Tačiau ne ką mažiau iššūkių kyla ir kitokią technologiją naudojančių vandenilio automobilių savininkams. Tiesa, Lietuvoje tokie yra tik du.
Senutėlį, daugiau kaip 30 metų „Jaguar“ Kauno technologijos universiteto mokslininkai su studentais prieš porą metų pavertė „slibinomobiliu“, kad prieš sostinės filologes garsiojoje Fizikų dienoje pasipuikuotų. Tarsi to būtų maža, dar sumanė priversti jį važiuoti ne tik „ryjant“ benziną, bet ir vandenilį.
„Turim klasikinį „Jaguar“ 3,2 litro 6 cilindrų benzininį variklį. Tik yra papildomai uždėta vandenilio sistema, tai yra dar du kompiuteriai papildomi. Vienas iš jų valdo degimo kampą dėl to, kad dėl labai didelio vandenilio degimo greičio negalima naudoti benzinui skirto kibirkšties ankstinimo algoritmo. Paprastai tariant, sprogtų variklis prie didesnių apsukų“, – aiškino „slibinomobilio“ kūrėjai.
Bagažinėje – vandenilio balionai. Studentai atviri – iššūkių ir rizikos buvo daug.
„Sunkiausia į tą seną variklį įdėti naują technologiją, kurios nėra. Tai šitas sunkiausia, nes nepritaikyta vandeniliui. Iš pradžių bijojau, nes žinau, kad vandenilis ir degus, ir sprogsta“, – sakė KTU studentas Titas Dobilevičius.
Nuo Kauno iki Vilniaus – už 3000 eurų
Kelionė šiuo „slibinomobiliu“, jei jis naudotų vien vandenilį, būtų ne tik labai žaisminga, bet ir itin brangi. Pavyzdžiui, iki Vilniaus atsieitų kosminę sumą – apie 3000 eurų
„Po pirmų testų pamatėm, kad 10 kilometrų nuvažiuoti kainuoja apie 300 eurų vandenilio, bet naudojam paprastą vandenilio sistemą“, – teigė KTU Fizikos katedros docentas Benas Gabrielius Urbonavičius.
Šis kauniečių sukurtas vandenilinio automobilio prototipas – vienas iš nedaugelio pasaulyje.
„Tokių automobilių, skaičiavom, buvo 10, tai šitas vienuoliktas visam pasaulyje, kuris naudoja kaip deginamą kurą“, – sakė docentas.
Bet štai pasaulyje jau rieda automobiliai, kurie naudoja kitokią technologiją – vandenilio kuro elementą, kuriame vandenilis, besijungdamas su ore esančiu deguonimi, sukuria elektrą. Tiesa, jie itin brangūs ir gatvėse tikra retenybė.
Lietuva sieks tapti vandenilio gamybos lydere
Nors ambicijos didelės, mokslininkai sako, kad kol kas jos nei finansiškai, nei dėl meilės gamtai tikrai neapsimoka
„Sąnaudos būtų apie 1,2 kilogramo 100 kilometrų, kainuotų 18 eurų 100 kilometrų nuvažiuoti – tai ženkliai brangiau nei koks kitas kuras, tai kodėl žmogus turėtų tą rinktis. Reikalauja specifinių komponentų, specialaus aušinimo skysčio, kas yra labai brangu“, – kalbėjo B. G. Urbonavičius.
O žiemą, atšalus vos iki minus 5 laipsnių, sąnaudos jau padvigubėja. Bet štai pramonės, energetikos ir sunkiojo transporto sektoriuose vandenilio nauda mokslininkai neabejoja, mat čia naudojamas žaliasis vandenilis, o jį galima pagaminti ir pigiau.
Lietuviai jau planuoja statyti vandenilinį laivą, svarsto apie vandeniliu varomų autobusų pirkimą ir net ketina statyti vandenilio gamyklą. Pagal patvirtintas vandenilio plėtros gaires, Lietuva iki 2050 metų sieks tapti viena iš regiono lyderių pagal vandenilio gamybą ir eksportavimą.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
