Klaipėdos universiteto mokslininkas Edvinas Tiškus parodė 10 tūkstančių eurų vertės įstaigos droną, kuris iš padebesių tėškėsi į žemę.
„Buvo prarastas ryšys ir tiesiog trenkėsi į kopas ir sparneliai sulūžo, kamera šiek tiek įlinko, bet kamera dar veikia“, – pasakojo mokslininkas.
Artėjant pratyboms „Zapad“ ir po sėkmingos ukrainiečių operacijos „Voratinklis“, iš Karaliaučiaus srities rusai sustiprino GPS ryšio blokavimą, tad pajūryje pakelti į orą dronai tampa nevaldomi ir arba operatoriui pasimetus krenta žemyn, arba skrenda tolyn, kol išsikrauna bei nukrenta.
Pasimetė jau dešimtys dronų
Neoficialiai kalbama, kad taip rusai ne tik kenkia, bet ir bando apsaugoti Karaliaučiaus sritį nuo galimos atakos dronais ar stengiasi iš trajektorijos išvesti pratybose pajūryje naudojamas NATO raketas.
„Tada geriau neskristi. Ypač pajūryje, kur yra atvira erdvė, ten gali būti, kad bus kažkoks signalas“, – sakė E. Tiškus.
Tokių atvejų pajūryje dešimtys. Internete dronų valdytojai dalinasi savo istorijomis:
„Abu dronai vos pakilus taip pat išskrido į upės pusę ir dingo. Nuostolis kosminis per 40 minučių! Kas čia per nesąmonė? Parduotuvėje nieko nepasakė.“
Droną turi ir Palangos gelbėtojai. Jis gali nunešti skęstančiajam gelbėjimosi ratą ar kyboti virš jo rodydamas nelaimės vietą. Pernai vasarą kurorto gelbėtojai taip išgelbėjo 15 žmonių. Dabar to daryti nebegali.
„Viskas yra dėl GPS ryšio sutrikimų šioje vietoje. Tai dėl to mums kyla problemos ir šiuo momentu negalim jo kelti dėl žmonių saugumo, kad jis nenusileistų žmonėms ant galvos“, – sakė Palangos gelbėtojas Kajus Pirožnikas.
O to pasekmės būtų tragiškos, sako profesionalus dronų valdytojas ir vienas iš jų pradininkų pajūryje Andrius Pelakauskas.
„Paskaičiavus pagal fiziką, iš 100 metrų krentantis dronas žalos galėtų pridaryti ir labai daug. Tai galėtų baigtis ir labai tragiškai, jei ant galvos nukristų“, – teigė vyras.
Anot pašnekovo, droną galima saugiai nutupdyti net jam ėmus kvailioti. Vis tik tam reikia nemažai įgūdžių.
„Tada viskas priklauso nuo to, kaip tu sugebi jį valdyti. Nėra taip, kad GPS praradom ir dronas tą pačią minutę nukrito. Jis tiesiog pradeda nebeturėti stabilumo. Vėjas pučia – jis eina pavėjui. Tai čia jau reikalingi įgūdžiai, kad visą šitą suvaldyti“, – aiškino A. Pelakauskas.
Prašo stiprinti spaudimą Rusijai ir Baltarusijai
Dėl tokios situacijos virš strateginių objektų pajūryje dronų skrydžiai yra draudžiami net turintiems specialius leidimus.
Mokslininkai dronų valdytojams pataria įsijungti RTK – „Real time kinematics“ – ryšį ir užsiregistruoti lietuviškose ryšio stotyse LitPOS. Tiesa, šią sistemą įdiegti galima tik į brangesnius dronus.
„Tiesiog GPS vieno centimetro ir dar tiksliau gali būti, drono lokaciją pririša ir tada jam tikrai nėra galimybių sakyti, kad tu čia esi ne toj vietoj. Gali tokį signalą paveikti, bet tam reikėtų stiprių ryšio priemonių tą padaryti“, – kalbėjo E. Tiškus.
Dėl rusų veiksmų sutriko lėktuvų, laivų ir net ant ornitologų stebimų paukščių esančių siųstuvų GPS. Ir tai vyksta ne tik Lietuvoje. Todėl mūsų šalis bei dar dvylika Europos Sąjungos ministrų ragina Europos Komisiją imtis visų politinių, diplomatinių ir teisinių priemonių stiprinant tarptautinį spaudimą Rusijos ir Baltarusijos režimams. Taip pat įvesti sankcijas asmenims ir subjektams, susijusiems su tyčiniu signalų trikdžių sukėlimu. Šalys ragina paspartinti trikdžiams atsparių paslaugų diegimą, atnaujinti ir modernizuoti esamą navigacijos infrastruktūrą.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
































































































































































































































Jie negali būti tarp žmonių. Juos reiks izoliuoti maskovijos savartyne, jų visas pasaulis nemėgsta.
Niekas niekada neatleis už Sumus