„Aš manau, kad tai yra labai įžvalgus pastebėjimas, nes kartais mes akcentuodami kietąją galią pamirštame minkštąją. Mūsų visuomenės motyvaciją, mūsų visuomenės pasitikėjimą valstybe, mūsų visuomenės tikėjimą, kad valstybė jais rūpinasi. Tai yra nacionalinio saugumo strategijos sudėtinė dalis. Šiuo tam tikru dvinariu modeliu remiasi Suomija, o Suomiją mes matome kaip pavyzdinę valstybę rūpinantis nacionaliniu saugumu“, – Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.
Ketvirtadienį metinio pranešimo metu G. Nausėda kalbėdamas apie valdančiųjų vykdomą mokesčių pertvarką pažymėjo, kad jos tikslai turėtų užtikrinti ne tik gynybos, tačiau ir kitus viešųjų paslaugų poreikius, socialinį ir ekonominį Lietuvos saugumą.
„Mokesčių pertvarkos metu taip pat būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp socialinės ir ekonominės politikos poreikių. Tikrai netapsime saugesni, sviestą keisdami patrankomis, didindami skurdą ir socialinę atskirtį“, – Seime kalbėjo G. Nausėda.
ELTA primena, kad šiuo metu Seimo komitetuose svarstoma Vyriausybės mokesčių pertvarka, kurią priimti ketinama iki pavasario sesijos pabaigos.
Pirmą balsavimą parlamente įveikė pelno, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, naujų draudimo ir „cukraus“ mokesčių įvedimas, taip pat nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai.
Tiesa, nors Finansų ministerija siūlė pirmąjį asmens būstą apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų jo „grindų“, sprendimą dėl konkrečios kartelės ir tarifų intervale nuo 0,1 iki 1 proc. paliekant savivaldybėms, koalicinė taryba nuo šio siūlymo paskelbė atsitraukianti.
Anot valdančiųjų, planuojama likti prie ne pagrindinio būsto apmokestinimo – jau anksčiau skelbta, kad šios pajamos iki 2030-ųjų būtų skiriamos į Gynybos fondą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
