„Šiandien yra diena, kai švenčiame demokratiją, orumą, įvairovę ir Europos stiprybę. Kur kitur tai švęsti, jei ne čia, Ukrainoje, kur plaka Europos širdis ir mes visi jaučiame, kaip jūs kovojate už savo demokratiją, už savo laisvę ir už mūsų vertybes“, – vaizdo komentare sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Europos Sąjungos (ES) ministrų susitikime didžiausiame vakarų Ukrainos mieste penktadienį paskelbta apie 1 mlrd. eurų investiciją į prieš Rusiją kovojančios šalies gynybos pramonę.
„Sveikinu ES sprendimą investuoti 1 mlrd. eurų į Ukrainos gynybos pramonę. Tai investicija į Europos saugumą, kurią bendromis pastangomis turime didinti toliau – Ukrainos gynybos pramonė šiais metais pajėgi priimti dar 20 mlrd. eurų“, – ministerijos pranešime cituojamas K. Budrys.
Anot jo, Lietuvos nuo 2022 metų tiekiama karinė parama Ukrainai šiemet perkops 1 mlrd. eurų, artimiausiu metu Išminavimo koalicijai bus perduota nauja beveik 5 mln. eurų siekianti vertės parama.
Budrys: „Ukrainos ateitis yra Europoje“
Užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, plenarinėje sesijoje Lvive su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha aptarta diplomatinė ir karinė parama Ukrainai, sankcijų Rusijai stiprinimas, agresorės atsakomybės užtikrinimas ir įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimas.
Prieš ją ES užsienio reikalų ministrai aplankė nuo Rusijos atakų nukentėjusius Ukrainos vaikus ir suaugusiuosius „Superherojų“ reabilitacijos centre, pagerbė žuvusius Ukrainos gynėjus Marso laukų memoriale esančiose Lyčiakovo kapinėse.
Su ES kolegomis Lvive besilankantis K. Budrys teigė, jog šiuo vizitu norima perduoti keletą svarbių žinučių.
„Pirma, Ukraina priklauso Europai, Ukrainos ateitis yra Europoje, ES, ir mes padarysime viską, kad jus paremtume šiame kelyje ir kad Ukraina iki 2030 metų sausio 1 dienos taptų ES nare. Tai ilgas kelias į priekį ir jūs turite visą mūsų stiprybę ir paramą“, – sakė ministras.
Kaip rašė BNS, plėtros komisarė M. Kos balandį interviu RFE/RL sakė negalinti atmesti galimybės, jog Kišiniovas ir Kyjivas eis skirtingu keliu jau birželį, kai Briuselyje bus priimta daugybė sprendimų dėl ES plėtros.
Moldova ir Ukraina iki šiol kartu dalyvavo stojimo į ES procese, jos paraiškas dėl narystės pateikė netrukus po rusų invazijos į Ukrainą 2022-aisiais.
Praėjusiais metais visos 27 ES valstybės narės abiem šalims uždegė žalią šviesą pradėti stojimo derybas, tačiau derybos su Kyjivu įstrigo, nes Budapeštas blokuoja jas, reikalaudamas užtikrinti vengriškai kalbančios mažumos Ukrainoje teises.
Ragina nekartoti praeities klaidų
Antroji Lietuvos diplomatijos vadovo žinutė buvo adresuota Rusijai. Anot ministro, negali būti kartojamos praeities klaidos ir šalis agresorė turi atsakyti už padarytus nusikaltimus.
„Labai svarbu, kad tai nepasikartotų. Praleidome progą tai padaryti po Antrojo pasaulinio karo, praleidome progą tai padaryti su komunizmu, turime tai padaryti dabar. Dėl mūsų šalių ir žmonijos ateities“, – kalbėjo jis.
Ministras taip pat akcentavo, jog be Rusijos atsakomybės už agresiją Ukrainoje užtikrinimo – taika bus tik iliuzija, o specialiojo tribunolo įsteigimas žymės naują etapą atsakomybės už agresijos nusikaltimą ir tarptautinės teisės istorijoje.
„Istorija dažnai rašoma per teismo sprendimus. Specialiojo tribunolo sprendimai dėl Rusijos atsakomybės už agresiją būtini, kad išvengtume agresijos pasikartojimo ateityje“, – sakė K. Budrys.
„Agresija negali būti nei pamiršta, nei atleista – kaip ir visi kiti tarptautiniai nusikaltimai, kuriuos Rusija toliau kasdien vykdo prieš Ukrainą. Turime užtikrinti atsakomybę už tūkstančius tarptautinių nusikaltimų, nes taika, kuri nėra teisinga, tvari ir visapusiška, bus tik didelė iliuzija“, – pridūrė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak URM, oficialus specialiojo tribunolo steigimo procesas bus pradėtas kitą savaitę, trečiadienį, Europos Tarybos (ET) Ministrų Komiteto posėdyje Liuksemburge, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras įteiks prašymą ET generaliniam sekretoriui.
Pasiūlymai įsteigti tribunolą buvo pateikti daugiau nei prieš dvejus metus, tačiau dėl ginčų jo teisinio pagrindo ir veikimo būdo klausimais pažanga labai lėta.
K. Budrio ir kitų ES ministrų apsilankymas Lvive sutampa su Rusijoje gegužės 9-ąją švenčiama Pergalės diena.
Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.
Tuo metu Rusija ir kai kurios kitos sovietų valdytos valstybės pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją dieną mini gegužės 9-ąją.
Šią dieną Maskvoje vyksta karinis paradas, kuriame Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priima keliasdešimt pasaulio lyderių.
Tuo metu Europoje ši diena turi kitą prasmę. 1950 metų gegužės 9-ąją vienas dabartinės Europos Sąjungos įkūrėjų, prancūzų diplomatas R. Šumanas pasiūlė suvienyti Prancūzijos ir Vokietijos anglių bei plieno pramonę. Ši deklaracija padėjo pamatus taikai Europoje ir dabartinei Bendrijai.
Lietuva visateise ES nare tapo 2004 metų gegužės 1 dieną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
