Rajonų merai prašo bankų sugrįžti, žmonėms – sunku: „Pasirengę savivaldybės pastate duoti bankui kabinetą“

Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. 

Dauguma iš 19-os Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pernai dirbo pelningai ir susižėrė rekordinį 1 milijardo eurų pelną. Matydami tokį pelną, rajonų merai reikalauja daugiau paslaugų gyventojams – daugiau bankomatų ir klientų aptarnavimo skyrių atokesniuose miesteliuose.

„Komercinių bankų nebeturime, viskas tik bankomatai likę. Bankai nuėjo lengviausiu keliu – indėlius, lėšas žmonių susirinko, o paslaugų nebenori teikti, esą per maži srautai, per brangiai kainuoja išlaikyti“, – įsitikinęs Pakruojo rajono meras Saulius Margis.

„Mes pasirengę savivaldybės pastate duoti bankui kabinetą, pastatykite bankomatą ir aptarnaukite. Viskas elektroniniu būdu? Deja, seni žmonės neįvaldę“, – bankų paslaugų trūkumu piktinosi Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Seimas nusprendė: komerciniai bankai privalės turėti nuosavų lėšų rezervą nuostoliams padengti

Klaipėdos savivaldybė skolinsis iš bankų nemenką sumą

Lietuvos eksportas per metus mažėjo 0,1 proc., importas augo 5,6 proc.

Tačiau bankų atstovai atkerta, esą bankomatų ir klientų aptarnavimo skyrių šalyje pakanka.

„Keičiasi žmonių poreikiai ir įpročiai, čia pagrindinė priežastis. Vis daugiau pereiną į elektroninę erdvę, apklausos rodo, kad didžioji dalis nebeina į skyrius“, – įsitikinusi Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Premjeras turi pastabų bankams

Premjeras Gintautas Paluckas visgi pasigenda komercinių bankų didesnio dėmesio eiliniams klientams ir smulkiems verslininkams.

„Bankų tinklas viešąjį vaidmenį turės dar atlikti, yra problemų ir su bankų apetitu rizikai. Smulkus ir vidutinis verslas negauna jokio kreditavimo“, – sakė G. Paluckas.

Įšvydęs milijardinį komercinių bankų pelną, kuris 30 mln. eurų buvo didesnis už ankstesnių metų, „Nemuno aušros“ lyderis Žemaitaitis ragina pratęsti bankų solidarumo mokestį dar 3 metams.

„Per dieną Lietuvos bankai uždirba apie 3,3 mln. eurų pelno, iš kur? Bankai, turėdami galimybę palupikauti nuo paskolų turėtojų ir klientų, pasinaudoja“, – sakė R.  Žemaitaitis.

Solidarumo mokestį bankams 3 metams įvedė praėjusios kadencijos Seimas, mat dėl padidinto euriboro, bankai ėmė gauti didžiulius pelnus, o kitąmet mokestis jau nebegalios.

Už du praėjusius metus komerciniai bankai turi sumokėti apie 470 mln. eurų, o už šiuos metus dar 120 mln. eurų. Tačiau daugiau mokėti bankai griežtai atsisako.

„Tęsti mokestį griežtai nepritariame. Svarbu prisiminti, kad kredito įstaigos jau dabar moka diskriminacinius mokesčius“, – teigė bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Paluckas nepritaria solidarumo mokesčiui

Premjeras Gintautas Paluckas taip pat kalba, kad pratęsti bankų solidarumo įnašo neplanuoja.

„Solidarumo mokestis nėra tikslingas. Jis veikia taip, kad fiksuoja per greitai augantį pelną, tik tada įsijungia, turi efektą, tuo tarpu bankai turi 20 proc. pelno mokestį, kuris didesnis nei likusių ūkio sektorių, taip pat matome didesnį bankų vaidmenį uždirbus pinigus finansuojant gynybos ir infrastruktūros fondus“, – įsitikinęs G. Paluckas.

Pernai komerciniai bankai ne tik didinosi savo pelną, bet ir daugiau laikė gyventojų indėlių bei išdavė paskolų.

Gyventojai yra pasiskolinę apie 16 mlrd. eurų, iš kurių daugiausiai 13 mlrd – būstui. Gyventojų lėšos sąskaitose ir terminuotuose indeliuose per metus taip pat padidėjo dar 3 mlrd. eurų ir jau siekia 25,5 mlrd. eurų.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.                  

Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia: