvo paskelbti 1930-aisiais, minint jo 500-ąsias mirties metines.
ELTA primena, kad atmintini metai nustatomi ir skelbiami vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl atmintinų metų skelbimo tvarkos“.
Iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, mokslui, menui ir kultūrai, svarbios datos pradedamos minėti nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų.
Atmintini metai skelbiami ne vėliau kaip likus dvejiems metams iki atmintinų metų pradžios. Taip siekiama laiku numatyti valstybei reikšmingų minėjimų įgyvendinimui reikalingą biudžetą, parengti programas ir planuojamas priemones.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
