Pasak pataisos autorių, tai turėtų paskatinti jaunų žmonių dalyvavimą rinkimuose.
„Tai sudarytų sąlygas jaunuoliams anksčiau įsitraukti į politinius procesus ir prisidėti prie sprendimų, susijusių su jų gyvenamąja aplinka“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Jame nurodoma, kad išsilavinimas Lietuvoje privalomas iki 16 metų, todėl tokio amžiaus jaunuoliai jau yra susipažinę su pagrindinėmis pilietinio ugdymo temomis. Be to, jie turi asmens dokumentą, gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamąjį kodeksą, dirbti ir mokėti mokesčius, patys spręsti dėl savo sveikatos gydymo įstaigose.
Dabar Konstitucijoje įtvirtinta, kad rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
Tačiau praktika rodo, kad jaunų žmonių balsavimo aktyvumas Lietuvoje išlieka vienas žemiausių.
Pavyzdžiui, 2019 metais prezidento rinkimų pirmajame ture balsavo 49,2 proc. jaunų rinkėjų, 2023 metais savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose – 33,4 proc., pernai prezidento rinkimuose – 49 proc., Europos Parlamento rinkimuose – 18 proc., o Seimo rinkimuose – 35,69 proc. 18–29 metų rinkėjų.
Praėjusios kadencijos Seime analogišką siūlymą buvo registravęs liberalas Andrius Bagdonas, tačiau Seimo salės ji nepasiekė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Taip pat, reikės nuimti atsakomybę nuo tėvų, nuo 16, ne nuo 18 kaip dabar; ir dar daug ką reikės pakeisti.
